Drugelių nepakanka: reikia mylėti valingai

Šventė, kurią bažnytinė įstaiga Klaipėdos šeimos centras, ranka rankon dirbantis su minėta parapija, organizuoja vasario 14-ąją Sendvario mokykloje, skirta ne tik įsimylėjusioms poroms, bet ir sutuoktiniams. Ir ne tik tiems, kurie susituokę bažnyčioje: visiems. Vienintelė sąlyga - išankstinė registracija (iki vasario 12 dienos, tel. 8 614 21451).

"Tokį renginį kartu su parapija ir klebono Viliaus Viktoravičiaus palaiminimu Klaipėdoje organizuojame pirmą kartą, - "Vakarų ekspresui" sakė Šeimos centro vadovė Asta Gliožienė. - Norime atgaivinti pirminę šios dienos prasmę ir priminti, kas iš tikrųjų buvo Valentinas: Romos vyskupas, vienas iš trijų Romos kankinių ir šventųjų, nubaustas mirtimi už tai, kad tuokė poras (nes Romos imperatorius draudė tuoktis įsimylėjusiems). Tikima, jog būtent dėl to vasario 14-oji tapo visų įsimylėjusių, susižadėjusių, besiruošiančių santuokai ir susituokusiųjų šventė. Tai diena, kai švenčiama meilė, kurianti šeimą.

Širdelių ar kokios nors vulgarios atributikos, su kuria, deja, daugumai šiandien asocijuojasi ši šventė, tikrai nebus. Tačiau nemanykite, kad nebus ir linksmybių! Poros turės galimybę ir paklausyti gyvo koncerto, ir pabendrauti, ir netgi pašokti."

Kai drugeliai nuskrenda

Šiuo metu Šeimos centre - darbymetis: būsimi sutuoktiniai ruošiami bažnytinei santuokai. Šv. Valentino dienos išvakarėse su centro savanoriais susitikome pasikalbėti ne tik apie drugelius, kurie skraido įsimylėjėlių širdyse, bet ir apie tai, kas nutinka, kai drugeliai nuskrenda.

Psichologas Natanas Akermanas taikliai pasakė: net ir danguje sudarytos sąjungos neišvengiamai nusileidžia ant žemės.

Būtent tam mes ir ruošiame poras, nutarusias priimti Santuokos sakramentą, - šypsosi A. Gliožienė, kursus būsimiems sutuoktiniams vedanti jau aštuonerius metus. - Tokia yra pagrindinė Šeimos centro veikla: nuoširdžiai siekiame, kad poros suvoktų, ką daro.

1997 m. Vyskupų konferencijos nutarimu šeimos centrai ėmė kurtis visoje Lietuvoje. Dabar jie veikia septyniose vyskupijose. Mūsų, Telšių vyskupijoje, yra 13 centrų. Bažnyčios vadovų tikslas - kad jie veiktų visose parapijose.

Ar būna porų, kurios jūsų mokymuose suvokia, ką daro, ir apsigalvoja?

Taip, būna, kad pasako: ačiū, nebereikia. Pavyzdžiui, 2013 m. užsiregistravo 377 poros, iš jų kursus baigė 343. Sunku apibendrinti, dėl kokių priežasčių ne visi baigia kursus, nes mes jokių sociologinių tyrimų neatliekame, tačiau kelios poros paatviravo: dar nesame tam pasirengę.

Prigąsdinote žmones?

(Juokiasi) Žinote, tiek daug porų ateina naiviai galvodamos, kad tų drugelių plevenimo pakaks visam gyvenimui... Iš tiesų tai labai didelė atsakomybė, kuri prisiimama ne tik už save, bet ir už kitą, ir sykiu Dievo dovana.

Pagyveni ir galvoji: nieko sau dovanėlė...

Būtent. Ir tada bandai tobulinti sutuoktinį pagal savo modelį, o tai visiškai bergždžias reikalas. Juk ir pats esi netobulas.

Mes stengiamės sudaryti galimybę žmonėms dar iki santuokos pasigilinti ne tik į santuokinės atsakomybės esmę, bet ir į svarbius psichologinius niuansus, seksualinius - taip pat.

Krikščionys ir seksas

Koks tas krikščioniškas požiūris į seksą?

Kalbant apie pačią intymią meilę, vedybinis aktas, pasak Bažnyčios mokymo, atnaujina Santuokos sakramentą. Tai dviejų vienas kitą mylinčių žmonių vienybės išgyvenimas intymią akimirką. Vienu kūnu tampama ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Tai ir natūralus šeimos planavimas. Apie tai detaliai viską išaiškina mūsų akušerė.

Pora bažnyčioje savo noru, niekieno neverčiama pasižada pagal Dievo valią (!) susilaukti vaikų ir katalikiškai juos auklėti. Kunigas prieš duodant priesaiką klausia: "Ar rimtai viską apgalvojote?"

Tuo metu ne laikas apie tai galvoti - jaudinanti akimirka, stresas...

Štai tam ir yra sužadėtinių kursai, kad būtų detaliau apmąstyta iš anksto.

Viskas tik prasideda

Asta, kiek laiko jūs pati susituokusi?

Trylika metų. Su vyru auginame du vaikus - 11 metų Bernadetą ir 7 metų Kristupą. Gyvename pagal principus, kuriais dalinuosi su kitais.

Ne paslaptis, kad daug porų bažnyčioje tuokiasi dėl gražios aplinkos ir ceremonijos. Bent jau anksčiau, kol nebuvo kursų, manėme, kad susituokti bažnyčioje reiškia viešai prisiekti amžinąją meilę.

Toli gražu ne tik tai. Santuoka bažnyčioje nėra kažkoks paskutinis kadras iš filmo - "ir laimingai gyveno". Atvirkščiai - viskas tik prasideda. Tai meilės, nuolankumo ir ryžtingumo mokykla. Prieš priesaiką kunigas sužadėtiniams pateikia tris klausimus: ar jie tuokiasi laisvai apsisprendę, ar pažada vienas kitą mylėti ir gerbti visą gyvenimą, ir ar sutinka susilaukti vaikų ir juos auklėti kaip liepia Dievas ir jo Bažnyčia.

Priesaika sužadėtiniai patvirtina, jog nėra gyvenimo situacijos, kuri galėtų juos išskirti. Jie pasiryžę viską išgyvent kartu. Kadangi patirtis byloja, jog tai padaryti labai sunku, jie kreipiasi į Dievą jiems padėti.

Kas gali priversti tuoktis?

Daug kas. Tėvai, sužadėtinis arba sužadėtinė, gailestis, noras padėti, noras nelikti senmerge, senberniu (kad ir geidžiamu), tai, kad laukiatės vaikelio, sunkus sugyvenimas su tėvais, neturėjimas kur gyventi ir pan. Gal žmogų spaudžia aplinkybės, kurioms jis norėtų pasipriešinti, bet nedrįsta, neturi jėgų.

Ką tokiu atveju daryti?

Įsiklausykite į savo širdį ir pasitarkite su tais žmonėmis, kuriuos laikote išmintingais.

Centre savanoriais dirba profesionalūs psichologai. Ar būna taip, kad akivaizdžiai matote, jog žmonės nepasiruošę?

Prieš aštuonerius metus buvo keli atvejai, kai pora akivaizdžiai demonstravo savo priešišką nusiteikimą Bažnyčios mokymui. Tokiu atveju esame įpareigoti pranešti klebonui, kad porai reikia išskirtinio dėmesio. Kunigas įvertina jų pasirengimą, atsakomybės suvokimą.

Būna ir kuriozinių nutikimų. Viena pora išklausė kursą, po pusmečio sužadėtinė atėjo jau su kitu asmeniu ir sako: kursą jau išklausiau, koks tau skirtumas, su kuo aš tuoksiuos.

Žmogus teneišskiria

Svetainėje klauskkunigo.lt dažniausias  klausimas - apie bažnytinės santuokos galios panaikinimą. Žmonės, patyrę santuokinę nesėkmę, suklydę, bažnyčioje jaučiasi nevisaverčiai...

Vienaip ar kitaip suklydusių - pilnos bažnyčios, ir nė vienas neatstumtas, neatskirtas. Maža to - šiuo metu daugėja pagalbos patyrusiesiems skyrybas grupių. Vilniaus mieste veikia išsiskyrusių žmonių sielovados centras "Bendrakeleiviai". Tokia išsiskyrusiųjų savipagalbos grupė veikia ir Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje bei mūsų Šeimos centre. Su skyrybas patyrusiais asmenimis dirba kunigas ir psichologė.
Išsiskyrusios poros gali dalyvauti visuose parapijų organizuojamuose renginiuose sutuoktiniams, pavyzdžiui, Santuokos kurso susitikimuose, kur seminarų metu poros, taip pat ir civilinės, stiprina savo ryšius.

Bet jiems uždrausta priimti Šv. Komuniją. Ar Bažnyčia ne per griežta šiuo aveju?

Juk šeimoje, auklėdami savo vaikus, mes taip pat nustatome tam tikras taisykles, kurių privalu laikytis. Privalu laikytis ne tik tų, kurios patinka, bet ir tų, kurios nepatinka. Tai drausmina, suteikia aiškumo. Nereikėtų pamiršti Dvasinės komunijos.

Žmogaus teisių gynėjai sako, kad Bažnyčia labiau gina santuoką nei žmogų. Imkime situaciją, kai moteris patiria smurtą. Ji negali išsiskirti, tiesa?

Gali atsiskirti. Netgi privalo. Todėl, kad būdama su smurtautoju ji sukelia pavojų sau ir savo vaikams. Bažnyčia neragina kentėti smurto, ji saugo žmogaus orumą.

Bet ji negali išsiskirti su smurtautoju ir ištekėti antrą kartą.

Negali, nes bažnytinės skyrybos neegzistuoja. Santuoka gali būti paskelbta neįvykusi jos sudarymo metu. Kursų metu sužadėtiniai gilinasi į santuokos sudarymo kliūtis. Per Santuokos sakramentą žmogus sąmoningai ir laisva valia pažada savo gyvenimą kitam Dievo akivaizdoje.

Kokios aplinkybės priesaiką daro negaliojančią, nustato Bažnyčios tribunolas. Jis atlieka tyrimą konkrečiu atveju.

Ar tai, kad moteris nežinojo, jog vyras po vestuvių ims smurtauti, yra pakankama priežastis?

Pasikartosiu, jog šiuo klausimu moteriai reikėtų kreiptis į kompetentingą Kanonų teisės specialistą.

Bet skubėti tuoktis ir prisiekti antrą kartą - vargu ar gera išeitis... Čia ir psichologiniai dalykai, kuriuos vertėtų pažinti. Su kiekviena ištuoka žmogaus savivertė menksta, problemos gilėja, o tai nepadeda santuokai.

Gina šeimą

Klauskkunigo.lt vyras rašo, jog į bažnyčią neina todėl, kad nesijaučia visaverčiu dalyviu, nes negali priimti Švč. Sakramento. Jo žmonai tai antra santuoka, pirmąkart ji tuokėsi bažnyčioje. "Labai myliu savo žmoną ir nuostabią dukrą, todėl tikiuosi niekada nenutraukti šių "nuodėmingų" santykių."

Sunku komentuoti to vyro situaciją, ką jam reiškia priimti Švenčiausiąjį Sakramentą.

O gal būtent todėl skaudu, kad daug reiškia? Dabar, kai šeima praranda būtą sampratą, kai pusė gyventojų 28 ES šalyse yra netikintys, ir šis virusas plis į Lietuvą, gal nereikėtų taip griežtai su nuoširdžiai tikinčiuoju...

Tradicinė šeima iš tiesų labai puolama, tačiau Bažnyčia ją gina - tiek tarptautiniu mastu, bendradarbiaudama su įvairiomis organizacijomis, tiek politinėje erdvėje - rengdama pasiūlymus, projektus, bendraudama su politikais, tiek atskirose parapijose telkdama pačias šeimas. Vien mūsų parapijoje yra tiek dėmesio ir veiklos šeimoms, kad vos spėji aprėpti... Šeimų stovyklos, Santuokos kursai ir kiti projektai. Lietuvos šeimos centras rūpinasi savanorių ruošimu, kvalifikacijos kėlimu teologijos, šeimotyros klausimais, bendradarbiauja su Nacionaline šeimų ir tėvų asociacija, yra "European Institute for Family Life Education", "Federation of Catholic Family Associations in Europe" narys... Bažnyčia šiuo klausimu tikrai nėra pasyvi.  

Ateik ir pasilik

Bažnyčios bendruomenė - gana uždara socialinė grupė. Tikiu, kad joje viskas gerai, bet už jos ribų... Vienas musulmonas, vedęs lietuvaitę, TV laidoje savo oponentams pasakė:  kaip jūs galite su manim diskutuoti, juk jūs net nepažįstate savo tikėjimo!

Deja, gerai tikėjimo tiesas, jo esmę  pažįsta tikrai nedažna šeima...  

Ar galime pykti ant musulmono, kad jo žmona lietuvė priėmė islamą? Mergina iš tvirtos krikščioniškos šeimos nebūtų tekėjusi už musulmono.

Kodėl pykti? Gal imti ir pavyzdį - pažinti savo tikėjimo istoriją! Kita vertus, mes matome ir galybę gražaus krikščioniško jaunimo. Pažiūrėkite, kiek jo suvažiavo į Lietuvos jaunimo dienas: apie 6000 jaunų tikinčių žmonių...

Mūsų močiutės buvo religingos, tėvai jau nebe, manote, mūsų vaikai užaugs religingi? Norėčiau paklausti jaunimo atstovės Martos, kas ją atvedė į bažnyčią.

Marta: Pirmiausiai noriu pasakyti, kad  Bažnyčia ir yra tikinčiųjų bendruomenė. Be bendruomenės nėra Bažnyčios. Taip pat norėčiau pasakyti, kad kiekvienoje parapijoje labai reikalingas gyvas pavyzdys. Kai aš, atvykusi į Klaipėdą iš Kauno, atėjau į Marijos Taikos Karalienės bažnyčią - į mišias, mane užkalbino kunigas Vilius Viktoravičius ir pakvietė prisijungti prie jaunimo. Nuo to laiko esu neatskiriama bendruomenės dalis, jaučiuosi čia laiminga ir reikalinga.

PAVYZDYS. Lietuvių kalbą ir režisūrą  studijuojanti Marta Palmaitytė įsitikinusi: ir  šeimoms, ir jaunimui, ir kiekvienam žmogui reikia pavyzdžio, kuriuo galėtų sekti. PASIMATYMAI. Šeimos centro savanoris Arūnas Skirgaila kviečia poras į Santuokos kursą, kuriame stiprinami tarpusavio ryšiai.

O kas jus paskatino tapti religinga?

Mano mama labai religinga, tėtis atsivertė į tikėjimą. Aš jau penkerių metukų priėjau Pirmosios komunijos. O pastaruosius ketverius metus mano tikėjimas kaip niekad gyvas.

Ar drįstate padiskutuoti su kunigais apie tai, ką Bažnyčia galėtų daryti kitaip, ar tai jums  tabu?

Drįstu. Turiu pasakyti, kad ne visi dvasininkai noriai kalba apie problemas. Bet aš manau, kad reikia tai daryti.

Asta, jums yra tekę autoritetams, atsiprašau, padraskyti akis?

Kaip ir kiekvienas tikintysis, taip ir aš išgyvenau tikėjimo krizę. Tuo metu, atsimenu, karštai priekaištavau kunigui, o jis ramiai išklausė ir man pasakė: "Asta, matai, ten yra durys. Jeigu bažnyčioje matai vien tik purvą, bėk, kad nesusiteptum. Bet jeigu nori prisidėti prie to, kad būtų geriau, prašau: pasilik."     

VERTA ŽINOTI

Priėmę Santuokos sakramentą, o po to išsiskyrę ir sudarę antrą civilinę santuoką arba praktiškai kartu ne santuokoje gyvenantys katalikai lieka Bažnyčios nariais, tačiau negali priimti Susitaikymo sakramento.

Pasimatymai suaugusiesiems

Sutuoktiniai, drauge pagyvenę ne vienerius metus, kviečiami į kursus santykiams stiprinti. Kurso temos - nuo bendravimo meno, konfliktų sprendimo iki gero sekso. Susitikimai vyks vasario 21, kovo 7, 21, balandžio 4, 11 ir 25 d. Daugiau apie šį kursą galite paskaityti www.taikoskaraliene.lt