"Indus geriau plausiu Anglijoje"

Pa­šal­pa plius vi­suo­me­nei nau­din­gas dar­bas – to­kia pra­kti­ka Šiau­liuo­se su­kė­lė aud­rin­gą reak­ci­ją. Pa­šal­pų ga­vė­jai klau­sia: „Jei­gu yra dar­bo, ko­dėl ne­stei­gia­mos dar­bo vie­tos?“ Ką tik uni­ver­si­te­tą bai­gu­si mer­gi­na už so­cia­li­nę pa­šal­pą nu­siųs­ta plau­ti in­dų į pri­va­tų dar­že­lį. Ji abe­jo­ja to­kio dar­bo tei­sė­tu­mu. „Krau­nu daik­tus, ge­riau Ang­li­jo­je plau­siu in­dus“, – sa­ko šiau­lie­tė.

Plau­ti in­dų, šveis­ti grin­dų

„Ry­žau­si kal­bė­ti, nes gal bus at­si­žvelg­ta į jau­ni­mo si­tua­ci­ją – ji yra ki­to­kia, nei il­ga­lai­kių pa­šal­pi­nin­kų ir be­dar­bių“, – sa­ko Li­na (tik­ra­sis var­das ir pa­var­dė re­dak­ci­jai ži­no­mi).

Li­na už so­cia­li­nę pa­šal­pą bu­vo pa­siųs­ta dirb­ti į vie­šą­ją švie­ti­mo įstai­gą dar­že­lį-mo­kyk­lą, ku­ri, paaiš­kė­jo, yra pri­va­ti.

„Man pa­sa­kė, jog plau­siu in­dus, švei­siu grin­dis, lan­gus. Sup­ra­tau, jog dirb­siu tai, ką iki šiol da­rė auk­ly­tės“, – sa­ko Li­na. Ją nu­ste­bi­no, kad pri­va­čio­je įstai­go­je dirbs kaž­kie­no nuo­la­ti­nį dar­bą.

Pa­si­ra­šė ti­pi­nį tri­ša­lį su­si­ta­ri­mą at­lik­ti 120 va­lan­dų vi­suo­me­nei nau­din­go dar­bo. Bet su­si­ta­ri­me ne­bu­vo nu­ro­dy­ta, ko­kia veik­la teks konk­re­čiai už­siim­ti. Ne­rei­kė­jo ir jo­kios pa­žy­mos apie svei­ka­tą.

„Dar­že­ly­je dir­bu, o gal ser­gu ko­kio­mis už­kre­čia­mosio­mis li­go­mis?“ – ste­bė­jo­si mer­gi­na.

Ren­ka­si emig­ra­ci­ją

„Ne­sa­kau, kad ma­no ba­ka­lau­ras – la­bai aukš­tas iš­si­la­vi­ni­mas, ne­bi­jau juo­do dar­bo, – tvir­ti­na Li­na. – Bet ko­dėl uni­ver­si­te­tą bai­gęs žmo­gus su­ta­pa­ti­na­mas su tuo, ku­ris tu­ri gal tik pen­kių kla­sių iš­si­la­vi­ni­mą? Jau­čiuo­si že­mi­na­ma.“

Ji dar­bo ieš­ko pus­me­tį, paieš­kos be­vai­sės.

„Jei­gu rei­kia kas­dien už so­cia­li­nę pa­šal­pą dirb­ti po 3–4 va­lan­das, dar su­gaiš­ti lai­ko ke­lio­nei į dar­bą ir at­gal, ka­da ieš­ko­tis dar­bo? Su­si­tik­ti su darb­da­viais?“ – klau­sia mer­gi­na.

Li­na aiš­ki­na, jog mo­kė­si dėl ge­res­nės sa­vo atei­ties.

„Aš ne­no­riu gy­ven­ti iš pa­šal­pų, nes iš pa­šal­pos atei­ties ne­su­si­kur­si, – tei­gia Li­na. – At­si­sa­ky­siu pa­šal­pos, krau­nuo­si daik­tus ir va­žiuo­siu į Ang­li­ją.“

Ir ten in­dus plauti?

„Ten plau­siu, bet ži­nau, kad už­dirb­siu ir per­spek­ty­vą tu­rė­siu, o čia nė­ra jo­kios per­spek­ty­vos“, – nu­si­vy­li­mo ne­sle­pia mer­gi­na.

DAR­BAS: Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė pa­šal­pi­nin­kę siun­tė į pri­va­čią įstai­gą va­ly­ti mais­to li­ku­čių ir plau­ti in­dų.

Kam ren­gia to­kius, ku­rių ne­rei­kia?

Per­nai Li­na bai­gė uni­ver­si­te­tą. Už­si­re­gist­ra­vo dar­bo bir­žo­je ir pra­dė­jo gau­ti so­cia­li­nę 350 li­tų pa­šal­pą, kom­pen­sa­ci­jas už būs­to šil­dy­mą.

Jos spe­cia­ly­bė – nau­ja, re­ta ir „bran­gi“, su­si­ju­si su svei­ka­tos ap­sau­ga.

Jei­gu bū­tų rei­kė­ję mo­kė­ti vi­są stu­di­jų kai­ną, per ket­ve­rius me­tus tė­vai bū­tų pa­klo­ję apie 40 tūks­tan­čių li­tų.

„Kai sto­jau stu­di­juo­ti, spe­cia­ly­bė at­ro­dė la­bai pa­trauk­li, – sa­ko Li­na. – Bet dar­bo bir­žo­je to­kios nė ne­bu­vo gir­dė­ję.“

Jos nuo­mo­ne, ir uni­ver­si­te­tai tu­rė­tų pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę: „Kam siū­lo­mos to­kios stu­di­jų pro­gra­mos, jei­gu jas bai­gu­sių spe­cia­lis­tų ne­rei­kia?“

Darb­da­viai, į ku­riuos ji krei­pė­si, ieš­ko spe­cia­lis­to tik su dar­bo pa­tir­ti­mi. Prio­ri­te­tą tei­kia tam, ku­ris pa­gal šią spe­cia­ly­bę dirb­tų kon­sul­tan­tu ir kar­tu par­da­vi­mų va­dy­bi­nin­ku.

„Iš kur įgy­ti pa­tir­ties, jei­gu nie­kas ne­prii­ma? – ap­mau­džiai sa­ko Li­na. – Ti­ki­nau, jog dar­bo bir­ža ap­mo­kė­tų pu­sę at­ly­gi­ni­mo, kaip pra­de­dan­čiai dirb­ti – vis tiek ne­rei­kia.“

Ban­dė ieš­ko­tis bet ko­kio dar­bo už mi­ni­mu­mą. Ne­ga­vo nė dė­vė­tų rū­bų rū­šiuo­to­jos dar­bo. „Pa­sa­kė, jog ma­no iš­si­la­vi­ni­mas per aukš­tas“, – pri­si­me­na Li­na.

Gal pra­kti­ka – už pa­šal­pą?

Jei­gu Li­nos nuo­mo­nės kas klaus­tų, tai jau­niems žmo­nėms už so­cia­li­nę pa­šal­pą ji siū­ly­tų pra­kti­ką pa­gal spe­cia­ly­bę.

„Dirb­čiau už 350 li­tų so­cia­li­nę pa­šal­pą su ma­lo­nu­mu nors ir pus­me­tį, nes la­vin­čiau sa­vo ge­bė­ji­mus, pa­tir­ties įgy­čiau“, – ti­ki­na Li­na.

Ji svars­to, gal uni­ver­si­te­tai ga­lė­tų su­si­tar­ti su darb­da­viais dėl pa­na­šios pra­kti­kos ir po stu­di­jų bai­gi­mo? Klau­sia: ar taip ne­bū­tų dau­giau nau­dos ir vi­suo­me­nei, ir jau­nam žmo­gui?

Kur dar­bo vie­tos?

Ki­ta mū­sų pa­šne­ko­vė – 51 me­tų Va­le­ri­ja. Sa­ve va­di­na vos eg­zis­tuo­jan­čia be­dar­be.

Kaž­ka­da de­šimt me­tų dir­bo te­le­vi­zo­rių ga­myk­lo­je, nuo to lai­ko il­giau įsi­dar­bin­ti ne­pa­vyks­ta. Dėl li­gos tu­rė­jo pir­mą in­va­li­du­mo gru­pę, vė­liau ant­rą, da­bar pri­pa­žin­ta dar­bin­ga.

Dar­bo už so­cia­li­nę pa­šal­pą ne­si­kra­to – va­lo pa­tal­pas ug­dy­mo įstai­go­je.

„Per­ša­si min­tis, kad vis dėl to yra Šiau­liuo­se dar­bo, – sa­kė mo­te­ris. – Tai ko­dėl ne­stei­gia­mos dar­bo vie­tos? Juk esa­me siun­čia­mi ne pra­mo­gau­ti, o dirb­ti.“

Jos nuo­mo­ne, už 350 li­tų bū­tų ga­li­ma bū­tų dirb­ti 0,25 eta­to: „Bū­tų skai­čiuo­ja­mas dar­bo sta­žas, su­si­rgus – ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­ma ap­mo­ka­ma.“

At­si­jo­jo pikt­nau­džiau­to­jus

Ak­me­nės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė vie­na pir­mų­jų ša­ly­je pra­dė­jo tai­ky­ti vi­suo­me­nei nau­din­go dar­bo už so­cia­li­nes pa­šal­pas pra­kti­ką.

Dar 2010 me­tais gry­nų­jų pi­ni­gų į ran­kas jau ne­be­da­vė tiems, ku­rie at­si­sa­ky­da­vo pa­dir­bė­ti vi­suo­me­nės la­bui. Įve­dė to­kiems so­cia­li­nes mais­to kor­te­les.

„Žmo­nės su­si­tai­kė ir pri­si­tai­kė, – sa­ko Ak­me­nės ra­jo­no me­ras Vi­ta­li­jus Mit­ro­fa­no­vas. – Aiš­ku, rei­kia at­si­žvelg­ti į kiek­vie­no žmo­gaus si­tua­ci­ją, va­do­vau­tis pro­tin­gu­mo prin­ci­pu, ne­pa­žeis­ti žmo­gaus oru­mo. Ne­siųs­ti dar­bo ne­te­ku­sio mo­ky­to­jo gat­vės šluo­ti.“

Pa­gal So­cia­li­nės pa­ra­mos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mus pri­tai­ky­ta nau­ja tvar­ka grei­tai pa­dė­jo išaiš­kin­ti pikt­nau­džiau­to­jus.

Praė­ju­siais me­tais ra­jo­ne so­cia­li­nėms pa­šal­poms ne­be­rei­kė­jo pa­nau­do­ti 4 mi­li­jo­nų li­tų, o kom­pen­sa­ci­joms – 3 mi­li­jo­nų li­tų.

Pa­ly­gin­ti su 2011 me­tais pa­šal­pų su­ma ma­žė­jo 26 pro­cen­tais, o pa­šal­pi­nin­kų su­ma­žė­jo net tūks­tan­čiu: nuo 3700 iki 2700.

Iš to tūks­tan­čio 200 pa­šal­pi­nin­kų at­si­sa­kė vi­suo­me­nei nau­din­go dar­bo.

„Va­di­na­si tu­ri ne­le­ga­lių pa­ja­mų“, – ma­no me­ras.

Dar 200 pa­šal­pi­nin­kų so­cia­li­nė pa­šal­pa bu­vo su­stab­dy­ta, iš­siaiš­ki­nus, jog iš­va­žiuo­ja­ma dirb­ti į už­sie­nį, bet apie tai ne­pra­ne­ša­ma.

Svar­bu pa­si­rink­ti tei­sin­gai

„Mus kal­ti­na, kad skriau­džia­me varg­šus, bet čia bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę rei­kė­tų tai­ky­ti, – įsi­ti­ki­nęs me­ras. – Re­gist­ruo­ja­si dar­bo bir­žo­je, su­si­tvar­ko so­cia­li­nę pa­šal­pą trims mė­ne­siams, o ki­tą die­ną jau iš­va­žiuo­ja į už­sie­nį. Dvi to­kios pa­šal­pi­nin­kės pa­si­keis­da­mos kas dvi sa­vai­tes va­ži­nė­jo į už­sie­nį pri­žiū­rė­ti už at­ly­gį li­go­nio.“

V. Mit­ro­fa­no­vas pri­pa­žįs­ta, jog jau­ni­mo ne­dar­bas ypač skau­dus. Bet, jo nuo­mo­ne, jau­ni žmo­nės pa­tys tu­rė­tų mąs­ty­ti, ko­kias spe­cia­ly­bes ren­ka­si.

„Atė­jo ieš­ko­ti dar­bo mer­gi­na, bai­gu­si fi­lo­so­fi­ją, – pri­si­me­na me­ras. – Klau­siu: „Ko­kio dar­bo ti­kė­jai­si, kai sto­jai?“ Uni­ver­si­te­te sa­ko tei­gė, jog ga­lės dirb­ti po­li­ti­nė­se par­ti­jo­se ar dės­ty­ti eti­ką mo­kyk­lo­je. Kiek rei­kia to­kių spe­cia­lis­tų?“

TEI­SI­NIN­KO KO­MEN­TA­RAS

Vi­suo­me­nei nau­din­ga veik­la: kas tai?

Dr. Vi­da PET­RY­LAI­TĖ, so­cia­li­nės tei­sės eks­per­tė, VšĮ „Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės kli­ni­ka“ di­rek­to­rė:

– Kons­ti­tu­ci­jos 52 straips­nis nu­sta­to, jog vals­ty­bė lai­duo­ja pi­lie­čių tei­sę gau­ti so­cia­li­nę pa­ra­mą ne­dar­bo, li­gos, naš­lys­tės, mai­tin­to­jo ne­te­ki­mo ir ki­tais įsta­ty­mų nu­sta­ty­tais at­ve­jais.

Įs­ta­ty­mų lei­dė­jas, nu­sta­ty­da­mas so­cia­li­nės pa­ra­mos tei­ki­mo są­ly­gas, pri­va­lo va­do­vau­tis kons­ti­tu­ci­niais prin­ci­pais. To­kiais kaip, tei­sin­gu­mas, pro­por­cin­gu­mas, so­li­da­ru­mas. Bū­tent so­li­da­ru­mo prin­ci­pas yra es­mi­nis, re­gu­liuo­jant so­cia­li­nės ap­sau­gos san­ty­kius vals­ty­bė­je.

So­cia­li­nė pa­ra­ma ne­pa­si­tu­rin­tiems as­me­nims yra tei­kia­ma ne­pai­sant prieš tai bu­vu­sio as­mens in­dė­lio į so­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­mą. As­muo, ir nie­ka­da ne­pri­si­dė­jęs prie so­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­mos, tu­ri tei­sę gau­ti so­cia­li­nę pa­šal­pą bei kom­pen­sa­ci­jas.

Ta­čiau ir šiuo at­ve­ju ne­tu­ri­me pa­mirš­ti so­li­da­ru­mo prin­ci­po es­mės – pri­si­dė­ti prie šios sis­te­mos tiek, kiek lei­džia ga­li­my­bės.

Vi­suo­me­nė tei­kia as­me­niui pa­ra­mą pi­ni­gais, o as­muo, gau­nan­tis to­kią pa­ra­mą, at­lie­ka tai vi­suo­me­nei nau­din­gą dar­bą.

Ma­no nuo­mo­ne, tai ne­ga­li prieš­ta­rau­ti tei­sin­gu­mo ir pro­por­cin­gu­mo prin­ci­pams.

Kaip ver­tin­ti rei­ka­la­vi­mą as­me­nims, ku­rie įgy­ja aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą, at­lik­ti vi­suo­me­nei nau­din­gą dar­bą, ku­ris ne­rei­ka­lau­ja di­de­lės kva­li­fi­ka­ci­jos?

Ma­nau, tai – ne tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo ne­to­bu­lu­mas, o vei­kiau as­mens psi­cho­lo­gi­nio san­ty­kio su konk­re­čiu dar­bu pro­ble­ma.

Rei­kė­tų įsi­są­mon­ti, kad kiek­vie­na veik­la, tiek fi­zi­nė, tiek pro­ti­nė, yra nau­din­ga ir gerb­ti­na, jei tik ji at­ne­ša nau­dą vi­suo­me­nei.

Jei as­muo, įgi­jęs tam tik­rą aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą, yra pra­šo­mas at­lik­ti fi­zi­nį, išanks­ti­nio pa­si­ren­gi­mo ne­rei­ka­lau­jan­tį dar­bą, tai nė­ra jo as­me­ny­bės pa­že­mi­ni­mas.

Ver­ti­nant Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos pa­tvir­tin­tą gy­ven­to­jų tel­ki­mo vi­suo­me­nei nau­din­gai veik­lai at­lik­ti tvar­kos ap­ra­šą, ma­ty­ti, kad ši tvar­ka nė­ra pa­kan­ka­mai de­ta­li­zuo­ta.

Tei­gia­mai ver­tin­tin­ti to­kie mies­to Ta­ry­bos pa­tvir­tin­ti as­pek­tai kaip mak­si­ma­lus vi­suo­me­nei nau­din­gos veik­los lai­ko nu­sta­ty­mas, as­me­nų, ku­rie ap­skri­tai ne­ga­li bū­ti ski­ria­mi dirb­ti to­kius dar­bus, są­ra­šo pa­tvir­ti­ni­mas.

Ta­čiau ver­ti­nant, ar konk­re­taus as­mens tei­sės ir in­te­re­sai ne­bu­vo pa­žeis­ti, svar­bu at­si­žvelg­ti į šios tvar­kos pra­kti­nį įgy­ven­di­ni­mą kiek­vie­nu at­ski­ru at­ve­ju.

Net jei pa­ti vi­suo­me­nei nau­din­gos veik­los or­ga­ni­za­vi­mo sis­te­ma ne­tu­rė­tų bū­ti ver­ti­na­ma kaip pa­žei­džian­ti as­mens tei­ses, ga­li pa­si­tai­ky­ti at­ski­rų at­ve­jų, kai iš­ky­la konk­re­taus as­mens tei­sių pa­žei­di­mo pa­vo­jus.

Ko­kie tai at­ve­jai ga­lė­tų bū­ti?

Pir­ma, tei­kiant siun­ti­mą at­lik­ti vi­suo­me­nei nau­din­gus dar­bus, iš anks­to tu­ri bū­ti nu­ro­do­ma ins­ti­tu­ci­ja ar įstai­ga, ku­rio­je bus at­lie­ka­mi konk­re­tūs dar­bai, bei veik­los po­bū­dis.

Iš anks­to nu­ro­dy­ti bū­si­mos veik­los po­bū­dį yra bū­ti­na, nes as­muo tu­ri tu­rė­ti ga­li­my­bę įver­tin­ti siū­lo­mos veik­los ati­ti­ki­mą jo ge­bė­ji­mams ir svei­ka­tos būk­lei.

Va­do­vau­jan­tis vi­suo­me­nei nau­din­gos veik­los sam­pra­ta, to­kio dar­bo nau­do­to­ju ne­ga­li bū­ti pel­no sie­kian­tys as­me­nys (in­di­vi­dua­lios įmo­nės, už­da­ro­sios ak­ci­nės bend­ro­vės, ak­ci­nės bend­ro­vės ir pan.).

Tai­gi, jei as­muo yra siun­čia­mas at­lik­ti tam tik­ras funk­ci­jas mi­nė­to­je įmo­nė­je, tai ne­ga­li bū­ti lai­ko­ma vi­suo­me­nei nau­din­gu dar­bu, ir as­muo to­kį sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos spren­di­mą ga­li gin­čy­ti.

To­kia pa­ti tai­syk­lė tu­rė­tų bū­ti tai­ko­ma ir kai as­muo yra nu­krei­pia­mas at­lik­ti dar­bus at­ski­ro fi­zi­nio as­mens gy­ve­na­mo­jo­je ar vers­lo te­ri­to­ri­jo­je, jei toks as­muo nė­ra rei­ka­lin­gas so­cia­li­nių pa­slau­gų.

Nors tvar­ko­je ne­nu­ma­to­ma, kiek lai­ko as­muo tu­ri bū­ti įsi­re­gist­ra­vęs dar­bo bir­žo­je, kad jam ga­lė­tų bū­ti siū­lo­mi vi­suo­me­nei nau­din­gi dar­bai, vis­gi, tu­rė­tų bū­ti at­si­žvel­gia­ma į konk­re­tų at­ve­jį.

Pa­vyz­džiui, si­tua­ci­ja, kai stu­di­jas bai­gęs as­muo po še­šių mė­ne­sių dar­bo paieš­kų jau yra nu­krei­pia­mas dirb­ti vi­suo­me­nei nau­din­gų dar­bų, tu­rė­tų bū­ti pa­tei­si­na­ma tik ta­da, kai as­muo pa­ts ne­de­da pa­kan­ka­mai pa­stan­gų su­si­ras­ti dar­bo vie­tą, ati­tin­kan­čią jo kva­li­fi­ka­ci­ją.

Net jei vi­suo­me­nei nau­din­ga veik­la uži­ma tik ke­le­tą va­lan­dų per die­ną, sie­kian­čiam įsi­dar­bin­ti, tai ga­li su­kel­ti sun­ku­mų or­ga­ni­zuo­jant po­kal­bius su po­ten­cia­liais darb­da­viais.

Tai­gi, tu­rė­tų bū­ti nu­ma­ty­ta ga­li­my­bė as­me­niui ne­tai­ky­ti nei­gia­mų pa­sek­mių dėl at­si­sa­ky­mo at­lik­ti mi­nė­tuo­sius dar­bus bent vie­ne­rius me­tus, jei jis įro­do, kad ak­ty­viai ieš­ko dar­bo.

Ko­dėl vi­suo­me­nei nau­din­gus dar­bus at­lie­kan­tys as­me­nys nė­ra įdar­bi­na­mi pa­gal dar­bo su­tar­tį?

Vie­na­reikš­mio at­sa­ky­mo nė­ra. Ga­li bū­ti, kad dau­ge­lis vi­suo­me­nei nau­din­gų dar­bų yra ne­nuo­la­ti­nio po­bū­džio (pvz., pa­tal­pų ge­ne­ra­li­nis va­ly­mas, kos­me­ti­nis re­mon­tas), se­zo­ni­nio po­bū­džio, ku­ris taip pat ga­li bū­ti ne­nuo­la­ti­nis dėl ša­lies kli­ma­ti­nių są­ly­gų (snie­go va­ly­mo, la­pų šla­vi­mo, žel­di­nių lais­ty­mo dar­bai).

To­kia tvar­ka lei­džia efek­ty­viai per trum­pą lai­ką suor­ga­ni­zuo­ti rei­ka­lin­gus dar­bus, ne­su­ke­liant pa­pil­do­mos naš­tos or­ga­ni­za­ci­joms (so­cia­li­nio drau­di­mo ir pa­ja­mų mo­kes­čiai, dar­buo­to­jų at­lei­di­mo, ato­sto­gų ir kt. klau­si­mai).

Bet ko­kiu at­ve­ju, jei as­muo ma­no, kad jo at­žvil­giu vi­suo­me­nei nau­din­gos veik­los or­ga­ni­za­vi­mo tvar­ka bu­vo pri­tai­ky­ta ne­pag­rįs­tai ar ne­tei­sin­gai, jis tu­ri tei­sę skųs­ti sa­vi­val­dy­bės ad­minst­ra­ci­jos spren­di­mus įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka.

Ga­li skųs­tis sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riui, ad­mi­nist­ra­ci­nių gin­čų ko­mi­si­jai, apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­niam teis­mui.

Be­je, as­me­niui įtei­kia­ma­me siun­ti­me tu­rė­tų bū­ti nu­ro­do­ma sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos veiks­mų ap­skun­di­mo tvar­ka.