Prieš moteris vis dar smurtaujama

Prieš moteris vis dar smurtaujama

"Smurtą patirianti moteris nuolatos išgyvena visą jausmų paletę"- taip Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktorė Dalia Puidokienė diskusijos "Smurtas šeimoje: teisingo problemos suvokimo svarba" metu aiškino moterų nenorą prisipažinti, jog patiria prievartą.

Pirmadienio popietę Klaipėdos miesto savivaldybės patalpose esančioje posėdžių salėje susirinko įvairių socialinių institucijų atstovai padiskutuoti apie smurtą šeimoje. Renginį pradėjo Klaipėdos miesto vicemeras Vytautas Čepas. Jo nuomone dėmesys neturėtų būti skiriamas vien moterų reabilitacijai, turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys į tai, kodėl vyrai smurtauja, kas sąlygojo jų tokį elgiasį. Kol nebus teorinių žinių, tol ir praktikoje nebus pasiekti realūs rezultatai. Vicemeras taip pat siūlė didesnį dėmesį skirti psichologiniam smurtui, nes žmogų galima sužeisti visam gyvenimui jo net nepaliečiant ranka.

Diskusijoje aktyviai dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Šeimos gerovės departamento, Šeimos politikos skyriaus vedėja Dalija Šeporaitienė ir pateikė labai skaudžius faktus. Praėjus vos trims mėnesiams nuo įstatymo prieš smurtą artimoje aplinkoje įsigaliojimo, Lietuvoje jau užregistruota apie šešis tūkstančius atvejų, tačiau tik vienas žmogus iš 20 priėmė pagalbą.

Klaipėdos m. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gražina Aurylienė atskleidė, kad nuo įstatymo dėl smurto artimoje aplinkoje įsigalėjimo, gauti 25 pranešimai. Jos nuomone visuomenei trūksta informacijos, kuri motyvuotų naudotis įstatymu ir trūksta dėmesio vaiko interesams.

Renginyje apsilankė ir Klaipėdos AVPK VTB PS viršininkas Kazimieras Sinkevičius. Per tris mėnesius, nuo įstatymo įsigaliojimo, Klaipėdoje užregistruota beveik tūkstantis atvejų, tačiau daugiau nei pusė nepasitvirtino, pradėti 178 ikiteisminiai tyrimai. Įsigaliojus įstatymui, dėl smurto artimoje aplinkoje, padaugėjo iškvietimų, o policijai neskirtas nei vienas papildomas litas, todėl nuo šiol, nepaisant ar rašomas pareiškimas, fiksuojami visi iškvietimai, bei melagingo iškvietimo atveju rašomas protokolas.

Kazimiero Sinkevičiaus nuomone pareigūnams turėtų būti vykdomi kursai, kurių metu jie būtų mokomi bendrauti su smurtą patiriančiais žmonėmis ir galėtų juos įtikinti kreiptis į socialinės pagalbos centrus. Šiuo metu policijos pareigūnai informaciją, apie smurtą patiriančias šeimas, gali perduoti socialinės paramos centrams tik tuo atveju, jei pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nukentėjusysis sutinka.

Renginio metu Vilniaus Moterų Informacijos centro direktorė pristatė nuotraukų parodą "Moterys prieš smurtą". Šioje parodoje pristatomos šešiolikos žymių ir garbingų Lietuvos moterų fotografijos, kur jų veidai nugrimuoti remiantis tikrų buitinių konfliktų aukų nuotraukomis.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder