- Teigiate, kad išpuoliai Prancūzijoje ir Austrijoje niekaip nesusiję su religija.
- Jeigu vienas ar keli pamišėliai atliko išpuolius, nereikėtų jų tapatinti su visais pasaulio musulmonais. Kadaise kryžiuočiai puldinėjo Lietuvą, bet jūs nesakote, kad vokiečiai ar krikščionys yra blogis. Andersas Breivikas nužudė beveik aštuoniasdešimt žmonių, bet niekas norvegų nevadina blogio įsikūnijimu.
Musulmonai buvo užpulti Naujojoje Zelandijoje ir visi sutarė, kad čia - vieno pamišėlio darbas, o ne bendra valstybinė politika. Tas pats turėtų būti ir kalbant apie musulmonus. Visur pasitaiko blogai besielgiančių žmonių, tačiau negalima pagal vieną vertinti visų likusiųjų.
Sveikindamiesi musulmonai sako „As-salamu alaykum" - „taika (ramybė) jums". Tiek pats islamas, tiek jo pasekėjai būtent tai ir propaguoja. Prievarta mūsų religijoje išvis yra draudžiama. Kovoti su ginklu rankose galima tik esant tam tikroms sąlygoms, tačiau karikatūros, kitos religijos išpažinimas ar kitokios nuomonės turėjimas tikrai nėra priežastis žudyti žmones. Tai savo pavyzdžiu įrodė ir teroristinio išpuolio metu žmonėms Vienoje į pagalbą suskubę išeiviai iš musulmoniškos Turkijos.
- Bet dėl išpuolių Vienoje atsakomybę jau prisiėmė Islamo valstybė (IS).
- Nė viena musulmoniška šalis nepripažino ir nepripažins Islamo valstybės, kuri, nors taip pasivadinusi, su tikruoju islamu neturi nieko bendro. Be to, reikia nepamiršti, kad daugiausia su IS kariavo ir nuo jos nukentėjo būtent musulmonai. Mes ne kartą akcentavome, kad turime suvienyti jėgas ir įveikti šiuos, islamu tik prisidengiančius, žmones. Aišku, už kiekvieną savo bendruomenės narį mes irgi negalime atsakyti, todėl raginame aplinkinius susilaikyti nuo provokacijų ar dviprasmiškų situacijų.
- Ką turite omenyje?
- Pranašas Mahometas yra pasakęs - visas pasaulis turi būti kaip vieno žmogaus kūnas. Jei skauda kažkam vienam, tai turi pajusti ir jam padėti visas pasaulis. Tai yra jis akcentavo žmonių tarpusavio meilę ir supratimą. Musulmonai jį myli labiau už tėvus ar gyvenimą.
Man būtų buvę ne taip skaudu ar užgaulu, jeigu kažkas būtų nusprendęs pasijuokti iš manęs ar mano šeimos, kaip buvo, kai pasirodė pranašą pašiepiančios karikatūros. Jos įžeidė visus tikinčiuosius.
Tada kilo klausimas - jeigu Prancūzija turi įstatymą, draudžiantį pašiepti aukštus postus užimančius politikus, kodėl jie tuomet leidžia šaipytis ir demonstruoti pranašą pašiepiančias karikatūras. Aišku, galime daug kalbėti apie žodžio ar saviraiškos laisvę, tačiau visur turi būti tam tikros ribos. Juk visi esame subrendę, išsilavinę žmonės. Laikomės teisės aktų, vadovaujamės tam tikromis moralės normomis: musulmonai nepuola tyčiotis iš krikščionių, krikščionys nesistengia pašiepti žydų ir t.t. Gyvename pasaulyje, kur tautos ir religijos persipina, tad reikia išmokti gerbti vieniems kitus. Šiuo atveju karikatūras galima vertinti kaip suinteresuotų žmonių surengtą provokaciją, bet jų publikavimas vis tiek nebuvo priežastis žudyti žmones. Tiesiog atsirado tokių, kurie nusprendė jomis pasinaudoti, siekdami savų tikslų.
Reikia suprasti, kad jeigu nepaisysime nei taisyklių, nei kitų žmonių teisių, pasaulyje įsivyraus chaosas. Aišku, pasitaiko, kad kažkas pasielgia netinkamai netyčia ar nežinodamas kokių nors niuansų. Visiems visko būna ir tragedijos iš to niekas nedaro. Visai kitaip situacija ima atrodyti, kai prieš kokią nors grupę nukreipti veiksmai atliekami sąmoningai. „Charlie Hebdo" atveju, mūsų vertinimu, buvo būtent taip - karikatūras jie išspausdino ne gindami savo teises į žodžio laisvę, o siekdami konflikto.
Netoleruojame tokių karikatūrų, bet visiems ir visada kartojome, kad atsakoma į tai gali būti tik laikantis tos šalies teisės normų, nes žmogaus gyvybė, kad ir kaip jis pasielgtų, yra aukščiau visko.
Nors buvo pasijuokta iš pranašo, sekdami jo pėdomis ir įsiklausydami į jo žodžius, mes neturime teisės keršyti ar puoselėti neapykantos. Užjaučiame visų žuvusiųjų šeimas, nes musulmonų nė viena mirtis nepalieka abejingų ir, kad jų daugiau nebūtų, prašome - pabandykime rasti bendrą kalbą ir venkime provokacijų. Norinčių pasinaudoti žmonių nesutarimais bus visada, bet, manau, žymiai svarbiau yra išmokti visiems gyventi po „vienu stogu".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą