Šiuo metu šalyje gyvena 50 tūkst. žmonių, kuriems yra 25 metai. Tačiau 17-mečių tėra tik 40 tūkstančių. O dešimtmečių vaikų šalyje yra dar mažiau - tik 30 tūkstančių. Tai skelbia Statistikos departamento duomenys.
Tai – ne emigracijos pasekmė. Tiesiog vaikų prieš 10 metų gimė gerokai mažiau, nei prieš 25 metus.
„Šie metai yra turbūt paskutiniai, kai darbo jėga Lietuvoje nesumažėjo. Vėliau jos bus vis mažiau. Šiuo metu žmonių trūksta universitetuose, po kelių metų jų trūks darbo rinkoje“, - mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Gimstamumas Lietuvoje vis dar neatsistatė iki sovietmečio lygio. 2009-2011 metais šalyje tūkstančiui gyventojų gimė 11 vaikų. Tai dvejais daugiau, nei gimdavo prieš dešimtmetį, tačiau vis dar mažiau, nei prieš dvidešimt metų.
„Todėl Lietuvoje darbo jėga nuolat mažės, naujų darbuotojų atsiras mažiau, nei į pensiją išeis žmonių, - sako N. Mačiulis. - Ši tendencija ypač sustiprės po kelerių metų, šio dešimtmečio viduryje. Nes tada dirbti pradės po Nepriklausomybės gimusi karta, o gimstamumas prieš dvidešimt metų staigiai nukrito ir dešimt metų nuolat mažėjo“.
Emigracija artimiausiu metu darbo jėgos ryškiau nebemažins, mano „Swedbank“, nes dalis emigrantų sugrįžta. Pasak analitiko, kai pradės trūkti darbuotojų, tai atlyginimai turės didėti. Tai gali paskatinti dalį emigrantų sugrįžti.
Jau dirbantiems žmonėms mažėjanti darbo jėga gal ir gera žinia. Kol nedarbo lygis aukštas, algos nedidėja. Kai nedarbo lygis sumažės dėl to, kad susitrauks darbo jėga, darbuotojų derybinė galia išaugs.
Tačiau visai šaliai, visai šalies ekonomikai prognozė, kad darbo jėga trauksis, negali būti gera. Nebent randama būdų, kaip traukimąsi kompensuoti investicijomis, inovatyviais darbo metodais.
Rašyti komentarą