Karaliai be karūnų

Pasak istorikės-genealogės S. Gasparavičienės, per dvidešimties metų praktiką jai neteko atskleisti dabartinių tėvynainių karališkosios kilmės, nors tokio entuziazmo iš klientų būta. "Vieni tiesiog susapnuoja esantys valdovų palikuonys, kiti būna "kažką tokio" girdėję - šeimos legendų nuotrupas, ir kreipiasi su prašymais patvirtinti jų fantazijas."

Deja, bet Lietuvoje šiandien nebeliko kunigaikščių nei didikų - Radvilų, Chodkevičių, Tiškevičių ir pan. - giminių palikuonių. Senųjų aristokratų luomo atstovai seniai išsibarstę po visą pasaulį.

Tiesa, pridūrė S. Gasparavičienė, Lietuvoje esama ne taip gerai žinomų, kaip, tarkime, Radvilos, tačiau irgi istorinių giminių atstovų - pavyzdžiui, Giedraičių. "Aktorius Rimantas Giedraitis - šios giminės palikuonis, aš pati jam braižiau genealoginį medį." (Ši giminė kilusi iš Giedraičių vietovės, kuri šaltiniuose minima dar 14 amžiuje; jos šakose - teritoriniai kunigaikščiai, vyskupai, kultūros, politikos ir kitose srityse pasižymėję asmenys.)

Bene prieš dešimtmetį sužinojome, jog kažkur Brazilijoje gyvena didžiojo kunigaikščio Gedimino palikuonis. Ir juokais, ir rimtai svarstyta, jog turime pretekstą atkurti monarchiją.

Iš tiesų Paulius Sanguška buvo atvažiavęs į Lietuvą, bendravo su mūsų istorikais, ir tai nėra iš piršto laužtos fantazijos. Sanguškos - buvusi garsi ir turtinga LDK didikų giminė.

Jei Pauliaus Sanguškos tiesioginis protėvis - kunigaikštis Gediminas, vadinasi, jis giminiuojasi ir su karaliumi Jogaila, ir su Vytautu Didžiuoju... Įspūdinga. Tačiau vienintelis ir paskutinis Gediminaitis, regis, labiau save tapatina su lenkais. Jis netgi turi Lenkijos pilietybę.

Gediminaičių dinastija yra kilusi iš Lietuvos. Kaip žinome, mūsų didikai kalbėdavo lenkiškai, bet laikė save lietuviais, tiksliau, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiais.

Ar šiandien daug darbo turi istorikai-genealogai?

Labai daug. Žmonės ieško žinių apie protėvius, ir ne tik kilmingus. Beje, atkurti nekilmingos giminės istoriją yra daug sunkiau - mažiau duomenų.

Kilmingas šaknis turinčios šeimos kartais gali "prisikasti" net iki 16 amžiaus, o valstiečiai?

Paprastai iki 18 amžiaus pabaigos. Bet pasitaiko ir taip, kad tyrinėjant valstiečių šeimos genealoginį medį prieinama ir iki aristokratiškos kilmės. Arba atvirkščiai: žmonės ieško bajoriškų šaknų, o pasirodo...

Genealoginis medis - tai šeimos paslaptys, dramos, likimai, verti romanų ir kino salių. Kas, tyrinėjant archyvus, jums įstrigo į atmintį?

Neseniai sudarinėjau Belozarų giminės medį.Viename leidinyje aptikau šimto metų senumo portretą. Tapo akivaizdu, jog dabartinė genealoginio medžio užsakovė ir jos netiesioginė prosenelė išoriškai labai panašios! Tiesiog stulbina, kaip mūsų veiduose per šimtmečius išlieka giminės bruožai.

(Spėjama, jog Belozarai, viduriniosios bajorijos giminė, gali būti susiję su LDK bajorų gimine Manvydais (15 a.), kurių pradininkas galėjo būti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino jauniausias sūnus Mantvydas. - Autor. past.).

Ar šiuo metu vietos, ar užsienio lietuviai labiau domisi savo šaknimis?

Domisi daugelis, ir ne tik lietuviai. Baltarusiai ir prancūzai, amerikiečiai ir ukrainiečiai, paprasti žmonės ir profesoriai - visame pasaulyje ši tendencija gyva. Ieško protėvių kilmės vietų, kai kurie atvažiuoja... ir kartais nusimena, kai randa, ko nesitikėjo, ypač mūsų kaimuose.

Ar yra tekę braižyti genealoginę schemą kokiai nors užsienio garsenybei?

Kaip žinote, amerikiečių roko grupės "Red Hot Chili Peppers" vokalistas Entonis Kiedis (Anthony Kiedis) labai džiaugėsi po gastrolių Lietuvoje gavęs dovanų genealoginį medį, kurį man teko nubraižyti (tik medžiagą ne aš rinkau); jo proseneliai kilę nuo Tauragės.

Tikriausiai nepakanka Lietuvoje esančių duomenų, tenka vykti į Rusiją, Lenkiją...

Dažniausiai dokumentų ieškoma Lietuvos valstybės istorijos archyve, bažnytinėse knygose - jeigu jos išlikusios. Kai kurie mūsų krašto regionai duomenų beveik visai neturi. Štai Kalvarijos, Vilkaviškio srityse nieko nėra likę: sunaikinta per karus, gaisrus. Žinoma, prireikus genealogai važiuoja ir į kitas šalis, bet tai labai brangu, todėl bendradarbiaujame su kolegomis, padedame vieni kitiems. Kita vertus, dabar jau nemažai medžiagos galima rasti ir virtualiuose archyvuose, prieinamuose visiems, kartais jų visiškai pakanka. Taigi dažnos šeimos genealogiją patyrinėti galima ir niekur neišvykus.

KUNIGAIKŠTIS Paulius Pranciškus Romanas Sanguška - vienintelis šiandien žinomas Gediminaičių dinastijos atšakos atstovas (vyriškos linijos). Jis gimė 1973 m. Brazilijoje.

Sanguškai kildinami iš Gedimino sūnaus Liubarto (Algirdo brolio).
Liubartas Gediminaitis turėjo sūnų Teodorą Liubartaitį (rus. Fiodorą), šis - Aleksandrą (Gedimino proanūkis), o jo atžalos Liubartaičių pavardę pasikeitė į Sanguškų.
Sanguškų giminė viduramžiais klestėjo Voluinėje (dabar Ukraina).

Pauliaus Sanguškos senelis iš Lenkijos emigravo 1939 metais. Jis turėjo vienintelį sūnų, šis irgi susilaukė tik vieno sūnaus. Paulius yra paskutinis Sanguškų šeimos narys. Jis pats kol kas turi vieną atžalą - šešerių metų dukrelę Olimpiją.
---------------

LEGENDA

Onos Kotrynos Sanguškaitės ir Karolio Radvilos jungtuvių istorija, įkvėpusi Francą Šubertą sukurti "Ave Marija"

Ona Kotryna - kunigaikščio Jeronimo Sanguškos ir Konstancijos Sapiegaitės dukra, anksti liko našlaitė ir pateko į vienuolyną. Iš ten į savo rūmus ją pasiėmė tolima giminaitė karalienė Marija Kazimiera d'Arquien - LDK didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jono Sobieskio žmona.
Kartą karaliaus sesuo Kotryna Sobieskytė-Radvilienė pakvietė globotinę pasisvečiuoti Nesvyžiuje.
Ruošiantis į bažnyčią, šeimininkė Oną Sanguškaitę išpuošė gražiais apdarais, pasakiusi, kad ši dalyvaus jungtuvėse. Ir tik bažnyčioje mergaitė suprato, jog ištekinama ji pati.
Nesvyžiaus kunigaikštienė buvo girdėjusi, kad jos 23 metų sūnus įsimylėjo nekilmingą mergaitę Mariją ir nori ją vesti. Motina nutarė gelbėti padėtį.
Sekmadienį, prieš mišias, Kotryna Radvilienė paskelbė: "Aš žinau, kad mano sūnus myli jauną mergaitę ir nori su ja susituokti, tik bijo, jog aš nesutiksiu su jo pasirinkimu. Pareiškiu, kad pritariu šiam pasirinkimui ir reikalauju juos nedelsiant sutuokti. Mergaitė yra šiandien bažnyčioje, jos vardas - Ona."
Kunigaikštienė paėmė Oną už rankos ir nuvedė prie sūnaus. Kunigo paklaustas, ar sutinka imti ją į žmonas, Karolis, bijodamas motinos, atsakė "taip".
Kunigaikščio Karolio mylimoji Elena, nepaprasto grožio mergaitė, sudaužyta širdimi užsidarė tarp vienuolyno sienų. Žmonės kalbėjo, kad jos angeliško balso į bažnyčią ateidavęs pasiklausyti jau vedęs kunigaikštis Radvila.
Legenda byloja, kad būtent ši meilės istorija įkvėpė austrų kompozitorių Francą Šubertą sukurti ilgesingą ir tyrą "Elenos giesmę" (Ellens Gesang"), kuri tapo visiems žinoma kaip "Ave Marija".

P. S.

Šią legendą savo šalyje pasakoja baltarusiai (panašias istorijas jie vadina baltarusiškomis). Tiesa, pagal istorinius šaltinius, Sanguškaitė su Radvila tuokėsi Vilniuje - 1692 m. kovo 6 d. Jiedu susilaukė keturių dukrų, tarp kurių - Barbora Radvilaitė, ir trijų sūnų: Mikalojaus Kristupo, Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės bei Jeronimo Florijono.