„Tėvai per ilgai delsia. Reikėtų kiek įmanoma greičiau kreiptis į atitinkamas institucijas: policiją, mūsų karštąją liniją 116000“, - „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ pirmadienį kalbėjo K. Vrubliauskaitė.
Pasak jos, kartais tėvai dingus vaikui vengia bendrauti su policija, o to esą daryti neturėtų: „Tėvai, negaudami atsakymų iš policijos, ieško kitur kažkokios pagalbos, kur jie galbūt gali ją gauti, bet policija, veikdama pagal savo procedūras, padeda daugiausia.“
K. Vrubliauskaitė pasakojo, kad karštoji linija skirta tėvams susiorientuoti, ką daryti, dingus vaikui, ir suteikti emocinį palaikymą tėvams: „Tėvams labiausiai reikia išspręsti vidinius išgyvenimus, kaltės, pykčio jausmus. Reikia išklausymo, išsikalbėjimo.“
Jos teigimu, karštoji linija veiks ir su vaikų pabėgimais, ir pagrobimais, ir su pasiklydusiais vaikais bei klaidžiojančiais nepilnamečiais migrantais – kokiu nors būdu sieną kirtusiais migrantais vaikais. K. Vrubliauskaitė nurodo, kad atsivėrus šalių sienoms ir vykstant laisvai migracijai, dingus vaikui svečioje šalyje tėvai patiria dar daugiau streso, todėl šis numeris veiks visoje Europos Sąjungoje. Numeriu galės taip pat skambinti ir pasiklydę vaikai.
Paskambinus karštąja linija 116000, atsiliepia Bendrajame pagalbos cenre dirbantis asmuo, kad galėtų būti fiksuojamas pranešimas apie dingusį asmenį ir nusiunčiamas pranešimas policijai. Jeigu yra poreikis konsultacijai, sujungiama su linijos konsultantu.
„Problema yra opi dėl to, kad net vienam ar dviem vaikams dingus, yra tam tikras stresas tėvams ar globėjams. Praėjusiais metais buvo apie 800 dingusių vaikų nepilnamečių“, - kalbėjo psichologė.
Jos teigimu, Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, apie 90 proc. dingusių vaikų būna pabėgę iš namų. Dažniausiai dingę nepilnamečiai, K. Vrubliauskaitės žiniomis, atsiranda.
Parengė Ieva Kazlauskaitė
Laida „Ryto espresso“ transliuojama darbo dienomis 7.05 val.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą