Lietuviai savo meilės reikalus, šeimos vingius ar verslo paslaptis vis dažniau patiki populiarėjantiems privatiems sekliams.
Neištikimybės įrodymus renkant
Vyro ištikimybe sudvejojusios moters istorija patvirtino: ne visi vyrai, populiaru sakyti, yra kiaulės. Tačiau tyrimas, kurį atliko šios moters užsakyti detektyvai, pasitarnavo šeimai, joje nebeliko vietos nepasitikėjimui.
Buvęs kriminalinės policijos komisaras Olegas Rimanas – Vilniuje įsikūrusio, tačiau visos šalies gyventojams paslaugas teikiančio Privačių detektyvų biuro direktorius, sako, kad minėtos moters istorija viena iš tų, kurios pasibaigia smagiai.
Tačiau būna, kad sekliai patvirtina neištikimybę.
Štai du žmonės ilgus metus gyvena santuokoje, bet santykiai staiga pašlyja, pora nori išsiskirti. Dažnai tai vyksta dėl kurios nors pusės kaltės, pavyzdžiui, smurto. Bet priežastis, sako O. Rimanas, gali būti ir neištikimybė.
„Jei teisme sakysite, jog sutuoktinis neištikimas, teismas prašys pateikti to įrodymus, ir tai bus teisėtas reikalavimas“, – sako ilgus metus kriminalinėje policijoje dirbęs Privačių detektyvų biuro vadovas.
Civiliniame procese, skirtingai nei baudžiamajame, kaltės įrodymus surinkti ir pateikti turi pats asmuo. Tokios paslaugos neteikia nei policija, nei antstoliai, nei advokatai. Pastarieji, anot O. Rimano, gali surašyti ieškinį, bet ne daugiau.
O neretai pasitaiko, kad, pašnekovo žodžiais, „žaidžia“ didelis šeimos turtas arba skiriantis norima į skirtingas puses išdraskyti vaikus, todėl teisme reikės įrodinėti, su kuriuo iš tėvų vaikui gyventi geriau.
Taigi reikia įrodymų, jei viena pusė jau seniai negyvena kartu, jei apgaudinėja „važiuodamas“ ar „važiuodama“ į komandiruotes, o bylinėjimasis dėl vaiko tėra principo reikalas.
„Neištikimybės klausimai labai jautrūs. Mums svarbu nepažeisti kitos pusės privatumo ir padėti savo klientui“, – darbo subtilybes vardija O. Rimanas.
Pasak jo, kartais klientai prašo gauti telefono pokalbių išklotinę, nes jiems svarbu, ką kitas žmogus ir su kuo šnekėjo.
„Tokie dalykai yra policijos priemonės, kurioms reikalinga teismo sankcija, – akcentuoja pašnekovas. – Žmogaus privatumas ypač saugomas. Ateiti pas klientą į namus, jam sutikus, mes galime. Bet jei klientui norisi informacijos, kurią galima gauti apsilankius konkurento bute, pageidavimo neišpildysime – būsto neliečiamybės ar telefoninių pokalbių pasiklausymai yra draudžiami.“
Lova – tabu
Skeptikai tik nusijuoktų: ar įmanoma padėti nerenkant įrodymų „pro rakto skylutę“?
„Mes, detektyvai, į tą teisiškai ir moraliai slidų reikalą žiūrime šiek tiek kūrybiškai. Pro rakto skylutę į žmogaus privačią erdvę nežiūrime, bet jei tas žmogus stovi prie atviro lango ir su kažkuo bučiuojasi... Ar čia rakto skylutė? Eini pro šalį ir tiesiog pamatai. Jei matosi nuo gatvės, tai nėra pažeistas privatumas. Jei norite privatumo, bent užuolaidą užsitraukite.“
Detektyvo teigimu, surinkti įrodymai užsakovui gali būti perduoti žodžiu, vaizdine medžiaga, nuotraukomis.
Kartais faktą užfiksuoti pasikviečiamas antstolis.
„Pavyzdžiui, sutuoktinio, kuris „išvažiavo į komandiruotę“, automobilis naktį stovi prie namo, kuriame gyvena, na, sakykime, įtariamoji ar įtariamasis, – vaizdžiai pasakoja O. Rimanas. – Antstolis turi teisę konstatuoti bet kokias statiškas aplinkybes. Jis gali surašyti protokolą, kad tas automobilis tuo paros metu ir prie to namo tikrai stovėjo.“
Antstolio protokolas atiduodamas klientui, ir tai yra vienas iš netiesioginių įrodymų.
„Tiesioginių įrodymų mes ir nerenkame – nefilmuojame lovoje“, – sako O. Rimanas.
Jis pateikia kitą pavyzdį. Štai žmona įtaria, kad jos sutuoktinis į komandiruotę skris su meiluže. Kreipiasi į detektyvą, pateikia duomenis, sutuoktinio nuotrauką.
Seklys užfiksuoja „įtariamąjį“ oro uoste.
„Mes, privatūs asmenys, negalime pareikalauti kompanijos pateikti informaciją apie asmens konkretų skrydį, kur konkretus asmuo skrenda. To pareikalauti gali tik teismas. Mūsų darbo dėka tampa aišku, kokiame oro uoste galima ieškoti neištikimybės įrodymų.“
Lietuvoje vis dar nėra Privačios detektyvinės veiklos įstatymo, kuriuo remiantis detektyvo teisinės galimybės ir įgaliojimai galėtų gerokai išsiplėsti, todėl privatūs detektyvai neina liudyti į teismus ir niekam neatstovauja, tik pagelbėja ieškant informacijos.
Bet, anot O. Rimano, yra kita medalio pusė: neretai seklių surinkti įrodymai į teismą tiesiog nenueina, nes abi pusės dažnai sėda ir ima kalbėtis.
„Sako: turiu įrodymus, juos pateiksiu teisme. Natūralu, kad kita pusė viešintis nenori, – šypsosi pašnekovas. – Taip sudaromos taikos sutartys, pradedamos civilizuotos derybos.“
Kraujo ryšys stiprus
Neištikimybės reikalai tik viena ir nepagrindinė privačios detektyvinės veiklos sričių. Detektyvams nesvetimos ir išdraskytų, išbarstytų artimųjų paieškos.
O. Rimanas papasakoja skaudžią šeimos istoriją. Tyrimas atliktas ne Šiaulių apskrityje, o šeimos šaknys prarastos dar tarybiniais metais.
Kreipėsi girtuoklių tėvų po globos namus kadaise išbarstyti vaikai, šiandien patys susikūrę gražų gyvenimą, auginantys savo vaikus. Jie pasakė norintys susirasti tėvus.
„Mes juos perspėjome, kad rezultatas gali būti liūdnas, pavyzdžiui, tėvai prasigėrė, gal kalėjime. Klausiame, ar vis tiek norite ieškoti. Atsakymas tas pats: norime“, – prisimena detektyvų biuro vadovas.
Šešių vaikų motiną privatūs detektyvai rado prasigėrusią.
Tai, jog kraujo ryšys yra labai stiprus, pašnekovas sako patyręs daug kartų. Atvejų, kada ieškoma šaknų iš tolimos praeities, itin daug.
Žmonės seklių prašo ir paslaugų užsienyje. Pavyzdžiui, Airijoje gyvenantis tėvas nemoka alimentų teigdamas, jog neturi pajamų. Sekliams, padedant užsienio partneriams, dažnai pavyksta išaiškinti melą.
Į pagalbą policijai
Į seklius kreipiasi apvogto namo savininkas. Sako, tyrimas policijoje vyksta ne taip operatyviai, kaip norėtųsi.
Anot O. Rimano, policija, skirtingai nei privatūs detektyvai, turi daugiau techninių ir teisinių galimybių aiškintis nusikaltimą.
Privatūs detektyvai tokių priemonių neturi. Tačiau gali apklausti kaimynus, pastebėti ir užfiksuoti kiekvieną detalę, galbūt pastebėti kokią atokią degalinę, kurioje įrengta, pavyzdžiui, vaizdo stebėjimo kamera.
„Mes galime surinkti viską iki smulkmenų, bet kad atskleisime nusikaltimą, žmonėms negarantuojame. Galime tik padėti policijai renkant įrodymus – juk jauno policininko rankos ne visada prieina prie smulkmenų“, – sako detektyvas, kurio kolektyve dirba nemažai kriminalinės veiklos tyrimo patirties turinčių specialistų.
Patalpų ir drabužių patikra
Ne išimtis detektyvų darbe ir verslo reikalai. Dažniausiai klientai prašo patikrinti verslo partnerių Lietuvoje ar užsienio valstybėje patikimumą.
Vienas iš dažniausių užsakymų – patikrinti, ar nėra įrengta pasiklausymo įrangos.
„Įsitikiname, ar užsakovas – tikrai patalpų savininkas, ar teisėtas naudotojas, – sako O. Rimanas. – Neiname į patalpas, kurių nuosavybė nežinoma ar abejotina.“
Jis sako, jei patalpose rastų kad ir teisėsaugos institucijos „įsegtą blakę“, tyrimui tai nepakenktų.
„Jei užsakovas įtaria esant pasiklausymo įrangą (nesvarbu, kam ji priklauso), jis toje patalpoje nekalbės jokių paslapčių“, – teigia detektyvas.
O. Rimanas prisiminė atvejį, kuomet teko patikrinti ne patalpas, o vasariniais drabužiais vilkinčią damą.
„Moteriškė sako – ar galite mane patikrinti, žinau, kad nešioju „blakę“, nes kai kas visad žino, kur einu, su kuo susitinku, ką šneku“, – šypteli O. Rimanas.
Detektyvų aiškinimai, kad įtarimai nepagrįsti (juk „blakė“ – ne adata) neįtikino. Teko apieškoti drabužius, rankinę.
Neseniai į seklius kreipėsi viena šalies draudimo kompanija, norinti daugiau sužinoti apie žmogų, siekiantį gauti labai didelę draudimo išmoką.
Kitas prašymas – surinkti informacijos apie abejonių draudimo kompanijai keliantį asmenį prieš jį apdraudžiant.
O. Rimanas mano, kad privačių detektyvų paslaugos Lietuvoje yra būtinos, nes visas civilizuotas pasaulis, pradedant nuo Alano Pinkertono ar Fransua Vidoko laikų be tokios seklių veiklos tikrai neapsieina.
Reklama: detective.lt
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą