Didelės šeimos valstybė nevertina

Gausių šeimų Lietuvoje skaičius smarkiai tirpsta dėl mažėjančių galimybių išgyventi ir išmaitinti atžalas čia, namuose. Lietuva jau emigruoja šeimomis. Visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, mūsų šalyje belikę apie 42 tūkst. šeimų, kuriose auga 3 ir daugiau vaikų. Iš šių šeimų - tik 10 tūkst. tokių, kuriose auga 4 ir daugiau vaikų.

- Kiek ši statistika atspindi realybę? - pasiteiravo „Respublika“ Gausių šeimų asociacijos vadovės A. KOSTOGRIZIENĖS.

- Tie skaičiai yra kiek iškreipti, nes jaunos lietuvių šeimos, išvykusios dirbti ir gyventi į užsienį, gimdyti vaikučių dažnai grįžta į Lietuvą, o paskui su jais vėl išvažiuoja. Todėl susidaro paradoksali situacija: remiantis statistika, atrodytų, kad gimstamumas Lietuvoje lyg ir didėja, bet faktiškai vaikų mūsų šalyje mažėja. Štai 2005-aisiais Lietuvoje buvo apie 720 tūkst. vaikų iki 17 metų, o dabar - vos apie 500 tūkst.

- Aukščiausios šalies valdžios deklaruojamo dėmesio šeimai gausios šeimos nejaučia?

- Gausios šeimos Lietuvoje tikrai nejaučia didesnės gerovės nei šeimos, kuriose auga po vieną ar du vaikus. Vaikus auginti mūsų šalyje šiais laikais yra labai didelė prabanga. Paprasčiau įsigyti namą ar brangų automobilį, negu auginti vaikus. Jeigu šalies valdžia vienareikšmiškai nesilaikys svarios politikos šeimos atžvilgiu, ateitis laukia labai liūdna. Kiekvienas vaikas yra vertybė, o valdžia turi į juos žvelgti kaip į investiciją.

- Kas trukdo valdžiai suvokti, kad į vaikus investuoti būtina?

- Mūsų politikai nėra toliaregiai, todėl jie nemato vaikų kaip investicijų. Priimami tik momentiniai sprendimai, o ne sprendimai, kurie būtų strategiškai apmąstyti 10 ar 20 metų į priekį. Netgi ekonominiai valdžios sprendimai yra trumpalaikiai, o vaikai, valdžios atstovų supratimu, gali ir palaukti geresnių laikų. Pasitraukusi Vyriausybė juk viską optimizavo pirmiausiai pasipriešinti tokiai politikai negalinčių vaikų ir pensininkų sąskaita. Juk kas buvo padaryta - panaikintos ir sumažintos įvairios paramų rūšys vaikus auginančioms šeimoms, sumažintos pensijos.

- Kuo gresia Lietuvai jau daugybę metų čia vykdomas gausių šeimų genocidas?

- Kad ir kaip ten būtų, valstybę sudaro žmonės. Kuo lietuvių mūsų šalyje liks mažiau, tuo Lietuva patirs skaudesnes pasekmes. Į mūsų šalį atvažiuos gyventi ir dirbti kitų valstybių piliečiai, kurie čia galbūt ras geresnes sąlygas nei savo šalyse. Lietuva asimiliuosis. Sprendžiant šią problemą būtinas politinis sprendimas - valstybė privalo rūpintis šeimomis, auginančiomis vaikus.

- Galbūt daugiavaikiai tėvai turi teisę ir į trumpesnę darbo dieną?

- Kaip ir šeimos, auginančios du ar daugiau vaikų, gausių šeimų mamos ir tėčiai pagal Darbo kodeksą turi teisę tik į darbdavio apmokamus du laisvadienius per mėnesį. Kitomis dienomis daugiavaikės šeimos turi dirbti visą darbo dieną.

- Bepigu valdiškame darbe, o ką daryti tėvams, kurie dirba privačiame sektoriuje ir gauna atlygį už išdirbtas valandas ar pagamintos produkcijos kiekį? Juk pasinaudoję teise į laisvadienius jie mažiau ir uždirbs.

- Taip, jei atlygis priklauso nuo išdirbtų valandų kiekio ar atliktų darbų apimties, gali būti problemų. Privačiame sektoriuje tai priklauso nuo darbdavio tolerancijos, nors, aišku, bet kuris darbdavys turėtų paklusti Lietuvos įstatymams. Deja, tai yra individualūs dalykai, priklausantys nuo kiekvieno darbdavio mentaliteto ir supratimo apie šeimą.

- Seniau trynukų ar ketvertuko susilaukusioms šeimoms savivaldybė parūpindavo po butą ar bent jau socialinį būstą. Ar dabar kokiuose nors savivaldybių teisės aktuose numatyta tokia parama?

- Teisės aktuose tokia parama niekada nebuvo numatyta - tokiomis dovanomis šeimos būdavo remiamos savivaldybių vadovų iniciatyva. Kitas klausimas, ar trynukų bei ketvertukų susilaukusios šeimos šiandien yra laimingos, gavusios socialinį būstą iš savivaldybių? Tos šeimos liko priklausomos nuo savivaldybių vykdomos politikos ir nuolatinio mokesčių didinimo. Anksčiau socialinis būstas už simbolinę nuomą tokioms šeimoms buvo kaip išsigelbėjimas, o šiandien socialinius būstus besinuomojančios gausios šeimos susiėmusios už galvų ir nebežino, ką daryti. Nes 3-4 kambarių socialinio būsto nuoma jau kainuoja apie 500 litų, o juk dar reikia ir komunalinius mokesčius susimokėti.

- Kokių alternatyvų turi daugiavaikės šeimos, esant tokiai situacijai?

- Kompensacijų už komunalines paslaugas nelabai kuri šeima gali ir tikėtis, jei, paauginę vaikus, tėtis ir mama grįžo į darbus ir šeimos pajamos jau nebeatitinka keliamų sąlygų kompensacijoms gauti. Kol vaikai buvo maži, jie dar turėjo galimybę mąstyti apie kreditą būstui įsigyti, tačiau vaikams paūgėjus išaugo ir išlaidos, tad ir tokia galimybė tapo sunkiai įgyvendinama. Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pernai deklaravo, kad daugiavaikės šeimos turi teisę į lengvatinį kreditą pirmam būstui įsigyti, tai buvo didžiulis blefas. Žmonės, nuėję į bankus, sužinojo, kad lengvatinį kreditą pirmam būstui įsigyti jie gali gauti, jei pajamos vienam šeimos nariui sudaro bent 500 litų atskaičius visus mokesčius. Bet juk į tokį kreditą gali pretenduoti ir vieną vaiką auginanti šeima! Vadinasi, keturis vaikus auginančios šeimos pajamos, norint gauti lengvatinį kreditą pirmam būstui įsigyti, atskaičius mokesčius turi būti apie 3 tūkst. litų, o dar 2 tūkst. litų turi likti komunaliniams mokesčiams bei maistui ir kitoms kasdienėms išlaidoms. Tai - tikrai nemažos pajamos, ypač žinant, kad dažnoje gausioje šeimoje dirba tik vienas tėvų.

- Tačiau po vieną didelio būrio vaikų susilaukiančios šeimos lieka kaip ir nuskriaustos - neteko girdėti, kad ir joms dovanų būtų įteiktas butas...

- Tokių dovanų šioms šeimoms tikrai niekas neteikė: jie aprūpinami tik socialiniais būstais pagal kiekvienoje savivaldybėje sudarytą eilės tvarką.

KAS PRIKLAUSO GAUSIAI ŠEIMAI?

Gausia vadinama šeima, kurioje auga 3 ir daugiau vaikų.

Gausioje šeimoje vaikui nuo 7 iki 18 metų skiriama periodinė išmoka - 52 litai, jei kiekvienam šeimos nariui tenka mažiau kaip 525 litai pajamų per mėnesį.

Užmokestis už vaikų išlaikymą ikimokyklinėse įstaigose (išskyrus nevalstybines) mažinamas 50 proc.

Gausioms šeimoms suteikiama subsidija būsto kredito daliai - apmokama 20 proc. suteikto būsto kredito sumos.

Savivaldybėse gausioms šeimoms sudaromi atskiri sąrašai dėl teisės į socialinį būstą.

Šeimoms, auginančioms 5 ir daugiau vaikų, ir šeimoms, kurioms vienu metu gimsta 3 ar daugiau vaikų, savivaldybės gyvenamosios patalpos išnuomojamos ir neįrašytoms į sąrašus šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą.

Gyventojams, auginantiems vaikus iki 18 metų ir vyresnius, jei jie mokosi, nustatyti papildomi neapmokestinamų pajamų dydžiai: už pirmąjį vaiką - 100 litų, už kiekvieną paskesnį - po 200 litų.

Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija