Kario duoną iškeitė į tėvystę: "Svarbiausia misija - nepamesti čiulptuko"

Nepaisant vis dar gajaus stereotipinio požiūrio, neva kūdikius tinkamai prižiūrėti sugeba tik moterys, Lietuvoje sparčiai daugėja vyrų, kurie gimus vaikui mielai išeina vaiko priežiūros atostogų ir išleidžia žmoną į darbą. "Sodros" duomenimis, tokį kelią pastaruoju metu yra pasirinkę per 10 tūkst. Lietuvos vyrų.

Gyventi vaiko ritmu

"Galiu su dukryte atvažiuoti bet kur, ji man ne našta", - susitikimą pokalbiui lengvai derino T. Žemgulys.

Jau antrą dukrą prižiūrintis vyras džiaugėsi, kad jo vaikai "auksiniai", nekeliantys didelių problemų.

"Kartais net pagalvoju, kad taip yra todėl, kad didžiąją laiko dalį jie praleidžia su tėčiu. Juk gimus vaikui, mamos paprastai būna jautrios, skrupulingos, o tėčiai į viską žiūri paprasčiau. Gal ir vaikams persiduoda ta jų ramybė bei atsipalaidavimas", - svarstė ketverių metukų Urtę ir metukų Evą auginantis tėtis.

Kadangi vyresnioji dukra jau lanko darželį, į redakciją vyras atėjo nešinas tik mažąja, tad malonų pokalbį vis nutraukdavo smagus puikiai nusiteikusios mergytės krykštavimas.

"Nesuprantu žmonių, kurie sako, kad sunku auginti vaikus. Taip, neslėpsiu, kantrybės reikia daug, nuolatos turi matyti, ką veikia tavo vaikas, kartais ta atsakomybė vargina, bet visa kita... Mano nuomone, protingi tėvai tiesiog prisitaiko prie vaikų režimo ir tuomet sunkumų gerokai mažiau. Tiesiog reikia gyventi vaiko ritmu, kartu su juo eiti miegoti ir tada nebūsi toks išvargęs. O pati svarbiausia misija - nepamesti čiulptuko, nes tada jau amen", - porino linksmai nusiteikęs T. Žemgulys.

Jis pasakojo, kad prižiūrėdamas dukrytę spėja namuose nuveikti daugybę darbų. Kadangi Žemgulių šeima gyvena nuosavame name, darbų ūkyje netrūksta, - reikia ir žolę pjauti, ir tvorą tverti, ir t. t. Vyras sakė nesižavintis mažus vaikus auginančių mamų įpročiu burtis į grupes ir valandų valandas stumdyti vežimėlius lauke bei dalintis gandais.

"Kai einame į lauką, mano pagrindinis tikslas - užmigdyti vaiką, tad papildomas triukšmas tam tik trukdytų. Be to, tuščios kalbos mane ne itin žavi", - kalbėjo T. Žemgulys.

Jis neslėpė, kad auginant antrą vaiką viskas lengviau.

"Kai auginau pirmąją dukrą, pati pradžia gal ir buvo kiek sunkesnė. Bet, patikėkite, nieko nėra malonesnio, kaip kasdien būti šalia savo mylimo vaiko", - tėvystę romantizavo T. Žemgulis ir juokavo, kad dabar namuose viskas sustyguota kaip kariuomenėje minučių tikslumu: miegas, maistas, laukas, miegas, maistas...

Vyras sakė jokiu būdu nenorintis kabinti sau medalio ir pokalbio metu ne kartą akcentavo, kad dėl lengvos tėvystės turi būti dėkingas savo žmonai.

"Mano žmona labai rūpestinga. Ji kiekvieną rytą keliasi 5 val. ryte, kad pagamintų mums maisto, suruošia didžiąją dukrą į darželį ir tik tada važiuoja į darbą", - pasakojo vyras.

Kartais būna ir silpnumo akimirkų, kai jis rašo žinutę žmonai, jog labai pavargo, tačiau taip nutinka retai.

"Tikrai nėra taip, kad, žmonai grįžus iš darbo, apkraunu ją vaikais ir einu ilsėtis. Kartais, kai labai noriu poilsio - pabėgu pažvejoti, bet negi gali ilgam norėti išsiskirti su tokiomis meilybėmis", - žvelgdamas į plačiai besišypsančią dukrytę, atviravo laimingas tėtis.

Kodėl jis?

Vyras atviravo, kad tokį sprendimą jau antrą kartą jų šeima priėmė dėl labai paprastos priežasties - tiesiog tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje jis neuždirba tiek, kad galėtų tinkamai aprūpinti šeimą, kol žmona augins vaikus.

AUKSINĖS. Urtę ir Evą daugelis vadina "auksiniais" vaikais, tad laimingas tėtis svarsto, jog joms tiesiog persiduoda jo paties ramus požiūris į vaikų auginimą. Asmeninio albumo nuotr.

"Kiekvienos šeimos situacija skirtinga. Tiesiog mano žmona uždirba daugiau. Ji lygiai taip pat su malonumu sėdėtų su vaikais, bet yra kaip yra, paskaičiavome, kad bus kur kas racionaliau, jei vaiko priežiūros atostogų eisiu aš", - pasakojo T. Žemgulys.

Šis jo žingsnis daugeliui atrodė keistas.

"Stereotipas, kad vaikus auginti - tik moterų darbas, dar labai paplitęs. Ne vienas šį mano poelgį įvertino kaip nevyrišką. Neva kariui iš viso netinka šitaip elgtis. Neva jis turi galvoti apie tėvynę ir apie tai, kaip ją ginti. Buvo ir tokių, kurie gąsdino mane, kad nebeturėsiu kur sugrįžti, nors, vadovaudamasis Darbo kodeksu, darbdavys privalo išsaugoti darbo vietą. Tačiau kad ir ką kas kalbėjo, aš žinau viena, kad man visada pirmoje vietoje bus šeima. Jei nebus šeimos, nebus ir tėvynės. Aš savo tėvynei auginu dvi atžalas, argi šito maža?" - kalbėjo T. Žemgulys, neslėpdamas, kad toks visuomenės požiūris žeidžia.

Daugėja

"Sodros" duomenimis, tokių atvejų, kai vaiko priežiūros atostogų eina ne mama, o tėtis, vis daugėja. Statistika rodo, kad šiemet vasario mėnesį vaikus Lietuvoje namuose prižiūrėjo per 10 tūkst. vyrų ir 32,5 tūkst. moterų.

Prieš dešimtmetį šis santykis buvo kiek kitoks. 2009 metais vaiko priežiūros atostogas rinkosi 3,3 tūkst. vyrų ir 42,6 tūkst. moterų. Vyrų skaičius vis labiau ėmė didėti nuo 2014-ųjų.

"Vaiko priežiūros atostogų nuo pat Ligos ir motinystės įstatymo įsigaliojimo 2001 m. galėjo eiti vienas iš tėvų. Tik tuo metu šių atostogų trukmė buvo mažesnė (nesvarbu, mama ar tėtis jas renkasi) - iki vaikui sukaks vieneri metai. Nuo 2008 m. tvarka keitėsi ir yra tokia kaip dabar - atostogos skiriamos ir išmokos mokamos iki vaikui sukaks 2 metai", - priminė "Sodros" atstovai.

Nors, kaip matyti, tėvų, auginančių vaikus, skaičius sparčiai auga, tačiau tikrai ne visi jų nori apie tai kalbėti garsiai. T. Žemgulys sakė taip pat pažįstantis daugiau likimo draugų, bet esą kiti nenorėtų viešintis dėl paprastos priežasties - ne visada palankaus visuomenės požiūrio į tokį žingsnį žengusius vyrus.

Atlaikyti spaudimą

"Esminis nestandartinius sprendimus priimančių žmonių iššūkis - atlaikyti aplinkinių pasipriešinimą priimtam sprendimui bei spaudimą, kad derėtų elgtis "kaip priimta" ir "kaip elgiasi visi", - sako psichologė Alina Martinkutė-Vorobej.

Ji pabrėžė, kad Lietuvoje vis dar įprasta mąstyti lyčių elgsenos normomis.

"Pavyzdžiui, turime gana paplitusį stereotipą, kad vaiką turi ir gali auginti tik mama, nes moterys pagal prigimtį yra sukurtos rūpintis vaikais. Bet tyrimai rodo, kad vyrai taip pat gali puikiai sukurti gilų prieraišumo santykį su vaiku ir patenkinti jo emocinius poreikius. Ir tai galėtų patvirtinti tėvai, kurie turi puikius santykius su savo vaikais. Bet kadangi stereotipinis mąstymas, mąstymas kategorijomis (kas kam pagal lytis priklauso) yra inertiškas ir keičiasi iš lėto, vyrai, auginantys vaikus, šalia įprastų tėvystės rūpesčių dar turi rasti jėgų ir laiko įrodinėti aplinkiniams, kad jiems viskas gerai. O jei dar atsiranda papildomos įtampos tarp giminaičių, kurie pyksta, jaudinasi, nesupranta, - tai gali atsiliepti nestandartinį pasirinkimą padariusios šeimos emocinei savijautai", - svarstė psichologė.

Pasiteiravus, kaip tokioje situacijoje atsidūrusioms šeimoms išmokti nereaguoti į neigiamas reakcijas, A. Martinkutė-Vorobej svarstė, jog pirmiausia nestandartinį sprendimą priėmę žmonės turi patys patikėti ir aiškiai žinoti, kad taip yra geriau jų šeimai.

"Aplinka, ypač konservatyvesnė, nesupras, priešinsis, pyks, bet tai yra kaina, kurią tenka sumokėti tam, kad galėtum gyventi taip, kaip geriau tau ir tavo šeimai. Taip pat sveika sau pakartoti, kad niekas geriau nežino, kas geriau savai šeimai, nei pati šeima. Galų gale, kai daromi svarbūs šeimai sprendimai, tik konkreti šeima žino, kodėl pasirinko vieną ar kitą sprendimą, pasvėrę visus "už" ir "prieš". Taip pat galima pasitelkti mokslinę informaciją apie tai, kad emocinio santykio kokybė priklauso ne nuo lyties, o nuo konkretaus žmogaus - jis / ji arba geba, nori ir jam / jai sekasi rūpintis vaiku, arba ne visai. Lytis čia gali būti antraeilė charakteristika. Galiausiai galima apriboti kontaktus su žmonėmis, kurie įkyriai spraudžia į lyčių rėmus - vardan savo pačių ramybės, kurios jautriu tėvystės laikotarpiu itin reikia", - kalbėjo psichologė.

Pasak jos, stebėdama lyčių stereotipus ji pastebi įdomų reiškinį - stereotipinis vertinimas linkęs mažėti, kai artimoje aplinkoje susiduriame su nestandartiškai besielgiančiais žmonėmis ir iš arti pamatome, kad stereotipai neveikia.

"Bėgant laikui ir labiausiai besipriešinantis artimos aplinkos žmogus gali pamatyti, kad stereotipai sau, o realus gyvenimas - sau", - akcentavo A. Martinkutė-Vorobej.

Jos nuomone, Lietuvoje stereotipai labai gajūs dar todėl, kad mums trūksta politinės valios ir lyderystės lygių galimybių užtikrinimo temomis.

"Pavyzdžiui, Islandijoje, kuri pirmauja pagal Pasaulio lyčių atotrūkio indekso vertinimus, nuo vaikystės yra įdiegtos konkrečios priemonės lygių galimybių aplinkai sukurti - darželiai, mokyklos, universitetai, darbovietės yra valstybės lygiu įpareigoti užtikrinti lygias galimybes pagal lytis. Ir dar vienas svarbus dalykas - mums trūksta nestereotipinių pasirinkimų pavyzdžių viešoje erdvėje ir savo aplinkoje. Peržengti normos ir tradicijos ribas vis dar yra drąsus žingsnis, nes gresia nepritarimas artimos ar tolimesnės aplinkos, ir ne visi ryžtasi jį žengti", - kalbėjo psichologė.

Todėl, pasak jos, labai svarbu matyti viešoje erdvėje moteris ir vyrus, kurie renkasi nestereotipines profesijas, ir jaučiasi laimingi - tai yra paskatinimas tiems, kurie dvejoja, drąsiau rinktis savo unikalų kelią, o ne kovoti su vidinėmis prieštaromis tarp to, ką iš tiesų norisi veikti, ir to, ko reikalauja aplinka.

"Kuo daugiau mes matysime sėkmingų moterų mokslininkių ar kompanijų vadovių, vyrų vaiko priežiūros atostogose ar darželio auklėtojų, tuo sėkmingiau atsikratysime stereotipinio mąstymo apie tai, kokia turi būti ar kokias profesijas gali rinktis viena ar kita lytis. Pasaulyje yra 7 mlrd. žmonių, visi labai skirtingi ir yra bergždžias reikalas juos mauti ant dviejų - "vyriško" ir "moteriško" - kurpalių", - pabrėžė A. Martinkutė-Vorobej.

Moterų ir vyrų, buvusių vaiko priežiūros atostogose, išmokų vidutinis mėnesinis gavėjų skaičius tūkst. ("Sodros" duomenys)