Laugalių kapinėse planuojamas kolumbariumas

Vieta numatyta seniai

S. Bakšinskis informavo, kad seniai parengtu detaliuoju planu Laugalių kapinėse yra numatyta vieta kolumbariumui. „Manau, tradicijos keičiasi, visi aplinkiniai rajonai, miestai, atsižvelgdami į besikeičiančius žmonių poreikius, planuoja, stato kolumbariumus“, – sakė pašnekovas. Jis pasakojo, kad dar šiais metais ketina kreiptis į Savivaldybę dėl kolumbariumo statymo Laugalių kapinėse.

„Reikėtų apsispręsti, koks tai turėtų būti statinys, kiek jame būtų įrengta vietų urnoms ir pan. Savivaldybei svarbu viską konkretizuoti, kad būtų aiškios sąlygos, kurias vėliau įgyvendintų konkurso būdu parinktas privatininkas“, – dėstė savo svarstymus Gargždų seniūnas. Pasak jo, Gargždų seniūnijoje jau lankėsi ir potencialūs kolumbariumo statytojai. Jie akcentavo, kad galutinė kolumbariumo pastatymo kaina priklausytų nuo to, iš kokių medžiagų jis būtų statomas, koks planuojamas įrengtų vietų urnoms skaičius ir t. t. Buvo įvardinta orientacinė 40-50 tūkst. Lt suma.

Poreikiu neabejoja

Laidojimo paslaugų verslu užsiimančio Sauliaus Abarčio nuomone, Klaipėdos rajone išties reikia kolumbariumo. „Žinoma, kol jo nėra, tol daugelis laidoja artimuosius žemėje. Tačiau, jei pastatytų kolumbariumą, jis būtų paklausus. Laugalių kapinių teritorija tam tinkanti vieta“, – sakė S. Abartis. Klaipėdos miesto patirtis liudija, kad kolumbariumų populiarumas kasmet didėja.

Anot Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, kai prieš keletą metų buvo pastatytas kolumbariumas Lėbartų kapinėse, vietos buvo tiesiog išgraibstytos. Tada vieta nekainavo, tad norinčiųjų būtent čia patalpinti urnas su artimųjų palaikais atsirado labai daug. „Ateityje, jei ir bus statomi kolumbariumai, tai tik privačių investicijų pagalba, todėl gauti vietą veltui nebeišeitų. Šiuo metu jau yra privatus kolumbariumas su kriptomis Klaipėdoje, Joniškės gatvėje, UAB „Aterna“ jį įrengė ir pagal poreikius planuoja plėsti“, – sakė L. Dūda.

50 metų – 15 tūkst. Lt

UAB „Aterna“ vadovė Vitalija Rumbaitienė pasakojo, kad kolumbariumas Joniškės gatvėje pradėjo veikti prieš metus. Mažiausias terminas, kuriam artimieji kriptoje gali patalpinti mirusiųjų palaikus, yra 10 metų. Kaina – 4 356 Lt. „Kai šis terminas baigsis, bus skambinama artimiesiems ir teiraujamasi, ar jie norės pratęsti sutartį, ar pasiims kapsulę su palaikais. Būna, kad sugalvoja išsivežti į užsienį. Jei sudaroma sutartis 50 metų, tai kainuoja 15 000 Lt. Tačiau tokia kripta gali tapti visos šeimos kapaviete, čia telpa 5 kapsulės. Ši kapavietė šeimai priklauso jau visam laikui, po 50 metų, nebebus prašoma pratęsti sutartį“, – kalbėjo V. Rumbaitienė.

Ji akcentavo, kad į minėtas kainas įeina kolumbariumo priežiūra, sutvarkymas: „Jei kas nors atsitiktų, viską sutvarkyti – mūsų rūpestis.“ Pasak pašnekovės, žmonėms iškarto sumokėti visą sumą nėra lengva, net atrodo brangu, tačiau ji siūlo sudėti visas kapo priežiūros išlaidas – paminklo, gėlių – ir tada palyginti. „Mokėti už vietą kolumbariume tikrai nebus brangiau“, – tikino V. Rumbaitienė.

Krematoriumas veikia Kėdainiuose

Nors kolumbariumų Lietuvoje statoma vis daugiau, veikia tik vienas krematoriumas Kėdainiuose. „Jei yra pageidaujančiųjų, vežame artimųjų palaikus sudeginti į Kėdainius, tai kainuoja 1650 Lt. Palaikai sudedami į atitinkamą kapsulę. Jei dar pageidaujama urnos, tai ji kainuoja nuo 150 iki 500 Lt, tačiau daugelis į kolumbariumo kriptas talpina tik kapsules“, – informavo laidojimo paslaugų verslą plėtojantis S. Abartis.

Krematoriumo Kėdainiuose direktorius Vytenis Labanauskas patvirtino S. Abarčio minėtą kremavimo kainą ir patikino, kad šios paslaugos vis populiarėja. „Tai lemia keletas priežasčių. Pirmiausia – stinga žemės. Be to, žmonės vis daugiau keliauja, nebėra tokie sėslūs, todėl prižiūrėti kapus yra sudėtinga. Kremavimo paslauga ir ekonomiškai, ir ekologiškai naudingesnė“, – aiškino V. Labanauskas. Jis akcentavo, kad Lietuva buvo viena iš paskutinių Europos Sąjungos šalių, kurioje ilgą laiką nebuvo teikiamos kremavimo paslaugos. „Pas mus tai vis dar naujovė, o kitose šalyse – tradicinis laidojimo būdas“, – sakė direktorius. Anot jo, krematoriumas Kėdainiuose veikia jau beveik metus, per tą laiką kremuota apie 1400 palaikų. Kremavimo krosnies temperatūra siekia 850 laipsnių. Pats kremavimas trunka iki 1 val., daugiau laiko užima kiti darbai. Tačiau per tris valandas urna su mirusiojo pelenais visada atsiduria artimųjų rankose. Jei yra noras, pasak V. Labanausko, giminės gali stebėti mirusiojo kremavimo procesą.

Įdomu

Palaikų deginimo pradininkais traktuojami III-iame tūkst. pr. m. e. Mesopotamijos civilizacijoje gyvenę šumerai. Mat jie tikėjo, kad mirusiojo siela per ugnį išsilaisvina iš kūno, apsivalo ir tampa nemirtinga. Palaikų deginimo paprotys paplito Pietryčių ir Vidurio Azijos šalyse, taip pat Afrikoje. Seniausių žinių apie mirusiųjų deginimą yra aptikta senovės indų šventraščiuose.

Daugelis senovės tautų, asirai, babiloniečiai, žydai, specialių apeigų metu mirusiuosius degino ant laužo. Pastebėta, kad panašūs papročiai buvo paplitę ir daugiau nei 1 000 metų prieš Homerą Senovės Graikijoje, Romoje – po mirties buvo sudeginti garsieji graikai Hektoras, Achilas, romėnai Pompėjus, Brutas, Augustas, Cezaris, Neronas ir kt. II a. pr. Kr. mirusiųjų deginimo būdas paplito ir tuose kraštuose, kur gyveno keltai, germanai, slavai. Baltų kraštuose palaikų deginimas išplito I tūkst. po Kristaus. Dar Tacitas rašė, kad germanai savo aukštos kilmės mirusiuosius degino ant kadagių, skleidusių malonų kvapą, laužo, o mažiau kilmingus – ant ąžuolo ar skroblo medienos laužo. Ugnis liepsnodavo keletą dienų.