"Šiuolaikinė Lietuva turi keletą skiriamųjų ženklų, kuriais didžiuojasi 3 milijonai jos žmonių", - optimistiškai pradeda straipsnį leidinio autorius Gordonas Senderis (Gordon Sander). Jis vardija, jog Lietuva pirmoji atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos, kad ji geba užauginti krepšinio čempionus ir, nepaisant mažo gyventojų skaičiaus, laimėti medalius tiek Europos krepšinio čempionatuose, tiek olimpinėse žaidynėse. Autorius priduria, jog Vilnius pažymėtas UNESCO Pasaulio paveldo žemėlapyje, nes išsaugojo gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo architektūros paminklus. Tačiau šį optimistišką pasakojimą temdo tai, kad Lietuva yra Europos lyderė pagal savižudybių skaičių. Pagal statistiką, 2013 metais šimtui tūkstančių gyventojų teko 36 savižudybės, 2014 m. - 31. Tai ketvirta vieta pasaulyje ir pirmoji Europoje. Antroje vietoje - Rusija, kur šimtui tūkstančių gyventojų tenka 19,5 savižudybės. Autorius priduria, kad Lietuvos kaimynės Latvija ir Estija yra 27 ir 38 vietoje.
Kitaip tariant, per metus iš gyvenimo savo noru išeina 1 tūkstantis lietuvių, arba vienas iš dviejų tūkstančių.
"Savižudybės kažkodėl tapo šiuolaikinės lietuvių istorijos dalimi, - "The Christian Science Monitor" cituoja klinikinę psichologę dr. Vaivą Klimaitę, dirbančią Vilniaus psichikos sveikatos centre ir priklausančią nedidelei grupei lietuvių suicidologų, bandančių perprasti situaciją. Jos žodžiais, Lietuvos visuomenei reikia pripažinti turint šią problemą ir palaikyti savanorių grupes, bandančias ją spręsti.
G. Senderis pateikia skaičius, rodančius, kaip kito situacija nuo 1918 m. iki dabarties. Nuo 1918 iki 1940 metų, laikomų Lietuvos aukso amžiumi, kai šalis buvo laisva nuo Rusijos, savižudybių skaičius buvo mažiausias: 8,1 - šimtui tūkst. gyventojų.
Skaičius ėmė augti 1944 m., po Kremliaus okupacijos, ir pasiekė aukščiausią tašką 1984 metais - 36 savižudybės šimtui tūkst. gyventojų, - iki pasirodant pirmiesiems Sovietų imperijos griuvimo ženklams.
"Savižudybės "neegzistavo" sovietiniais metais, - komentuoja Vilniaus universiteto profesorė Danutė Gailienė, - nes jos neatitiko idėjos, kaip laimingai čia gyvena žmonės socializmo sąlygomis." Pasak jos, žodis "savižudybė" net nebuvo įrašytas į tarybines enciklopedijas.
Lemtingas skaičius pakilo pereinamuoju išsivadavimo laikotarpiu, po 1990 metų, - iki 45,6 savižudybės šimtui tūkst. gyventojų. Nuo to laiko šis rodiklis sumažėjo, tačiau nepakankamai, kad Lietuva šioje srityje nelyderiautų Europoje.
Latviai ir estai susitvarkė su šia problema: jų savižudybių kreivė krenta žemyn. Pasak dr. V. Klimaitės, tai susiję su šiose šalyse sukurta savižudybių prevencijos strategija. Lietuvoje jos nėra.
"Lietuvos visuomenės požiūris į savižudybę gali būti ir Katalikų Bažnyčios požiūrio atspindys: savižudybė yra nuodėmė", - rašo straipsnio autorius ir priduria, jog, kitaip nei Latvijoje bei Estijoje, Lietuvoje yra daugiausiai katalikų.
"Savižudybė čia yra tabu, - komentuoja Vilniaus universiteto doktorantas Saidas Dadaševas, kuris specializuojasi organizacinės ir klinikinės psichologijos srityje. - Jeigu žmogui kyla mintis nusižudyti, jis laiko save nevisaverčiu ir bijo aplinkinių reakcijos, todėl nesikreipia pagalbos."
S. Dadaševas mano, kad šalies Vyriausybė vis dar neigia problemą. "Tai, kad mūsų šalis vis dar neturi nacionalinės savižudybių prevencijos programos, rodo, kad dar daug ką reikia nuveikti."
Psichologinės pagalbos programoje "Jaunimo linija" savanoriaujantis psichologas Antanas Grižas leidiniui teigė nemanantis, jog problema - resursų trūkumas. Jo įsitikinimu, viską lemia strategija ir prioritetai. "Susikoncentravimas į medikamentus ir stacionarinį gydymą - tai sovietinė eros atgyvena", - teigė A. Grižas.
"Tarp Lietuvos politikų ir psichikos sveikatos specialistų vis dar dominuoja biomedicininis požiūris į psichikos sveikatą. Kai kas netgi sako - ir aš su jais sutinku, - kad šios srities sveikatos priežiūros esmė beveik nepasikeitė nuo sovietų laikų. Mums trūksta bendruomeninių pagalbos metodų, socialinės integracijos, taip pat prieinamos psichologinės pagalbos", - komentuoja psichologas A. Grižas.
"Lietuvai reikia radikalių psichikos sveikatos priežiūros reformų", - JAV leidiniui "The Christian Science Monitor" teigė ir "Jaunimo linijai" vadovaujantis psichologas Paulius Skruibis. - Mums reikia gerai finansuojamos ilgalaikės savižudybių prevencijos programos."
Apie leidinį
Nepaisant pavadinimo, "Christian Science Monitor" (CSM) nėra religinės tematikos leidinys ir nepropaguoja doktrinos, nors straipsniai religine tematika čia taip pat pasirodo. CSM - tai tarptautinė organizacija, kuri leidžia spausdintą savaitraštį (žurnalą), mobiliąsias dienos naujienas interneto svetainėje, "Amazon Kindle" prenumeratą ir pan.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą