Planuojama, kad Klaipėdos musulmonų bendruomenės poreikiams kapinių ribose bus skirtas apie 10-20 kapaviečių sektorius.
Kur jis atsirastų, ketinama derinti su uostamiesčio savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus Kapinių priežiūros poskyriu.
Į Klaipėdos valdžią kreipęsis Klaipėdos krašto musulmonų bendruomenės "Iman" pirmininkas Šamilis Gumerovas prašė išskirti sklypą kapinėms, tačiau tokios galimybės, anot vicemero Artūro Šulco, nesą - miesto bendrajame plane nenumatyta daugiau vietų kapinėms įrengti.
Dėl galimybės gauti atskirą sklypą, galbūt - kaimyninių rajonų teritorijose, bendruomenei patarta kreiptis į šalies Vyriausybę, kaip žemės savinininkę, o miesto lygiu pasiūlyta operatyviai išspręsti situaciją pagal poreikį skyrus vietų esamose kapinėse.
Bendruomenės pirmininkas pasidžiaugė valdžios geranoriškumu. Š. Gumerovo teigimu, musulmonų laidojimo apeigos - kiek kitokios nei Klaipėdoje įprastos katalikų, evangelikų liuteronų ar stačiatikių, tačiau dėl to nepatogumų neturėtų kilti.
"Tradiciškai buvo įprasta, kad musulmoniško tikėjimo velionis laidojamas tą pačią dieną, iki saulėlydžio, tačiau šiandien šio reikalavimo dėl suprantamų priežasčių paisoma ne visuomet. Velionio kūnas laidojamas ne karste, o įsuptas į įkapių drobulę, ir kape paguldomas ant šono - veidu į Meką, - pasakojo Š. Gumerovas. - Musulmonų laidotuvėms kapinėms nėra būdingi dideli antkapiai, gėlės - apsiribojama nedideliais paminkliniais akmenimis."
Uostamiestyje ir jo prieigose musulmonų kapavietės nėra įprastas dalykas, tačiau kitose šalies regionuose, kuriose istoriški gyveno islamo išpažinėjai, jos iki šiol funkcionuoja. Klaipėdos totorių bendrijos "Nur" pirmininko Fliuro Šaripovo teigimu, Alytaus krašte šiuo metu veikia ketverios musulmoniškos kapinės, vietų laidoti yra ir Vilniaus kapinėse.
Anot Š. Gumerovo ir F. Šaripovo, mečetės atsiradimas Klaipėdoje yra ateities tema, tačiau kapinių klausimo atidėlioti negalima, mat uostamiestyje gyvenančių musulmonų amžiaus vidurkis - apie 65 metus.
2010-aisiais įregistruota Klaipėdos musulmonų bendruomenė "Iman" vienija apie 200 šeimų, kilusių iš musulmoniškų kraštų - Tatarstano, Baškirijos, Čečėnijos, Dagestano ir kt. Š. Gumerovo duomenimis, iš jų apie 150 asmenų yra praktikuojantys musulmonai. Bendruomenės veikloje aktyviai dalyvauja apie 40-50 žmonių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą