Stambiausios figūros mirgėjo regėjimo lauko centre, kur užfiksuoti jų pasirodymą buvo lengviausia. O smulkios daugiau grupavosi kraštuose ir antrajame plane. Figūros ekrane judėjo taip chaotiškai ir spontaniškai, kad dalyviams reikėjo nemažai pastangų nustatyti, į kurią pusę juda objektai - iš kairės į dešinę ar iš viršaus žemyn. Paaiškėjo: kuo aukštesnis bandymo dalyvio IQ, tuo geriau jam pavyksta stebėti smulkius objektus antrajame plane. O kuo žemesnis buvo dalyvio intelektas, tuo geriau jam pavykdavo užfiksuoti stambius objektus ekrano centre.
„Aukštas intelektas padeda smegenims geriau filtruoti informaciją, todėl protinguoliai būna dėmesingesni smulkmenoms, - aiškina tyrimo vadovas prof. Due Tadinas (Duje Tadin). - Kai kuriais atvejais tokia „taškinio“ pasaulėvaizdžio ypatybė būna naudinga. Pavyzdžiui, kai biure ar interneto kavinėje, kur yra daug žmonių, reikia susikaupti dirbti kompiuteriu. Arba Didžiajame hadronų greitintuve ieškoti mikroskopinės visatos dalelės - Higso bozono. Bet intelektualų gebėjimas susikaupti turi ir minusų - nematydami „dramblio“, jie neprisitaiko prie kasdieninio gyvenimo. Ne veltui daugybėje kino filmų efektingai eksploatuojamas išsiblaškiusio profesoriaus paveikslas - netvarkingai apsirengusio, susitaršiusiais plaukais, gyvenančio namuose, kuriuose viešpatauja netvarka, bet kartu mokančio vertinti genialias eilėraščio eilutes arba gėrėtis infuzorijų grožiu. Iš istorinių archyvų yra žinoma apie nepaprastą kai kurių genijų išsiblaškymą. Pavyzdžiui, prancūzų filosofas D.Didro (D.Diderot) pamiršdavo metus, mėnesius, dienas ir artimųjų vardus. O garsusis fizikas A.Amperas (A.Ampere) kartą, išeidamas iš namų, kreida užrašė ant buto durų: „Amperas bus namie tik vakare“, bet grįžo namo dar dieną, perskaitė užrašą ant savo buto durų ir vėl išėjo, nes pamiršo, kad pats ir yra Amperas. Žinomas atvejis, kai I.Niutonas (I.Newton), sumanęs išsivirti kiaušinį, paėmė laikrodį, įsidėmėjo laiką ir po poros minučių pastebėjo, kad rankoje laiko kiaušinį, o verda laikrodį. Kai didysis fizikas rašydavo savo veikalus, paskendęs mintyse pamiršdavo apsirengti ir pavalgyti. Albertas Einšteinas (Albert Einstein) susitikęs draugą išsiblaškęs pasakė: „Užeikite pas mane vakare. Pas mane bus ir profesorius Stimsonas“. Jo draugas apstulbęs paprieštaravo: „Bet juk aš ir esu Stimsonas!“ A.Einšteinas atsakė: „Neturi reikšmės, vis vien ateikite!“ Rusų aviacijos tėvas N.Žukovskis, visą vakarą praleidęs su draugais savo paties namuose, staiga pakilo, pradėjo ieškoti skrybėlės ir skubiai su visais atsisveikinti, murmėdamas: „Bet ir užsisėdėjau pas jus, laikas namo!“ Todėl genijams taip reikia ištikimų padėjėjų, kurie laiku pastebės „dramblį“ ir neleis talentui žūti po jo kojomis.
Moterys - taip pat smulkmeniškos
Kaip išsiaiškino Makmasterio universiteto (Kanada) psichologai, moterys labai dėmesingai tyrinėja kitų veido bruožus, apie tai net negalvodamos. Buvo atliktas eksperimentas: moterys ir vyrai susodinti priešais monitorių, kuriame šmėžavo žmonių portretai. Tuo pačiu metu, naudodamiesi specialia technologija, mokslininkai stebėjo jų akių judesius, taip pat fiksavo laiką, kurį jie skirdavo nepažįstamųjų lūpoms arba antakiams stebėti. Čia ir paaiškėjo, kad damos aiškiai mato kiekvieną žmogaus veido bruoželį, o vyrai veidus įsidėmi tik bendrais bruožais. Kodėl gi moterys yra tokios atidžios? Mokslininkų nuomone, todėl, kad senovėje stipriosios lyties atstovai buvo medžiotojai, o silpnosios - rinkėjos. Moterų regėjimas buvo labai gerai išsivystęs, kad jos galėtų matyti didelę spalvų ir atspalvių įvairovę ir turėtų galimybę, pavyzdžiui, šeimai surinkti skaniausias šakneles ir uogas. Silpnosios lyties smegenis ištreniravo ne tik skanėstų paieškos, bet ir polinkis į grožį. Kolumbijos universiteto specialistai vyrams ir moterims rodė paveikslus ir nuotraukas, prašydami juos įvertinti ir tuo pačiu metu naudodamiesi funkcine magnetinio rezonanso tomografija fiksavo, kokia dalyvių smegenų dalis suaktyvėja stebint paveikslus. Skenavimas parodė, kad suaktyvėjo skirtingos vyrų ir moterų smegenų sritys. Be to, vyrai dar naudojosi smegenų zona, susijusia su erdviniu mąstymu, o moterys - su detaliuoju. Galbūt esmė - genetiškai užprogramuota vyrų paskirtis aprūpinti šeimą: medžiodamas žmogus yra priverstas naudotis erdviniu objektų matymu. O moteriai - židinio saugotojai - ir dabar yra svarbu kreipti dėmesį į smulkmenas: iš ko pagamintas valgis, ar ant lentynų nesusikaupė dulkių, ar vyro ir vaikų drabužiai ne purvini. Vadinasi, jei ši teorija teisinga, moterys yra protingesnės už vyrus? Juk, kaip ir genijai, jos mato „musę“, o ne „dramblį“.
Išsiblaškymas - gynybinė smegenų reakcija
Išsiblaškymas būdingas ne tik intelektualams. Mokslininkai rado pateisinimą žmonėms, kuriems priekaištaujama dėl to, kad dažnai pokalbio metu jie lepteli kokią nors nesąmonę. Pasirodo, kaltas ne kvailumas, o nedėmesingumas. „Įprotis klausytis „viena ausimi“ - tik gynybinė reakcija, - tvirtina prof. Hartmutas Loitholdas (Hartmut Leuthold) iš Glazgo universiteto. - Mat daugelis būna nedėmesingi dėl to, kad nenori perkrauti savo smegenų“. Mokslininkai tvirtina, kad šiais informacijos pertekliaus laikais smegenys nesugeba apdoroti visų pranešimų, gaunamų iš šimtų šaltinių - pasaulinio žiniatinklio, televizijos, radijo, SMS, reklamos plakatų. Kitu atveju greitai išsikraustysime iš proto. Psichologai pastebėjo, kad smegenys pradeda taupyti resursus ir atsiriboti nuo nereikalingų naujienų. Ir mes net artimųjų klausomės neatidžiai, iš jų šnekos išskirdami tik pagrindinius žodžius. Ir todėl neretai atsakome nei į tvorą, nei į mietą. „Ypač išsiblaškę tie, kurie kasdien po kelias valandas „kabo“ internete, - aiškina prof. H.Loitholdas. - Šie žmonės išmoko ne tik skaityti, bet ir klausytis „įstrižai“.
Norite sužinoti, ar pašnekovas jūsų klausosi įdėmiai? Paklauskite jo: „Kiek kiekvienos rūšies gyvūnų Mozė pasiėmė į arką?“ Jei jums atsakys „po porą“, vadinasi, jis jūsų klausėsi viena ausimi. Tai klaida, tik ne išgelbėtų gyvūnų skaičiaus, o arkos autorystės - ją pasistatė Nojus. Mokslininkai tvirtina, kad šiandien vis daugiau apklaustųjų į „Mozės iliuziją“, kaip mokslininkai vadina šį testą, iškart atsako neteisingai, kad ir mintyse. Ir tik pamąstę suabejoja dėl aiškaus biblinių vardų neatitikimo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą