Savivaldybės tvarkdariai sako, jog dar suka galvas, kaip reikėtų tinkamai suformuluoti tokį draudimą, tačiau neslepia abejojantys, ar tai duos akivaizdžią naudą. Galimi draudimai negąsdina ir pačių benamių, kurių, anot klaipėdiečių, bent jau miesto centre pastaruoju metu itin padaugėjo.
Ieško formuluotės
Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai rugpjūtį surengė keletą reidų ir tikrino žmonių skundus dėl miesto centre įvairiose vietose miegančių ir girtaujančių benamių. Jie žadėjo teikti pasiūlymą, kad būtų griežtinamos Miesto tvarkymo ir švaros taisyklės numatant atitinkamus draudimus. Tačiau praėjusią savaitę savivaldybės viešam miestiečių svarstymui pateiktų minėtų taisyklių projekte jokio punkto, kuris draustų benamiams būriuotis, gulinėti ar miegoti viešose vietose, nėra.
Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios tvarkos biuro viršininko Andriaus Leliugos, kol miesto taisyklėse nėra konkretaus draudimo, pareigūnai benamius į komisariatus iš viešųjų vietų gali išvežti tik dviem atvejais - jei jie jau yra girti arba girtauja.
Nors minėtųjų taisyklių projekte ir nėra jokio punkto, skirto benamiams, savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė žadėjo, jog jis tikrai atsiras.
"Šią savaitę grįžau iš atostogų ir pradėjome ieškoti tinkamos formuluotės. Juk, pavyzdžiui, neparašysi "negalima gulėti ant žolės", nes šiltuoju metų laiku ir jaunimas, ir kiti padoriai atrodantys žmonės tai daro, bet aplinkiniams nesukelia jokio pasipiktinimo. Tariamės, diskutuojame, ieškome geriausio varianto. Gal kas iš šalies gali pasiūlyti? Mielai lauktume", - sakė K. Vintilaitė.
Tuo metu A. Leliuga priminė, kad policija dar prieš keletą metų savivaldybei buvo pasiūliusi patvirtinti atitinkamą draudimą ir netgi buvo pateikusi konkrečią jo formuluotę.
Niekas nepasikeis?
Visgi K. Vintilaitė mano, jog net ir tinkamai suformulavus draudimą, tai bus tik teisinio vakuumo užpildymas, tačiau kažin ar tai padės iš esmės išspręsti problemą. Kad benamių bent jau nedaugėtų, esą labiausiai turėtų galvą skaudėti centrinei valdžiai, formuojančiai socialinę politiką.
"Mes patys tikrai tokio asmens negalėtume patraukti, galėtume tik surašyti protokolą su atitinkamu nurodymu ir įspėjimu. Jei nepaiso - dar vieną protokolą, tada jau grėstų finansinė atsakomybė. Paprastus piliečius tai drausmina, o ką iš benamio galėtų paimti antstolis? Nors gal esant tokioms taisyklėms jau ir policija padėtų, gal tai būtų galima traktuoti kaip smulkų chuliganizmą", - svarstė tarnautoja.
Klaipėdos VPK atstovas A. Leliuga savo ruožtu neabejojo, kad atsiradus tokiam draudimui policija galėtų labiau padėti savivaldybės tvarkdariams. Kaip pavyzdį jis nurodė Vilnių, kurio savivaldybė patvirtino draudimą elgetauti ir atsakomybę už jo nepaisymą.
Vilniuje baudžia
Sostinės savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė informavo, jog nuo 2011-ųjų rudens galiojančiose Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse yra numatyti du atitinkami draudimai. Pirmuoju "draudžiama prašyti išmaldos ar ją duoti, aukoti". Toks draudimas netaikomas religinėms apeigoms ir kulto ceremonijoms, vykstančioms kulto pastatuose ir aplink juos, taip pat renginiuose, kuriems "išduotas leidimas (pažymėjimas) dėl suderintos renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos".
Taip pat sostinėje draudžiama "aktyviai (t.y. žodžiu ar kitais veiksmais priekabiaujant prie praeivių, garsiai šūkaujant ar vartojant necenzūrinius žodžius, prašant išmaldos prieinant prie praeivių, taip pat kitaip atliekant įžūlius veiksmus) rinkti aukas už muzikavimą ar kitokius pasirodymus gatvėse ir aikštėse".
Anot S. Trinkūnaitės-Rimkienės, nepaisantys šių draudimų gali sulaukti įspėjimo arba baudos iki 2 000 litų. Kaip laikomasi šių draudimų, kontroliuoja savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai.
Pasak tarnautojos, pernai buvo nubaustas vienas asmuo, kuris prašė išmaldos, o šiemet jau penki - vienas davęs išmaldą ir 4 jos prašę. Visiems, išskyrus vieną, buvo paskirtas administracinis nurodymas per dešimt dienų sumokėti 10 litų baudą. Tik vienam asmeniui buvo skirta 100 litų bauda, nes jis nesumokėjo 10 Lt. Ar baudos buvo sumokėtos, nustatyti esą sunku, nes jos sistemoje nėra skirstomos pagal pažeidimus.
Beje, rugpjūtį Vilniuje buvo atsiradęs išskirtinis elgeta - savivaldybė pensininkui fotografui Kostui Šukevičiui buvo išdavusi leidimą "specialios paramos rinkimo akcijai". Leidime buvo nurodytas ir pinigų rinkimo laikas - nuo 10 iki 14 val. Tačiau K. Šukevičius praeivių malonės prašė prisistatydamas informaciniu stendu "Fotografas-elgeta".
Alternatyva yra
Klaipėdos miesto nakvynės namų darbuotojai teigia irgi negalintys per prievartą atsivežti mieste centre besibūriuojančių benamių, bet visada tokį pamatę esą pataria užeiti ir pagyventi saugiai.
Nakvynės namų vyriausioji socialinė darbuotoja Indra Joniuškienė sakė, kad jų įstaigoje trumpalaikę socialinę globą gali gauti 122 asmenys. Gavęs tokią globą benamis čia gali gyventi iki pusės metų, be to, jam teikiamos įvairios paslaugos - ugdomi socialiniai ir darbiniai įgūdžiai, padedama gauti socialinę paramą, spręsti įvairias problemas, jis aprūpinamas būtiniausiais daiktais ir t.t.
"Kad gautų tokią globą, darbingo amžiaus žmogus privalo būti socialiai draustas - užsiregistruoti Darbo biržoje. Po šešių mėnesių speciali komisija sprendžia, ar toliau teikti tokią paslaugą. Tačiau jei naudojantis šia paslauga Darbo birža išbraukia tokį asmenį iš bedarbių sąrašų, mes irgi privalome nutraukti paslaugų teikimą", - sakė specialistė.
Anot jos, benamiai tokios paslaugos gali netekti ir tuo atveju, jei pažeidžia vidinę tvarką. Tada vėl gauti ją galima tik praėjus pusmečiui.
Pasak I. Joniuškienės, šiuo metu laikina socialinė globa yra skirta beveik 90 žmonių, tačiau šaltuoju sezonu paprastai užpildomos visos vietos. Dažniausiai su pertraukomis benamiai čia gyvena metus pusantrų.
PASIRINKIMAS. Nors Darbo biržoje užsiregistravę benamiai nakvynės namuose iki pusės metų gali ne tik praleisti naktis, bet ir užsiimti įvairia veikla bei gauti visokeriopą pagalbą, nemažai jų bent jau šiltuoju metų laiku renkasi elgetavimą ir įvairią veiklą viešosiose vietose. Mindaugo MILINIO nuotr.
Kita nakvynės namuose teikiama paslauga - laikinas nakvojimas nuo 20 iki 8 val. Tam yra skirtos 52 vietos. Šiltojo sezono laikotarpiu čia paprastai nakvoja iki dvidešimties asmenų, o šaltuoju metu visos vietos būna užpildytos, ieškoma įvairiausių būdų, kaip sutalpinti kuo daugiau benamių, kad šie mirtinai nesušaltų per speigus.
Pasak I. Joniuškienės, atidžiai kontroliuojama, kad į nakvynės namus atvykę asmenys būtų blaivūs, nevartoję narkotinių medžiagų. Tokie yra išprašomi iš įstaigos. Išimčių esą pasitaiko tik žiemą, kai neblaivius asmenis atveža policijos pareigūnai ar greitosios pagalbos ekipažas.
Jeigu benamis ateina vienai nakčiai, tuomet jis gali neturėti ir jokių dokumentų. Norintieji ilgesnės nei trijų naktų nakvynės yra siunčiami į medicininę komisiją. Asmenims reikia apsilankyti pas ftiziatrą, psichiatrą bei odos ir veneros ligų specialistus.
I. Joniuškienė teigia, kad nakvynės namuose benamiai gali laisvai pasigaminti maisto. Bendradarbiaujama su įvairiomis įstaigomis ir labdaros organizacijomis, kurios skiria maisto produktų.
Jauniausias nakvynės namų lankytojas yra sulaukęs vos kiek daugiau nei dvidešimties metų, o vyriausiam jau yra apie septyniasdešimt metų.
I. Joniuškienė sakė negalinti tvirtinti, jog benamių pastaruoju metu daugėja - esą kontingentas laikosi daugmaž tas pats.
"Kartais pas mus užsuka tik iš įkalinimo įstaigų grįžę asmenys, kuriems privaloma kur nors deklaruoti gyvenamąją vietą, bet tai jiems būna tik laikinas sprendimas", - sakė specialistė.
Nieko nebijo
Visgi visi "Vakarų ekspreso" kalbinti viešosiose vietose sutikti benamiai nesibaimino galimų naujų draudimų, ne itin jie žavėjosi ir galimybe apsistoti nakvynės namuose.
Prie senojo turgaus įsikūręs 72 metų Algimantas pasakojo, jog dirbo ilgus metus šturmanu, vėliau dėl avarijoje sužeistų kojų nebegalėjęs daugiau darbuotis. Anot vyro, jis turi žmoną ir vaikų, kurie dirba užsienyje.
"Bet vaikai žiūri tik kaip atimt iš tėvo, o ne jam padėti", - konstatavo pokalbininkas.
Jis teigė, jog gauna 250 litų dydžio pašalpą, bet jos neužtenka pragyventi visą mėnesį. Algimantas sako per dieną surenkantis po 5-6 litus, už kuriuos perkąs tokių maisto produktų, kuriuos nebūtų gėda valgyti viešoje vietoje. Vyras tikino, kad jis su draugu geria ne vyną, o vandenį. Benamis aiškino nemėgstantis nakvynės namų, nes jam esą kur kas geriau miegoti gryname ore.
"Jokių baudų nebijau", - sakė Algimantas.
Jam antrino ir 55-erių Sergejus, nedirbantis visą gyvenimą, nes esą yra neįgalus. Tiesa, šis vyras tvirtino retkarčiais įsikuriantis nakvynės namuose, bet apgailestavo, jog ten trūksta maisto.
Kitas netoli senojo turgaus įsikūręs 44 metų benamis Igoris pasakojo buvęs milijonieriumi, bet gyvenimas susiklostė kitaip nei norėjosi.
"Dirbau "Švyturio" alaus gamykloje, Vakarų laivų gamykloje bei Tauragėje ūkvedžiu. Mano dokumentus pavogė, todėl negaliu užsiregistruoti Darbo biržoje. Visgi gyvenimu skųstis negaliu - surenku įvairias pinigų sumas. Į nakvynės namus eiti tikrai neketinu, nebijau aš ir jokių tvarkos griežtinimų", - teigė Igoris.
Prie Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekos elgetaujanti iš Nidos atvykusi 52-iejų Adelė pasakojo, jog išmaldos prašo ir jos sugyventinis.
"Kai jis sėdi čia, aš kur nors kitur nueinu", - atskleidė moteris.
Ji apgailestavo esanti nedarbinga dėl prieš porą metų Klaipėdos viešojo transporto autobuse esą įvykusios nelaimės, kai jai buvo prispaustos ir sunkiai sužalotos rankos. Sugyventinis esą irgi yra neįgalus, jam amputuota kiekvienos kojos po pirštą.
"Gyvename tokioje pašiūrėje. Neiname į nakvynės namus," - pasakojo šešis vaikus bei anūkų turinti moteris, kaltinanti valdžią, kad ši nesugebanti pasirūpinti tokiais kaip ji.
Apklausa
Indrė
Klaipėdoje tikrai yra labai daug benamių. Dažniausiai ir daugiausiai jų matau prie Biržos tilto. Tačiau jie manęs visiškai netrikdo, tačiau tikiuosi, kad žiemą jų apmažės.
Kristina
Daugiausiai benamių matau prie parduotuvių, apgriuvusių senų pastatų, daugiabučių laiptinėse. Jie neleidžia ramiai praeiti, pristoja ir prašo pinigų.
Vitalijus
Benamių visiškai nepastebiu. Tai vadinama transferine psichologija - nematau to, ko nenoriu matyti. Juk žiūrėdamas į tokius žmones gali ir pats tokiu tapti. Mano akimis, benamių Klaipėdoje nėra.
Viktorija
Esu ne iš Klaipėdos, atvykau čia studijuoti tik prieš trejus metus. Per šį laiką su benamiais neteko susidurti, niekur jų nepastebėjau.
Gytis
Dažnai benamius matau besiburiuojančius "Atlanto" stadione. Jie manęs netrikdo, tačiau nuo jų sklindantis kvapas nėra labai malonus. Manau, kad tai - žmonės, kuriems dėl kažkokių priežasčių nepasisekė gyvenime. Savivaldybė turėtų jais pasirūpinti, suteikti gyvenamąją vietą, juk Klaipėdoje tikrai yra nenaudojamų pastatų, kurie galėtų virsti benamių namais.
Urtė
Labai daug benamių yra prie senojo turgaus. Jie tikrai erzina prašydami pinigų, juk visi žinome, kad gautus pinigus jie tučtuojau pragers. Manau, kažkas turėtų jais pasirūpinti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą