Dviračiu aplink Lietuvą keliavęs ugniagesys: saugumas pirmoje vietoje

Dviratininkui Neringos ugniagesiui Vikintui Petraičiui sėkmės kelionėje linkėjo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Rimantas Steponavičius ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis

Paskutinę kelionės dieną V.Petraitis įveikė 100 kilometrų. Vakar vakarop įveikęs kelionės tikslą jis tikino esantis puikios nuotaikos.

„Galbūt bus keista ir kiek sunkoka įsilieti į normalų gyvenimo ritmą, nes 8 iš 9 dienų buvau praleidęs ant dviračio, bet manau, praeis kelios dienos ir viskas vėl stos į savas vėžes. Vis dėlto bent porą dienų dviratį reikės palikti ramybėje. Esu laimingas, kad pavyko pasiekti užsibrėžtą tikslą, be to, tai buvo puiki treniruotė ir galbūt įžanga į dar vieną, didesnį iššūkį“, - kalbėjo V. Petraitis.

Keliaudamas per miestus ugniagesys gyventojams dalijo prevencinius lankstinukus, kaip išvengti gaisrų, vietiniams pasakojo apie ugniagesių darbą ir sąmoningumo svarbą siekiant išvengti nelaimių. Ne paslaptis, kad dalis gaisrų neretai yra pačių gyventojų aplaidumo pasekmė. V.Petraitis, prisimindamas idėjos keliauti aplink Lietuvą dviračiu pradžią, tikino, jog viskas prasidėjo nuo tėčio dviračio. „Važinėjau juo, vis didinau važiavimo atstumus ir krūvį, gerindamas rezultatus įsigijau ir plentinį dviratį. Jau dveji metai rimčiau užsiimu dviračių sportu, tiek pat laiko einu ir ugniagesio gelbėtojo pareigas. Taigi savaime viskas išsirutuliojo į tokią idėją. Kodėl gaisrų prevencija? Šie metai negailestingi kalbant apie žmonių žūtis gaisruose, taigi noriu visus paraginti ir pakviesti būti atsakingus ir pirmiausia patiems pasirūpinti savo saugumu“, - kalbėjo 25 metų pareigūnas.

Ugniagesys gelbėtojas neslėpė, jog žygis aplink Lietuvą - nemenkas iššūkis sau pačiam, tačiau čia pat juokavo mėgstąs save spausti. Vis dėlto kelionė vienam būtų tapusi itin sudėtinga ir nesaugi, todėl V.Petraitį visą žygį lydėjo Neringos savivaldybės skirtas kemperis su vairuotoju. „Mano vairuotojas - tai ir mano draugas, taigi viską, ką per kelionę iškentėm, iškentėm kartu. Esu jam labai dėkingas, - teigė jis. - Aplankėme nemažai miestų: Skuodą, Mažeikius, Joniškį, Pasvalį, Biržus, Rokiškį, Zarasus, Vilnių ir daugelį kitų.“

Paklaustas, kaip šeima reagavo į nelengvą iššūkį, V.Petraitis prisipažino, jog iš pradžių tokį jo norą tikrai ne plojimais lydėjo, o rūpesčiu - ar šis ištvers, ar pajėgs atlaikyti kelionę.

Tačiau tai buvo jo pasirinkimas ir jį šeima gerbė. Anot ugniagesio, sunkiausia yra pradėti važiuoti, pirmieji kilometrai sudėtingesni. Ir rytai V.Petraičiui buvo sunkūs. Nors žmogus darbingiausias rytais būna, Vikintas prisipažino pratęs vakarais minti pedalus. Kitas dalykas, šiltas oras jėgų irgi neprideda. Kasdien kelionė prasidėdavo 10, 11 valandą ryto, o baigdavosi 19 ar 20 valandą vakaro.

Kelionėje V.Petraitis susitiko su įvairiausių miestų ir miestelių gyventojais, kurie gavo ne tik prevencinės literatūros apie tai, kaip išvengti gaisrų, bet ir dviračių sporto patarimų. Ugniagesys prisiminė, jog labiausiai dviračių sportu domėjosi mažieji ir paaugliai, vyresni gyventojai dažniau Vikinto klausė, kas esąs ir ko siekia savo akcija, bei nepamiršo palinkėti sėkmės. Užsibūti vienoje vietoje juk negalėjo, tačiau žmonės, kurie norėjo pabendrauti, tikrai atėjo, domėjosi. Pareigūno nuomone, žmogus visais gyvenimo atvejais pirmiausia nuo savęs turi pradėti, parodyti iniciatyvą, tas pats ir su gaisrų prevencija, apskritai su daugeliu dalykų gyvenime.

Neringoje dirbantis ugniagesys tikino nesitikėjęs, jog tiek daug dėmesio sulauks jo iniciatyva apvažiuoti Lietuvą plentiniu dviračiu skleidžiant žmonėms žinią apie gaisrų prevenciją, bet liko maloniai nustebintas. Pareigūno teigimu, daug viešo dėmesio skatino jį dar labiau stengtis nenuvilti savęs ir aplinkinių. Ugniagesys puse lūpų užsiminė turintis naujų tikslų, tik apie juos garsiai kalbėti dar nenorintis. „Esu iš tų, kuris labiau orientuojasi į veiksmą, o ne kalbas“, - juokėsi Vikintas ir pridūrė, jog pasirinkimas tapti ugniagesiu gelbėtoju buvo vienas geriausių jo gyvenime, nes nėra nieko šventesnio už pagalbą kitam.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“