1996 m. Hagos konvencija padidintų vaikų saugumą tarptautinėse situacijose ir apibrėžtų tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje. Ratifikavus ją atsiras daugiau galimybių spręsti tarptautinius ginčus, kai „Barnevernet“ dėl įtarimo vaikų nepriežiūra ar smurtu prieš vaikus atima juos iš tėvų, kurie nėra Norvegijos piliečiai.
Norvegijoje dirbanti advokatė Sandra Latotinaitė džiaugtis šia žinia neskuba. „Įtariu, kad bus įvairių kliūčių taikant konvenciją, nes Norvegija, kiek man žinoma, yra pasiruošusi nusimatyti tam tikras išlygas, kurios mums nėra naudingos“, - teigia advokatė. Be to, net ir ratifikavus konvenciją, jos įsigaliojimas užtruks, nes bus būtina pakeisti tam tikrus šiuo metu galiojančius teisės aktus.
Jos manymu, būtų kur kas didesnės galimybės padėti emigrantų šeimoms, jei būtų pasirašyta dvišalė sutartis, kaip buvo padaryta dėl nuteistųjų grąžinimo į Lietuvą bausmei atlikti. Tiek Lietuva, tiek Norvegija yra ratifikavusios 1983 m. Nuteistųjų asmenų perdavimo konvenciją, tačiau papildomai 2011 m. balandžio 5 d. šalys pasirašė ir dvišalę sutartį. Tad nuteistieji iš Norvegijos į Lietuvą dabar grąžinami labai greitai - skirtingai nei nepilnamečiai mūsų šalies piliečiai, kurių Norvegija tėvams neatiduoda ir į Lietuvą negrąžina, argumentuodama, kad tam nėra teisinio pagrindo.
Deja, nedžiugina Norvegijos parlamento planai ir tėvų, Norvegijoje netekusių vaikų. Jau penkerius metus lietuvė Aistė Ramoškienė siekia atsiimti savo sūnų iš laikinų globėjų lesbiečių. „Kai padarai viską, ko iš tavęs reikalauja... Kai išmoksti kalbą, susirandi darbą, turi namus, turi nuolatines pajamas, gerus draugus, kai įrodai, kad esi savarankiškas, kai atlaikai skausmą ir vis dar šypsaisi, kai rodai, kiek daug padarei... Ir niekas niekas į tave nekreipia dėmesio, sako - susirask kitą vyrą ir pasidaryk kitą vaiką... Kai sūnus sako: mama, pasiimam mašiną ir važiuojam iš čia... Aš nelaiminga ir man liūdna, nes aš esu viena. Aš kovoju viena“, - savo mintimis dalijasi A.Ramoškienė.
Kovoja ir Gražina Leščinskienė, nuo vasario nemačiusi savo sūnaus. Advokatei pavyko iškovoti, kad būtų paskirta psichologo ekspertizė, kuri nustatytų jos gebėjimus būti mama, ir kad šią ekspertizę atliktų nepriklausomas specialistas. Ekspertizę sutiko atlikti vienas geriausių Norvegijos psichologų, tačiau jo paslaugos kainuoja apie 10 tūkst. eurų. G.Leščinskienei tai - milžiniški pinigai, tad ji kreipėsi pagalbos į tautiečius, kad paaukotų.
„Žmonės juokauja, kad viltis - durnių motina. O aš ir esu motina. Ir kaip kiekviena motina dėl savo vaiko nagais kabinuosi net į menkiausią viltį. Galite vadinti mane kvaila, bet nebandykite manęs atitraukti“, - rašo savo laiške tautiečiams G.Leščinskienė.
Rašyti komentarą