Emigrantas: atlyginimu šitame darbe net ir norvegai patenkinti

Vilmantai, prisistatyk. Kiek tau metų, iš kur esi kilęs, kokias studijas baigei, kokie pomėgiai?

Sveiki. Šiuo metu man 27 metai. Esu gan paprastas vaikinas iš Sūduvos. Mano didžiausi pomėgiai... Tai nėra keliavimas. Gal, viso labo, siek tiek pasportuoti ir mokytis kalbų. Nesu baigęs jokių studijų.

Vis dėlto studijavai. Ką konkrečiai?

Studijavau Vilniaus kolegijoje logistikos vadybą, bet studijų nebaigiau. Tris kartus bandžiau rašyti baigiamąjį darbą ir tuo viskas baigdavosi netgi nepradėjus...
 
Kada emigravai į Norvegiją ir dėl kokių priežasčių?

Pirmąkart nuvykau į Bergeną prieš dvidešimt penkis mėnesius. Tiesiog jau buvau penkis mėnesius kelionėje ir kasdien seko pinigai, kurių ir prieš tai neturėjau. Yra dvi šalys – Norvegija ir Šveicarija, ir nežinojau, kuri turtingesnė. Rinkausi tuomet pagal naftą, fiordus ir naują kalbą. Internetinė paieška nukreipė mane Bergenan. Sostinių nemėgstu.

Per šešias dienas nutranzavau iki šio miesto. Pirmą naktį atsitiktinai miegojau parke, kur pardavinėjami kvaišalai. Dar dešimt dienų praleidau pas gatvėje pakalbintą žmogų. Anglų kalbą visi geriau mokėjo nei aš, nors buvo reikalinga norvegų ir tik norvegų kalba. Per tą trumpą laiką darbo neradau ir jau kaip ir reikėjo nešdintis iš gyvenamosios vietos.

Ar prieš emigruodamas buvai įsidarbinęs Lietuvoje? Kaip sekėsi?

Lietuvoje dirbau trylikoje darbo vietų. Pagal darbo biržos statistiką – netgi keturiolikoje. Niekad neturėjau darbo, kuriuo galėčiau didžiuotis – salės darbuotojas, apsaugininkas, kasininkas, operatorius, picų kepėjas... Visada rasdavau darbą Lietuvoje, jei tik jo ieškodavau.

Kaip radai darbą Norvegijoje?

Radau darbą, kai paskutinį kartą nuvykau į Norvegiją. Užsimaniau praleisti vasarą dirbdamas ne mieste, o gamtoje. Dėl to ir tranzavau nuo viešbučio iki viešbučio, bet netgi balandžio mėnesį jau daug kur buvo per vėlu gauti darbą. Visgi vienas susitranzuotas vairuotojas buvo kelių viešbučių direktorius. Per devyniolika darbo dienų išbandžiau labai įvairius darbus. Labiausiai mane žavėjo direktoriaus talentas gauti darbuotojų, kai jų labiausiai reikėdavo. Turbūt suprantat, jog ironizuoju? Taip, nebuvo jokių darbo sutarčių.
Po trumpos pauzės, vėl atsidūriau Bergene. Kiekvienąkart, kai nežinau kur dėtis, lekiu Bergenan. Paatostogavau tris dienas ir baigėsi mano nusivylimas šita įdomia šalimi. Nuėjau į žuvų turgų ir gavau darbą. Darbo sutartį pasirašiau po kokių dešimties dienų.
Reikėjo dirbti po keliolika valandų ir ieškoti kur gyventi. Buvau radęs nakvynę keletui dienų du kartus. Birželio mėnesį šviesu būna. Norvegijoje ypač! Tekdavo dar šiek tiek luktelt, kol miestas aprims ir eiti kur nors miegoti. Sekėsi man su orais. Vieną naktį lijo. Kitą dieną dirbau ne taip išsiblaškęs, nes visai nemiegojau. Po pusantro mėnesio  buvau atleistas. Viršininkas kasdien ir tesakydavo – pirmą dieną, kai dirbai, dirbai ganėtinai gerai, – o po to, kasdien vis blogiau!
Trečias darbas, kuriame dabar dirbu, yra priešgaisrinė apsauga. Neseniai prie Bergeno rasta naftos, ir atidarė aštuonias platformas. Apmokė ir įdarbino bent keturis šimtus visiškai naujų darbuotojų. Visas įdarbinimo procesas užtruko maždaug mėnesį – interviu, dviejų dienų mokymai, sutarties pasiėmimas ir dirbo pradžia. Neiškentęs nusiunčiau sms ir iškart paklausė, ar galiu dirbti naktį. To ir norėjau!
Įdomu, kas būtų, jei nebūčiau siuntęs tos sms... Sunku man galutinai atsistebėti šita šalimi, kai sistemą pats sau susikuri!

Kaip vertini savo darbą, kas jame patinka ir kas ne?

Atlyginimu šitame darbe net ir norvegai patenkinti. Atvykau čia užsidirbti. Ilgos darbo valandos, papildomi apmokėjimai už savaitgalius, naktinį darbą, viršvalandžius ir daugiau nei 162, 5 val. per mėnesį neleidžia skųstis, jog tenka į darbą keliauti vieną valandą, dirbti dvylika ir keliauti namo vieną valandą. Norvegijoje įprasta valgyti darbe. Net nereik sukti galvos kada gi nueiti į parduotuvę – pereini ir miegi iš karto. Kas antra savaitė būna laisva, bet kasdien iš darbo gauni daugybę sms, kur prašoma atvykti papildomai padirbėti. Geriau taip ir daryti. Kitu atveju, po laisvadienių bus sunku pradėti iš naujo dirbti.

Kiek uždirbi palyginti su kitas kolegomis? Ar alga yra mažesnė dėl to, kad esi emigrantas, ar tavo kilmė darbdaviui nėra bėda?

Mano darbe visi uždirba tiek pat. Bet teko iš norvegų girdėti, kad kai kuriuose prekybos centruose ne norvegams tiesiog mažiau mokama. Gal netgi geriau darbdaviui, kai esi ne vietinis. Galima mažiau mokėti. Kartais.

Ar norvegų kalba garantuoja geresnę darbo vietą, didesnį atlyginimą?

Norvegų kalba reikalinga gauti net ir patį paprasčiausią darbą, kuriame nebūtina kalbėti. Kitu atveju darbo tenka ieškoti ilgai. Aš labai norėčiau dirbti viešbučio registratūroje. Deja, reikia arba mokėti norvegų kalbą, arba būti mergina.

Ar sunki tau atrodo norvegų kalba?

Labai lengva kalba, kai ją mokaisi ar tik skaitai. Labai nesuprantama, kai jie kažką tau sako. Bet ne tame esmė. Esmė, jog jei tau truputį per sunku kalbėti norvegiškai, čiabuviai pradės su tavimi kalbėti angliškai. Kartais sakau, kad nemoku angliškai ir kartoju tyčia klaidingai išmoktas frazes anglų kalba. Visada būtina laikytis norvegų kalbos. Reik būti užsispyrusiam – kitaip nieko neišmoksi. Išmoksi tik iš pradžių tai, kas būtiniausia – iškabas gatvėse, reklamas, maisto produktų pavadinimus, bet nesuprasi, jei tau sako jų pavadinimus. Žinai žodį, bet jo nesupranti. Kai kuriuos žodžius žinau net keturiomis tarmėmis, bet vis tiek nesuprantu.

Papasakok, kur ir kokiomis sąlygomis gyveni?

Nuomoju trijų kambarių butą Bergene. Du kambarius pernuomoju. Atstumas nuo centro – vienas kilometras. Ir manau, kad reik rasti dar geresnį variantą. Atrodo, kad tik tai ir tedarau – kraustausi iki tobulybės...
Apskritai, nuomos paieška Bergene – atskiros kalbos reikalaujanti sritis! Sutinki daugybę sukčių, kol randi ir tau patinkantį variantą ir tu patinki savininkui. Priklausomai nuo tautybės, skiriasi depozito dydis. Beveik visada paklausia, ką darysi, kai baigsis darbo sutartis. Matosi, jog patys nesupranta, kokie turtingi yra. Juk ir vieno atlyginimo užtenka keliems mėnesiams!
Sunkiau būna tik iš pradžių, nes nuo sutarties pasirašymo iki pinigų gavimo praeina kokie du mėnesiai, kol pereini visą biurokratizmą.

Kiek tau atsieina būsto nuoma? Kiek išleidi kitiems dalykams, maistui, pramogoms?

Atsieina maždaug 3000 kronų, kai normali kaina yra 4000 kronų. Maistui pinigų neišleidžiu, nes pavalgau darbe. Jei pasitaiko koks laisvadienis, irgi žinau, kur galiu už dyką pavalgyti (seni įpročiai). Kitiems dalykams... Internetinė paieška ar forumai leidžia viską už dyką gauti.
Yra toks dalykas apie Norvegiją – atvažiavai – pamiršk alkoholį ir cigaretes (nes brangu)! Aišku, tai irgi galima gauti žymiai pigiau, bet kam to reikia...
Apskritai, bent jau Bergene, galima gyventi nemokamai. Tiek sezono metu, tiek kitu laiku.

Galbūt aplink gyvena dar lietuvių emigrantų? Palaikai su jais santykį?

Lietuvių čia daug. Man paliko toks įspūdis, kad visi arba per gerai apie save galvoja, arba tik geria. Retai kada susieinu su kuo nors. Vasaros metu buvo keletas lietuvių, kuriems truputį padėjau. Dabar vėl leidžiu laiką kartu su savimi.

Domiesi tuo, kas vyksta Lietuvoje?

Ne itin... Labai užimtas jaučiuosi.

Ar planuoji kažkada grįžti į Lietuvą? Jei taip, kaip įsivaizduoji savo gyvenimą sugrįžęs?

Žinoma, kad planuoju. Aš čia tik užsidirbsiu ir atgal kuo greičiau! Kiti tik ir keikia gimtąsias šalis, o man visada buvo lengviau Lietuvoje. Numanau, kad gali pasikeisti mano įpročiai ir nebemokėsiu tvarkytis su finansais.

Parengė Tomas Taškauskas