Kapinių pašonėje - lygesni už lygius

Kapinių pašonėje - lygesni už lygius

Su amžinuoju poilsiu susijusias paslaugas teikiantys verslininkai pripažįsta, kad savivaldybei priklausančios patalpos greta Lėbartų kapinių - tiesiog puiki vieta tokiai veiklai. Sunku ten patekti, bet kažkas patenka ir sėkmingai dirba net be jokių sutarčių.

Šiuo metu ten yra įsikūrę tie patys nuomininkai, kurie čia paminklų dirbtuves įrengė ir kitas paslaugas teikia dar nuo praėjusio dešimtmečio vidurio, nors dabar Savivaldybės ir jų jokia sutartis nesieja. Maža to, kapinių pašonėje dirbantys verslininkai jau ilgą laiką nemoka nustatyto nuomos mokesčio, o patalpų savininkė niekaip negali arba nenori jų išprašyti lauk, tad į miesto iždą nepatenka didžiulė suma pinigų.

Todėl kiti verslininkai spėlioja: galbūt, norint, kad taip sektųsi, reikia turėti atitinkamų pažinčių arba kažkam susimokėti?

Teismai nepadėjo

Lėbartų kapinių patvoryje esančios patalpos vilioja ne vieną verslininką, todėl 2012 m. buvo paskelbtas jų nuomos konkursas 3 metams. Jį laimėjo bendrovė "Pamario akmuo", pasiūliusi už kvadratinio metro ploto nuomą mokėti po 191 litą. Tačiau jai išnuomotas ne visas, kaip norėta, o tik 53 kv. m plotas. Mažesnioji (38,54 kv. m.) dalis išnuomota buvusiam nuomininkui Vytautui Survilai, nes jis to buvo prašęs.

Konkurso sąlygos skelbė, jog anksčiau tinkamai sutartinius įsipareigojimus vykdęs nuomininkas turi pirmenybės teisę antrą kartą atnaujinti sutartį tik tuo atveju, jei viešame konkurse pasiūlo didžiausią kainą. Konkurentai kalba, jog tiek mokėti ankstesnieji nuomininkai nesutiko ir nemoka iki šiol, nors patalpomis naudojasi.

"Ir aš vėliau sutartį su Savivaldybe nutraukiau savo iniciatyva. Iš principo. Kodėl vieni dirba ir nemoka, o aš privalau mokėti? Sąlygos turi būti vienodos visiems", - sakė "Pamario akmens" vadovas Edgaras Petreikis.

Jis 2012 m. kreipėsi į teismą prašydamas, kad Savivaldybė panaikintų konkurso sprendimą išnuomoti dalį patalpų V. Survilai - esą šis netinkamai vykdė ankstesnes nuomos sutarčių sąlygas ir patalpas buvo perleidęs kitam asmeniui. Tai buvo bandoma įrodyti ir su antstolės pagalba - ši užfiksavo, kaip V. Survilai išnuomotose patalpose paslaugą užsisakiusiam klientui kvitą išrašė verslininkas Erikas Lesauskas, kuris taip pat atsiskaito ir už komunalines paslaugas, Savivaldybė jam siuntė PVM sąskaitas.

Šio ginčo metu Savivaldybė, nurodžiusi, jog sutartis su V. Survila sudaryta nepažeidžiant jokių teisės aktų, prašė "Pamario akmens" ieškinius atmesti. Klaipėdos apygardos bei Lietuvos apeliacinis teismas taip ir padarė.

Niekas nieko nežino

Visgi praėjus metams po teisminių ginčų V. Survilą gynusi Savivaldybė dabar pakeitė nuomonę apie jį. Jau pripažįstama, kad nuomininkas nemoka už nuomą tiek, kiek reikia, nors patalpomis ir naudojasi. Be to, apsižiūrėta, kad jis apskritai neturi sutarties su Savivaldybe.

"Yra neaiškumų, situacija nagrinėjama. Su teisininkais tariamės, kokių veiksmų imtis", - atsakė Savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėja Genovaitė Paulikienė.

Minėta situacija - naujiena ir miesto turto priežiūrą analizuojantiems politikams.

"Aš nieko apie tai nežinau", - stebėjosi miesto Tarybos Savivaldybės turto komiteto pirmininkas Valerijonas Bernotas.

Jeigu tikėsime verslininkais, Savivaldybėje apie tai žinoma kur kas daugiau.

"Man ten jau antri metai kartoja, kad tuos nuomininkus ruošiasi iškeldinti, bet niekaip nepavyksta", - sakė E. Petreikis.

Skaičiuojama, jog mokant konkurse pasiūlytą kainą į miesto iždą iki šiol už nuomą galėjo būti sumokėta per 175 tūkst. litų. Kiek sumokėta realiai - neaišku, žinoma tik tiek, kad žymiai mažiau.

 KONKURENCIJA. Tame pačiame pastate įsikūrę verslininkai už nuomą privalėjo mokėti keliskart daugiau nei senbuviai. Neapsikentę tokių sąlygų, jie išsikraustė savo noru. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

"Vedžioja už nosies"

Nors V. Survila neturi sutarties su Savivaldybe ir už nuomą moka kur kas mažiau, niekas dėl to jam iki šiol netrukdo šeimininkauti patalpose - tokia situacija tęsiasi ilgiau nei metus.

"Minėto teisminio ginčo metu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių sutarties su juo pasirašyti negalėjome. Teismai baigėsi ir jis pranešė mums nesutinkąs mokėti didžiausios konkurso metu pasiūlytos kainos bei atsisakė sudaryti sutartį. Tokie susirašinėjimai užsitęsė, tad supratome, jog jis tiesiog vedžioja Savivaldybę už nosies, ir nutarėme, jog reikia imtis priemonių", - aiškino Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas.

Anot jo, dabar V. Survilai bus pasiūlyta kuo greičiau pasirašyti sutartį už konkurse numatytą įkainį, o jam nesutikus verslininkui grėstų iškeldinimas.

"Tokiu atveju patalpas būtų siūloma užimti ankstesnio konkurso laimėtojui, o jeigu jis nesutiks - skelbti naują konkursą. Be abejonės, išsikėlus V. Survilai pareikalausime, kad jis padengtų susidariusius nuostolius dėl įkainių skirtumo. Jei to nedarys geranoriškai - pasuksime teismo keliu", - sakė Savivaldybės teisininkas.

Neteisingas numeris

Savivaldybėje negavus atsakymo, kas ir už kiek nuomojasi patalpas, bandėme to teirautis V. Survilos - bendrovės "Akmeka" direktoriaus. Bet jo kolegų nurodytu telefono numeriu susisiekti neįmanoma, o į elektroninį laišką taip pat niekas neatsako.

Lėbartuose ant minėtų patalpų fasado, prie paslaugų sąrašo, du kartus nurodytas ir telefono numeris. Jis, šaltinių teigimu, yra realią veiklą čia vykdančio E. Lesausko. Paskambinus juo atsiliepęs vyras sugebėjo atsakyti tik į vieną klausimą - kad yra tas pats asmuo, bet apie jokias nuomos sutartis esą nieko nežinojo.

"Skambinkite į Savivaldybę, nuomotojui. Čia jis veiklą vykdo. Kas toks? Kuo čia dėtas aš? Juk bet koks numeris gali būti iškaboje nurodytas. Eikite į Savivaldybę", - kalbėjo jis.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder