Kaip rasti daugiau laisvo laiko?

Ką veikiate per savo pietų valandą? Ar parimę dirbate, o sumuštinio trupiniai byra ant klaviatūros? Ar paklaikę sudarinėjate „ką nuveikti“ sąrašus? Vidutinė darbo diena trunka tik 8 valandas, tačiau daugelis mano, kad reikia mažiausiai antra tiek, kad atsigautume nuo darbo dienos, rašo britų „The Guardian“.

„Direct Line Insurance“ užsakytas tyrimas, kurio metu dirbta su 2 tūkst. respondentų, nustatė, kad tobulas laisvalaikio laikas yra 6 valandos ir 59 minutės per parą. 80 proc. respondentų teigė, kad jų laisvalaikis dažnai pertraukiamas elektroniniu paštu ar išmaniaisiais telefonais, tad vidutiniškai Didžiosios Britanijos darbuotojui lieka tik 2 valandos ir 45 minutės laisvo laiko per parą.

„London School of Economics“ profesorė Džudi Vaicman (Judy Wajcman), parašiusi studiją apie laiko skurdą, tvirtina, kad technologijos gali padėti mums sutaupyti laiko ir pagilinti mūsų tarpusavio ryšius, tačiau taip pat technologijos mus skatina dirbti papildomai.

Pavyzdžiui, kelionės traukiniais, anksčiau buvusios „nedarbo zonomis“, daugeliui britų dabar tapo bemaž darbo vieta, kurioje dirbama internetu, o tai neigiamai veikia žmonių kūrybiškumą. Laiką naudoja ir dabartinė „savitarnos kultūra“: kai reikia, patys suplanuojame atostogas ar atsispausdiname nuotraukas. Tokie darbai dažnai padeda žmonėms sutaupyti pinigų, tačiau iššvaisto nemažai brangaus laiko.

Dirbančios motinos - ypač vienišos dirbančios - jaučia didžiausią laiko stoką. Iš dalies dėl to, kad jos vis dar laikomos atsakingomis už namų ruošą, iš dalies todėl, kad siekia kuo daugiau laiko būti su vaikais. Pavyzdžiui, savo laisvu laiku juos veža į užklasinius būrelius ar mokyklą. Todėl, vertinant fiziologiniu požiūriu, po darbo grįžtančios motinos dažnai jaučiasi ir toliau dirbančios.

Kaip teigia Džeil Kinman (Gail Kinman), sveikatos fiziologijos profesorė, kiekvienam reikia laisvalaikio, kurio metu atsigauna mūsų sveikata, antraip rizikuojame gauti širdies smūgį ar susirgti širdies ligomis.

Tai ką galime nuveikti? Fran But (Fran Booth), knygos „The Distraction Trap“ autorė, rekomenduoja „skaitmeninę detoksikaciją“. „Dažnai pasitikrindami žinutes ar atsiliepdami telefonu, esame priversti vykdyti kitų žmonių pageidavimus, o ne užsiimti tuo, kas malonu mums. Reikia nuspręsti, kaip naudosite savo laisvalaikį, ir pagal tai priderinti technologijas“, - teigia autorė.

Pasak jos, telefono išjungimas nakčiai - pirmas toks žingsnis. Dieną taip pat rekomenduojama bent 15 minučių išjungti išmanųjį telefoną - ypač tuomet, kai darote tai, kas svarbu jums.

Telefoną kuo toliau rekomenduojama padėti ir pokalbių metu - tai padarys pakalbį konstruktyvesnį. Kuo mažiau telefono rekomenduojama ir savaitgaliais.

Dž.Kinman mano, kad labai svarbu susikurti „koridorių“ tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Pavyzdžiui, tai galėtų būti šuns pavedžiojimas, maisto gaminimas ar radijo klausymas.

Ji taip pat pataria labai nesureikšminti savo laisvalaikio. „Mes per daug stengiamės organizuoti savo laisvalaikį, o tai tik kelia įtampą“, - teigia mokslininkė.

Karjeros psichologė Džulian Mails (Julianne Miles) teigia, kad neverta papunkčiui įgyvendinti „ką nuveikti“ sąrašų. Reikėtų mėgautis tuo, kas padeda atgauti jėgas, ir vertinti savo laimėjimus.

„Reikia nustatyti užsiėmimus, kurie padeda „persijungti“ nuo darbo. Kartais mums reikia tokios veiklos, kuri nuo darbo mus atitraukia ir emociškai, ir kognityviškai, ir fiziškai: mūsų protas vis dar darbe, nors kūnas jau nebe“, - cituojama psichologė Dž.Mails.

Pasak specialistės, kai pavyksta atsiriboti nuo darbo, gyvenimas pašviesėja ir žmonės būna mažiau emociškai išvargę.

Per pietus, pasak karjeros psichologės, reikėtų atsitraukti nuo darbo stalo. 5 ar 10 minučių rytais taip pat būtų naudingos, jei per šį laiką susikauptumėte ties kavos ar arbatos skoniu arba tiesiog sėdėtumėte, mąstytumėte ir ramiai kvėpuotumėte.

„Kartais turime prastų minčių, tačiau nesistenkite jų atsikratyti. Geriau jas išanalizuokite ir paleiskite - panašiai, kaip darytumėte perskaitę laikraštį. Tai tikrai palengvina gyvenimą“, - teigia Dž.Mails.

Dirbančioms motinoms Dž.Kinman pataria nesiekti tobulybės. „Nesiekite būti tobulos. Tikrai užtenka būti „gana gerai“, - sako sveikatos fiziologijos profesorė.

Specialistai taip pat pataria nesijaudinti, kad siekiama pailsėti nuo darbo: paprasčiausiai jei mūsų smegenys ir kūnas yra išsekę, tai nukenčia ir mūsų darbo našumas