Pirmoji karta, kuri klauso savo vaikų

Tėvas atsakė: "Taip, kaip šiandien gyvena Jūsų karta - be maldos, be užuojautos, be garbės, be gėdos, be pagarbos, be kuklumo, be knygų skaitymo.

Mes, gimę 1939 - 1985, - esame palaiminta karta.

Mūsų gyvenimas buvo pilnas gyvybės: mes žaidėm ir lakstėm su dviračiais, niekada nenešiojom šalmų.

Nebijojome vieni eiti į mokyklą nuo pat pirmų dienų. Po pamokų žaisdavom lauke iki saulėlydžio, niekada nežiūrėdavom televizoriaus pusę dienos, turėjom tikrus, o ne virtualius draugus, ištroškę gerdavom vandenį tiesiai iš čiaupo, nesirgom, nors dalijomės ta pačia stikline vandens penkiese, nebuvom nutukę, nors kiekvieną dieną valgėm daug duonos ir bulvių.

Patys darydavom žaislus ir jais dalindavomės su kitais, kaip ir knygom.

Mūsų tėvai buvo neturtingi, bet davė mums daug meilės, išmokė vertinti dvasingumą, išaiškino, kas yra sąžiningas žmogus, ką reiškia ištikimybė, pagarba, darbas.

Mūsų prisiminimai įamžinti juodai baltose fotografijose, bet buvo tokie spalvoti. Mes dažnai vartydavom tuos albumus ir saugodavom senelių nuotraukas.

Mes neišmesdavom knygų, nes stovėdavom dėl jų eilėse.

Mes neapnuogindavom, nereklamuodavom ir neaptarinėdavom savo gyvenimo viešai, nes saugojom savo šeimos paslaptis.

Mes esame unikali ir paskutinė karta, kuri klausė savo tėvų, ir pirmoji karta, kuri klauso savo vaikų.

Esame "Limited Edition".

Mokykitės iš mūsų.

Vertinkite mus.

( Rasa K.)