Palūžę gyventi vaikai

Baisios žinios - viena po kitos

Antradienį po pietų Ruklos miestelyje savo namuose rasta negyva 16-metė. Policija aiškinasi tragedijos aplinkybes. Pareigūnų duomenimis, mirties priežastis - savižudybė.

Sekmadienį, balandžio 7-ąją, netoli Merkinės (Varėnos r.) Kryžių kalnelio rastas, kaip įtariama, nusižudęs netoli tos vietos gyvenęs 36 metų Dainius K. Tą pačią dieną Kauno rajone, Akademijos miestelio apylinkėse, miške rastas apsnigtas be žinios dingusios 21-erių studentės Justės K. kūnas. Manoma, kad mergina nusižudė.

Pirmosiomis mėnesio dienomis Kėdainius sukrėtė miesto politiko savižudybė - savo namuose iš gyvenimo pasitraukė Kėdainių savivaldybės tarybos narys Viktoras Gaižauskas.

Visa tai - pranešimai apie vien tik balandžio mėnesį nusižudžiusius žmones. Kiek žmonių šiais metais pasitraukė iš gyvenimo savo noru, kol kas niekas nesuskaičiavo. Dauguma savižudžių jau atgulė amžino poilsio, dėl kai kurių mirčių dar vyksta tyrimas. Tačiau faktas aiškus - žudosi ir paaugliai, ir seni žmonės, ir miestiečiai, ir kaimo gyventojai, ir turtingi, ir varganai besiverčiantys, ir politikai, ir eiliniai piliečiai.

Apie tai, kad „pirmaujame“ Europoje savižudybių skaičiumi, žinoma jau ne vieną dešimtmetį, ir prognozuojama, kad skaudūs šių metų faktai šį skaičių dar labiau pakoreguos ne į gera.

Bloga situacija mūsų valstybėje

„Vienas po kito pasigirstantys pranešimai apie suaugusiuosius ir paauglius, iš gyvenimo pasitraukusius savo noru, verčia konstatuoti: negera situacija mūsų valstybėje“, - „Respublikai“ teigė psichiatras Aleksandras Slatvickis.

Anot gydytojo, ganėtinai didelė įtampa kasdieniame gyvenime, užsitęsusi ekonominė krizė, stresai smarkiai veikia daugybės žmonių dvasinę būklę.

Negana to, tai, ką jaučia suaugusieji, persiduoda ir paaugliams. Santykiuose atsiranda įtampa, nes paauglystė - vienas iš sunkiausių žmogaus gyvenimo periodų. Tėvai nesupranta vaikų arba neturi laiko jų išklausyti ir pasistengti suprasti, vaikai jaučiasi vieniši, o vienišumo jausmas gali pastūmėti žengti lemtingą žingsnį.

„Šiandieniame mūsų gyvenime trūksta pozityvių dalykų, tad kai kuriems žmonėms pradeda atrodyti, kad viskas yra beviltiška ir mirtis yra geresnė išeitis“, - sako A.Slatvickis.

Kai kurie šių žmonių siunčia pagalbos prašančius ženklus, bet mes to nepastebime. Kodėl? Medikas įsitikinęs - dėl mūsų bendro lengvabūdiškumo. Mes nematome ir negirdime kitų. Kiekvienas žmogus yra egocentristinė būtybė ir galvoja pirmiausia apie save: sava bėda didžiausia, savas skausmas stipriausias. To rezultatas - visuotinis abejingumas. O jį net sunku sieti su ekonominiais dalykais, nes buvo Lietuvos istorijoje ir daug sunkesnių laikų, o žmonės buvo gerokai žmoniškesni nei dabar.

„Nenoriu pasakyti, kad dabar visi nužmogėję ir niekas niekuo nesirūpina - taip nėra, - sako gydytojas. - Tačiau skirti dėmesio artimam mums nebeužtenka laiko. Pagalvojame, viskas jam bus gerai, nieko čia baisaus neatsitiko, aš ne tiek iškentėjau - ir jis iškęs. Mes matuojame pagal save, o juk žmonės skirtingi. Kažkas gali iškęsti labai didelį skausmą, o kažkam ir menkiausias skausmas yra nepakeliamas“.

Tarpukario Lietuvos statistika rodo, kad savižudybių tada buvo labai mažai, nors laikai ir buvo sunkūs. Kas atsitiko? Kodėl dabar susidūrę su problemomis vis dažniau renkamės savižudybę? Juk mūsų genofondas per 50-60 metų smarkiai nepasikeitė.

Klausimas „kodėl“, A.Slatvickio įsitikinimu, reikalauja nuodugnaus ištyrimo. Ir tik tada, įvertinus situaciją, žinant priežastinius ryšius, galima kažką nuveikti siekiant sumažinti savižudybių skaičių. Tačiau Lietuvoje atsakymo į šį klausimą vis dar neieškoma - tam nėra pinigų.

Trumpalaikės akcijos - ne išeitis

Kovo pabaigoje pranešta, kad viename Ukmergės rajono kaime iš gyvenimo pasitraukė 16 metų vaikinas. Ikiteisminį tyrimą pradėję policijos pareigūnai aiškinasi, ar nepilnametis nebuvo privestas prie savižudybės, ar iš jo nebuvo tyčiojamasi mokykloje.

Beveik tuo pačiu metu trejus metus Jonavoje bendraamžių patyčias kentusi penkiolikmetė po mėginimo pasitraukti iš gyvenimo atsidūrė Kauno klinikose.

Anot A.Slatvickio, egzistuoja daug priežasčių, dėl kurių žmonės kelia ranką prieš save. Suaugusieji turi vienokių, paaugliai, vaikai - kitokių bėdų, ir viena iš jų - asmenybės nebrandumas ir nesuvokimas, kad gyvenimo po mirties, ko gero, vis dėlto nebus, o pasitraukimas iš gyvenimo nėra problemos sprendimo būdas.

„Kalbant apie paauglių savižudybes, neretai kaip pagrindinė priežastis įvardijamos patyčios, tad pradėtos organizuoti „dienos be patyčių“. Atrodo, graži idėja. Bet kodėl diena? O kas paskui - toliau tyčiokimės? Na gerai, savaitę pagyvenkime be patyčių... O jeigu vėliau jų bus dvigubai daugiau? Galbūt ne dienos be patyčių reikėtų, bet priešingai - reikėtų nesudaryti žmonėms kažkokių dirbtinių sąlygų ir pagalvoti apie tai, kaip didinti žmonių atsparumą, išmokyti jaunimą duoti besityčiojantiems atsaką?“ - svarsto psichiatras.