Paplūdimyje stebiu būrelį vaikų. Stovyklautojai, pamąsčiau. Įdomu, labdaros dėka ši stovykla, ar kaip įprastai, tėvams sumokėjus? Susidomėjusi stebiu žaidžiančius vaikus, šalia esančius suaugusiuosius, ir mintimis nusikeliu į gegužės pabaigą, kai su būreliu aklųjų ir silpnaregių vaikų, poilsiavusių stovykloje „Pažinimo stebuklas 2013“, iškylavome pajūryje. Tuomet, lygiai kaip aš dabar, poilsiautojai stebėjo stovyklautojus. Jų dėmesį tikriausiai patraukė vaikai ir kiekvieną jų žingsnį lydintys palydovai. Atidesni poilsiautojai netruko suprasti palydovų rūpestį - vaikai su regos negalia. Graži tuomet buvo diena - ir saulė skaisčiai švietė, ir vaikai, kaip ir visi vaikai- statė smėlio pilis, braidė pajūryje, o vėliau skubėjo į stovyklą, kur jų laukė įvairūs renginiai. Dabar, kai viskas praeityje, bepigu prisiminti, analizuoti, vertinti ir tuo pačiu pasvajoti, kas būtų, jei stovykla ir kitais metais įvyktų. Tačiau iki kitos vasaros toli, o ši – dar čia ir įvykiai, susiję su stovyklos organizavimu, dar labai „šviežutėliai“.
Vasaros stovyklos tikslingumas. Idėja organizuoti vaikams su regos sutrikimais vasaros ir poilsio stovyklą išsirutuliavo iš darbinės patirties. Žinia, Klaipėdos regos ugdymo centras - įstaiga vykdanti Klaipėdos aklųjų bei silpnaregių vaikų ugdymąsi bei suaugusiųjų, netekusių regėjimo, socialinės reabilitacijos programas, padedančias žmogui gyventi pilnavertį, savarankišką gyvenimą. Itin daug dėmesio skiriama vaikų ugdymuisi. Siekiama, kad vaikai, ugdydamiesi integracijos sąlygomis, būtų lygiaverčiai savo bendraamžiams. Tai pasiekiama išmokius vaikus aktyviai bei oriai gyventi, mokytis, bendrauti, lavinti kūrybinius gebėjimus – tokiu regėjimu, kokį turi. Lygiavertiškumui išsiugdyti nepakanka vien noro, nepakanka ir žinojimo apie kompensuojančius metodus, būdus, galinčius padėti vaikui gyventi. Būtina išmokus - įprasti juos taikyti kasdienėje aplinkoje, tokiu būdu patiriant kuo mažesnį diskomfortą dėl regėjimo trūkumo. Tai pavyksta, deja, ne visiems. Tad vasaros ir poilsio stovyklos „Pažinimo stebuklas“ vienas iš pagrindinių uždavinių orientuotas į vaiko savęs suvokimą, savo negalios pažinimą, gretinant asmeninę patirtį su sėkminga kitų regos negalią turinčių asmenų patirtimi. Kreipiamas didžiulis dėmesys į gebėjimų išgryninimą bei puoselėjimą. Siekiama suteikti kuo daugiau pažintinės informacijos apie supančią aplinką. Lygiagrečiai su vaikais vyksta ir tėvų švietimas. Visa tai skatina vaiko psichologinį atsparumą, padeda pasiruošti pilnavertei integracijai į visuomenę.
Geri darbai sušildo širdį. Apie geradarius.
Trečius metus Regos ugdymo centras drauge su Aklųjų ir silpnaregių sąjunga, finansuojant Klaipėdos senamiesčio ROTARY klubui, organizuoja akliems bei silpnaregiams vaikams vasaros ir poilsio stovyklą „Pažinimo stebuklas“. Vargu, ar būtų pavykę realizuoti užmanymą, jei ne Klaipėdos senamiesčio ROTARY klubas. Tik jų dėka išsipildė Regos ugdymo centro ilgai puoselėta svajonė – ir stovykla įvyko. Reikia pastebėti, kad ne tik įvyko, bet - su kaupu viršijo lūkesčius. Nedrįsome net pagalvoti, kad užmanymas įgis tęstinumą ir kitais, ir dar kitais metais. Kasmet vaikų paleisti „svajonių balionėliai“ pavirsdavo ateinančios stovyklos realiais darbais. Stovyklos tęstinumas perša prielaidą, kad pavyko pateisinti tiek rėmėjų, tiek vaikų, jų tėvų bei pedagogų lūkesčius.
Kalbant apie rėmėjus norisi pasidžiaugti, kad drauge su rotariečiais ir daugiau klaipėdiečių įsijungė į kvietimą prisidėti organizuojant stovyklą „Pažinimo stebuklas 2013“. Šalia stovyklos pavadinimo esantys metai puikuojasi ne šiaip. Jau praeityje „Pažinimo stebuklas“ 2011, 2012. Vadinasi, organizatoriams pavyko prisibelsti į klaipėdiečių širdis… Ir iš ties, dauguma, į kuriuos kreipėmės, vienaip ar kitaip pagelbėjo, ko pasėkoje vasaros stovykla buvo įdomi, turininga ir prasminga. Pagalba, virtusi realiomis pramogomis, išvykomis, ekskursijomis, siurprizais ilgam pripildė vaikų širdis ir praturtino jų patirtį. Tad teiginys, jog lietuviai linkę įsijungti į labdaros akcijas tik per didžiąsias šventes ne visai atitinka tiesą. Nors tai ir tapo įprastu reiškiniu Lietuvoje, tačiau ne visi norintys padėti, laukia kalėdų. Jie, nepaisant metų laiko, mielai atsiliepė į kvietimą ir pagal galimybes prisidėjo prie renginio organizavimo. Su dėkingumu ir pagarba minime žmones, padovanojusius progą geriau pažinti Klaipėdą bei jos apylinkes. Vien „Pažinimo stebuklas 2013“ programoje buvo numatytos ir įvykdytos septynios ekskursijos bei išvykos: tai A.Boso elnynas bei gyvūnų iškamšų muziejus, Dargužių žirgynas, Klaipėdos m. priešgaisrinė tarnyba, picerija „Bombola“, Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokykla, kelionė traukiniu, išvyka į Palangos gintaro muziejų.
Daugel rankų didžią naštą pakelia.
Neišdildomą įspūdį vaikams paliko stovyklos pradžioje įvykusi kelionė į Dainos ir Antano Bosų valdas. Čia vaikai turėjo galimybę apžiūrėti muziejuje esančias gyvūnų iškamšas. Regintieji stebėjosi jų išvaizdos įvairove, stulbinamais dydžiais. Nematantiems buvo sudaryta galimybė liesti gyvūnus. Taktilika šiuo atveju - pagrindinis tyrinėjimo būdas. Kai akys nemato, rankos padeda akliesiems pajusti gyvūnų dydžius, jų kūno dalis, kailio, plunksnų, ragų faktūrą, formą. Vaikai pirmą kartą pajuto, kokia grublėta krokodilo oda, stebėjosi jo dantų ilgiu. Įsitikino, kad dramblio dydis rankomis neaprėpiamas: nei išmatuoti, nei rankomis pajusti jo dydžio naįmanoma! Išties buvo malonu, kad, nepaisant eksponatų vertės, vaikai galėjo patenkinti savo smalsumą ir liesdami susiformuoti gyvūnų vaizdinius.
Ne mažiau įspūdžių vaikai pasisėmė aplankydami voljeruose laikomus laukinius žvėris ir paukščius. Tačiau didžiausią įspūdį, vis tik, paliko kelionė po elnyną. Nepabūgusius kelionės visureigiu- nudžiugino safari skonis. Smagų džipo šokčiojimą lauko ir miško takais lydėjo vaikų šūkčiojimai pamačius elnius, briedžius ir kitus elnyno gyventojus. Nepakartojami įspūdžiai - regintiesiems smagu nuo reginio, neregintiems jaučiant išlikusiais pojūčiais: garsai, judesiai, kvapai, šalia esančių emocijos, jų pasakojimai. Visa tai padėjo akliesiems išlikti aktyviais ir neabejingais.
Laikas pralėkė nepastebimai, o vaikų jau laukė kitos dienos kelionė į Dargužių kaime esantį J.Lenarto žirgyną. Čia pirmiausiai uoslę sujaudino žirgyno kvapas. Tačiau nė vienas vaikas nepabūgo ir drąsiai ėjo ten, kur girdėjosi žirgų kanopų bildesys. Juos viliojo trypčiojantys, prunkščiantys ir žvengiantys žirgai. Norėjosi paglostyti žirgo kaklą, paduoti jam šieno, duonos, sužinoti, kuo jis vardu, kelių rungčių nugalėtojas. Vėlgi, kokia neįkainojama patirtis, užpildyta, garsais, kvapais, lytėjimu. Neabejoju, kad stovyklautojai mintimis ne kartą sugrįš į šį žirgyną.
„Ką išmoksi - ant pečių nenešiosi“,- kartodavo mums tėvai ir mokytojai, o dabar patys šia išmintimi motyvuojame vaikus. Daugelį dalykų vaikai mokomi, bet ar turėjo laiko juos kas pamokyti, kaip kepama vaikų mėgiama pica? Na ne tokia, kuri paruošiama ant parduotuvėje keptų papločių, o tikra - toji, kuri iš miltų! Rotariečių užmanymas surengti vaikams picos kepimo pamokėlę, buvo draugiškai sutiktas picerijos „Bambola“ darbuotojų. Ir gamino vaikai picą: ir miltavo, ir kočiojo, ir dėjo pasirinktus ingredientus, ir tepė, ir pertepė, ir skaniai iškepusią ragavo bei kitus vaišino. Vaikai džiūgavo, sakydami, kad pačių keptos picos dar gardesnės! Kol picos kepė, vaikai vaišinosi gaiviaisiais gėrimais ir piešiniuose stengėsi pavaizduoti, ką tik patirtus įspūdžius. Picerijos „Bambola“ lankytojai stebėjosi pamatę tokį šurmulį, bet tilpome visi vieni kitiems netrukdydami.
Mokslai picos kepimu tą dieną nesibagė. Stovyklos moteriškoji dalis, merginos ir stovyklautojų mamos, lankėsi Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokykloje, kur buvo dailiai sušukuotos ir pamokytos plaukų priežiūros gudrybių. Pravers šios pamokos merginoms, tikrai pravers. Na, o mamos džiaugėsi veidrodyje matydamos save kitokiomis nei įprastai.
Įspūdžių gausa pasižymėjo ir pažintinė ekskursija į Klaipėdos m. priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, kurios specialistai nuoširdžiai papasakojo apie gelbėtojų darbą, laimėjimus bei nelaimingų atsitikimų prevencijos priemones. Įsimintina vaikams tapo ir kelionė traukiniu iš Klaipėdos stoties į Girulius. Kelionė kad ir trumpa, bet pakankama vaikui, kuriam tai visiškai nauja patirtis. Teiginį „Aš niekada nevažiavau traukiniu“- pakeitė – „Valioooo! Aš važiavau traukiniu, dabar žinosiu, koks tai jausmas!“
Kvapų galia! Kalbėdama apie stovyklą „Pažinimo stebuklas“, nuolat pabrėžiu pojūčių svarbą, kaip pagrindinį informacijos įgijimo šaltinį, padedantį neregiui orientuotis aplinkoje. Ne veltui nuo pat mažens ypatingas dėmesys skiriamas aklųjų ir silpnaregių vaikų pojūčių lavinimui. Vienas jų – uoslė. Įdomu tai, kad ši juslė, reaguojanti į kvapus, aktyvi neregio pagalbininkė. Jaučiant kvapus ir išmokus juos skirti tampa lengviau orientuotis aplinkoje. Įprasta, kad regintysis užuodęs kvapą, akimis ieško kvapo šaltinio taip gaudamas informacijos apie jo kilmę. Tuo tarpu nematančiam kvapai pasako daugiau nei mes manome. Užuodęs kvapą aklasis ir silpnaregis supranta, kiek gyvybiškai jam tas kvapas yra svarbus, kokiu jis atstumu, ar tai tik malonus kvapas, nusakantis aplinką, pvz. miškas, gatvė ar panašiai, ar tai grėsmę lemiantis kvapas. Taigi stovykloje organizuota kvapų diena (UAB Kvapų namai dovana) dar kartą priminė, kokia svarbi kvapų galia ir kaip svarbu išmokti juos skirti.
Be pažintinių išvykų stovyklos programa buvo užpildyta įvairiausiomis pramogomis: jau trečius metus su vaikais „žaidžia teatrą“ stovyklos viešnia Dagna Volkovaitė, koncertą surengė ansamblis „Kuršiukai“ (vadovas A.Vozgirdas), Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro jaunimas (vadovai Paulius Brazinskis, Lina Andriuškienė, Vaida Valinskienė), dainininkas Onsa, grupės RSP dainininkė Ingrida. Stovyklautojai dar kartą įsitikino, kokia didžiulė muzikos galia. Išklausę svečių muzikavimo, dainavimo ir patys panoro parodyti, ką moka. Tai realizavo renginyje „Talentų šou“. Čia dalyvavo ir po vieną, ir po du, ir šeimomis. Netrukdė regos sutrikimas nei groti, nei dainuoti, nei deklamuoti, nei išraiškingai skaityti kūrinius. Ir nenuostabu, juk žmonėms su regos negalia tai labiausiai prieinama saviraiškos forma.
Negaliu nutylėti ir apie pedagogų savanorių indėlį. Jie, penkioms dienoms palikę savo kasdienius rūpesčius, dieną ir naktį rūpinosi stovyklos vaikais. Tai Regos ugdymo centro direktorė Laima Baranauskienė, pavaduotoja ugdymui Regina Bytautienė, slaugytoja Virginija Paplauskienė, tiflopedagogai: Bronė Venienė, Roma Jokubaitienė, Laima Bukauskaitė, Ina Mažeikienė, judesio korekcijos pedagogė Ieva Alvinskaitė, meninio ugdymo pedagogai: Loreta Aukštuolienė (muzika), Jūratė Šatkutė, Rita Razmienė (dailė), psichologė Jurgita Vainauskienė. Tik pedagogų savanorių dėka stovyklautojų tėvai buvo ramūs, patys stovyklautojai - saugūs, sotūs ir labai labai labai užsiėmę. Tokios laisvalaikio veiklos kaip: piešimas, aplikavimas, muzikavimas, futbolas, mankšta pasitinkant saulę, iškylos prie jūros, inscenizaciniai ir meno terapijos žaidimai suteikė stovyklos programai įvairovės - kiekvienam vaikui pagal jo poreikius, galias ir interesus.
Kažin kiek programoje numatytų veiklų būtumėm įveikę, jei ne gardūs Javinės meduoliai (UAB „Javinė“ dovana) ir geras poilsis, apsigyvenus AB Lietuvos geležinkelių poilsio ir reabilitacijos bazėje, Giruliuose. Ši vieta, AB Lietuvos geležinkelio vadovų supratimo dėka, penkioms dienoms tapo stovyklautojų namais. Čia radome viską, ko reikia poilsiautojui: tyrą orą, jūrą, patogius namukus, sporto aikštyną, tvarkingus žolynus ir takelius.
Geri darbai gerumu sugrįžta. Tai štai kiek įdomybių patyrėme. Ir viskas miestiečių gerumo, dosnumo dėka. Visi, dovanoję stovyklautojams renginius, dalinosi, kuo patys turtingi – optimizmu, gera nuotaika, supratimu, atvirumu, geranoriškumu bei daugybe kitų pozityvių vertybių. Manome, kad patirtis buvo abipusė. Vaikai ne tik praturtėjo naujais potyriais, bet gavo tikrų tikriausią gerumo bei dėkingumo pamoką, rėmėjai - bendravimo su aklaisiais patirties.
Todėl negalėčiau sutikti su skeptikais, besilaikančiais nuomonės, kad pagalbos neįmanoma prisišaukti. Žinoma, pagalba pati savaime neateina. Tenka įveikti daugybę išbandymų bei kliūčių. Ir patikėkit, jei prašymo motyvas ne iš savanaudiškų paskatų, o kilnus – pritarančių bendradarbiavimui visada randasi.
Taigi, daugel rankų didžią naštą pakelia! Dėkojame visiems padėjusiems realizuoti aklųjų ir silpnaregių vaikų vasaros stovyklą „Pažinimo stebuklas 2013“. Linkime, kad įdėtas gerumas organizuojant stovyklos renginius, gerumu ir sugrįžtų, sėkmės visuose jų kilniuose siekiuose, darbuose.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą