"Tikrai yra ne viena istorija, kai būtent kaimynai išgelbėjo moteriai gyvybę - juk, kai vyras tave talžo, pačiai paskambinti telefonu praktiškai neįmanoma", - sąmoningais kaimynais džiaugiasi Klaipėdos apskrities VPK Prevencijos skyriaus vyresnioji specialistė Alina Vaičekauskienė.
Tiesa, pasak jos, neretai pasitaiko ir melagingų iškvietimų, už kuriuos gali grėsti nuobaudos. Tačiau kaip kaimynams sužinoti, kad už sienos tikrai smurtaujama?
Kodėl neišvežė?
Klaipėdietė Lina pasakojo jau kuris laikas praradusi ramybę, kai virš jos buto apsigyveno nauji kaimynai.
"Vieną naktį prabudau nuo keisto triukšmo. Viršuje buvo girdėti trenksmai, tarsi būtų vartomi baldai, paskui aiškiai išgirdau įtūžusio vyro riksmus, keiksmažodžius, moters raudojimą. Paskui viskas nurimo", - pirmąją "pažintį" su kaimynais prisiminė moteris.
Tą kartą ji nesusivokė, ką tokiu atveju reikėtų daryti, juolab, kad ir sunku buvo identifikuoti, ar triukšmas tikrai sklinda iš viršuje esančio buto. Tačiau, kai po kelių dienų pasikartojo vėl tie patys garsai, o vyro riksmus bei moters vaitojimą papildė ir vaiko klyksmas, Lina nebedelsė ir paskambino pagalbos telefonu 112.
"Policijos ekipažas prisistatė maždaug už 7 minučių. Per langą stebėjau, kaip pareigūnai užėjo vidun. Nesitraukiau nuo lango, nes norėjau pamatyti, kaip atrodo tas mušeika kaimynas. Nustebau, kad po kurio laiko pareigūnai išėjo vieni, nes įsivaizdavau, kad jie išveš įsismarkavusį vyrą. Tuomet pradėjau abejoti - galbūt aš suklydau, gal vyras nesmurtavo, o tik taip garsiai aiškinosi santykius? Tad nežinau, kaip reikės elgtis kitą kartą, jei vėl pasikartos tokia pati situacija", - nemaloniais išgyvenimais dalijosi moteris.
Lina baiminosi, kad smurtautojas nesugalvotų jai keršyti, kad ji iškvietė pareigūnus. Be to, kilo ir kitų baimių - ar jai pačiai neteks aiškintis pareigūnams, jei šie atvykę neįžvelgė jokių smurto požymių?
Skambinti būtina
Klaipėdos apskrities policijos Prevencijos skyriaus vyresnioji specialistė A. Vaičekauskienė ramina - net ir tuo atveju, jei atvykus į įvykio vietą smurto požymių neįžvelgiama, niekas nepuola bausti skambinusiojo.
"Visada geriau skambinti, o pareigūnai atvykę patys išsiaiškins. Žinoma, visai kas kita, kai nustatoma, kad iškvietimas tikrai buvo melagingas. Pavyzdžiui, kaimynas tiesiog šitaip nusprendė atkeršyti kitam kaimynui. Deja, būna ir tokių istorijų - atvyksta pareigūnai ir naktį prikelia užsimiegojusius žmones, nes kaimynai sugalvojo šitaip "papokštauti", - pasakojo A. Vaičekauskienė.
Ji sutiko, kad gyvenant už sienos atskirti smurtą nuo paprasto barnio nėra taip paprasta. Be to, juk egzistuoja ir psichologinis smurtas, nebūtinai į darbą turi būti paleidžiami kumščiai.
Pagal 2011 metais įsigaliojusį Apsaugos nuo smurto įstatymą, net ir tuo atveju, jei nukentėjusioji nerašo pareiškimo, pamatę akivaizdžius smurto požymius pareigūnai smurtautoją gali uždaryti dviem paroms į areštinę. Tačiau, panašu, kad šitaip elgiamasi tik kraštutiniais atvejais.
"Paprastai atvyksta du pareigūnai. Jei jų abiejų nuomonės sutampa, kad smurtautojo išvežti nebūtina, jis paliekamas namuose. Būna, kad ir pati moteris stoja ginti vyro. Gal iš baimės? Bet, jeigu išvykus pareigūnams, vėl gaunamas signalas, kad vėl triukšmaujama, tuomet jau nuo areštinės smurtautojas neišsisuka", - pasakojo A. Vaičekauskienė.
Aukos gelbėja smurtautojus
Statistika šiurpi - vien Klaipėdoje šiemet per 10 mėnesių buvo gauti 1 602 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Pernai skaičiai buvo mažesni - per visus metus sulaukta 1 558 tokių iškvietimų.
Vis gi pareigūnai svarsto, kad šie skaičiai neturėtų byloti, jog daugėja smurto atvejų šeimose. Greičiau visuomenė tampa pilietiškesnė ir tiesiog dažniau tokiais atvejais kviečiama policija.
Tačiau yra kita medalio pusė - nemaža dalis skriaudžiamų moterų pačios gelbėja savo skriaudėjus. Pasak pareigūnų, tokių istorijų, kai jau kitą rytą žmona atbėga į policijos nuovadą ir prašo išleisti naktį ją mušusį vyrą iš areštinės, vis dar pasitaiko gana dažnai.
Apie tai byloja ir skaičiai. Pavyzdžiui, vien šiais metais iš minėtų 1 602 uostamiestyje gautų pranešimų net 1 040 atvejų atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, jis buvo pradėtas tik 455 atvejais. Pasak pareigūnų, tai reiškia, kad pačios aukos prašė nepradėti ikiteisminio proceso. Panaši situacija buvo ir pernai - iš 1 558 gautų pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta net 1 110 atvejų.
Kalta baimė
Su nukentėjusiomis moterimis dirbantys specialistai tikina, kad psichologijos mokslas turi paaiškinimą tokiam, iš pirmo žvilgsnio sunkiai suvokiamam, aukos elgesiui.
"Visų pirma nukentėjusias moteris šitaip elgtis skatina baimė. Smurtautojas areštinėje uždaromas 48 valandoms. O kas toliau? Jis ir vėl grįš namo", - pasakojo jau dvejus metus Klaipėdos šeimos ir gerovės centre veikiančio Pagalbos moterims padalinio vadovė Lina Krasauskienė.
Ji sakė net neabejojanti, kad smurto šeimoje atvejų yra kur kas daugiau nei fiksuoja statistika. Deja, daugelis moterų taip ir neišdrįsta kreiptis pagalbos.
"Neretai šitaip elgtis jas skatina ir ekonominis aspektas. Baimė dėl savo ateities - kur reikės gyventi ir kaip išmaitinti vaikus, jei teks išsiskirti su vyru. Nereikia pamiršti, kad tai yra traumuotos moterys. Jos yra aukos. Kadangi smurtas paprastai tęsiasi ne vienerius metus, per tą laiką pasikeičia ir jų mąstymo mechanizmas. Baimė blokuoja tam tikrą smegenų dalį, kuri yra atsakinga už loginį mąstymą. Asmenybė transformuojasi", - pasakojo L. Krasauskienė.
Ji stebėjosi, kad šiais laikais daugelis su skriaudėju gyvenančių moterų vis dar tiki, kad jos kenčia ne veltui, mat šitaip neva bus geriau jų vaikams, kurie galės augti su abiem tėvais.
"Dažna moteris naiviai tikisi, kad jų vaikas nebuvo traumuojamas dėl namuose vykstančių muštynių. Pamenu, viena moteris pasakojo, kaip vyras sulaužė jai šonkaulius, o ji stengėsi neverkti vien dėl to, kad vaikas nieko nesuprastų... Tačiau vaikai viską jaučia ir viską mato. Smurto šeimoje pasekmės jų gyvenime yra didžiulės. Tad pasakymas: "Gyvenau su smurtaujančiu vyru tik dėl vaikų" skamba absurdiškai", - pabrėžė L. Krasauskienė.
Intelektualai smurtauja "rafinuotai"
Tai, kad dažniausiai smurtaujama gūdžiame kaime ir tik asocialiose šeimose - visiškas mitas.
"Galbūt asocialiose šeimose smurtas būna brutalesnis, o intelektualiose - "rafinuotesnis", tačiau ne ką mažiau žiaurus", - pažymėjo su Klaipėdoje nuo smurto kenčiančiomis moterimis dirbanti L. Krasauskienė.
Pasak jos, specialistams kartais net sunkiau teikti pagalbą toms moterims, kurias skriaudžia visuomenėje puikiai žinomi ir galbūt gerbiami vyrai.
"Pavyzdžiui, moterys guodžiasi, kad jų smurtaujantys vyrai dirba pareigūnais, teisėjais arba yra politikai. Jos netiki, kad turint tokį įtakingą vyrą, joms gali dar kas nors padėti. Tačiau pagalba tikrai yra", - tikino L. Krasauskienė.
Šeimos ir gerovės centro Pagalbos moterims padalinio specialistai gali papasakoti ne vieną istoriją, kaip metų metais vyro skriaudžiamai moteriai pavyko pabėgti iš užburto rato. Ir atsitiesusios bei iš šono pamačiusios savo ankstesnį gyvenimą, jos teigė nesuprantančios, kaip galėjo taip ilgai kentėti.
"Mūsų padalinys pagalbą teikia tik Klaipėdos miesto gyventojoms. Pusmečiui galime suteikti pastogę 16 moterų. Šiuo metu turime tik vieną laisvą vietą. Be to, moterys gali ateiti konsultuotis pas mūsų specialistus. Kiekvieną mėnesį tokias konsultacijas teikiame 60 moterų", - pasakojo padalinio vadovė.
Nuo smurto nukentėjusios moterys pagalbą gauna ir VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centre.
2012-2014 m. Lietuvoje užregistruota beveik 70 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. 80 proc. visų nukentėjusiųjų yra moterys, o 90 proc. smurtautojų - vyrai. Kas dešimtas asmuo patiria pakartotinį smurtą.
"Tik trečdalis smurto atvejų vyksta rizikos šeimose"
Gražina AURYLIENĖ, Klaipėdos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja
Problema labai rimta, bet, ačiū Dievui, vis daugiau nuo smurto kenčiančių moterų ryžtasi kreiptis pagalbos. Būna, kad ir mums kaimynai paskambina pranešti apie įtartinus atvejus šeimose, mes visada patikriname informaciją. Keisčiausia yra tai, kad smurtaujama dažniausiai net ne tose šeimose, kurios yra įrašytos į socialinės rizikos apskaitą. Pavyzdžiui, šių metų duomenimis, net du trečdaliai šeimų, kuriose buvo smurtaujama prie nepilnamečių vaikų, toli gražu ne iš rizikos šeimų sąrašo. Iš viso šiemet jau esame gavę 145 pranešimus apie smurtą klaipėdiečių šeimose, kuriose auga vaikai. Dažniausiai vaikai patiria psichologinį smurtą, bet užfiksuoti 36 atvejai, kai vaikai nukentėjo fiziškai, o 7 atvejais vaikai patyrė ir seksualinį smurtą.
Gavę informaciją apie smurtą šeimoje, mūsų specialistai būtinai jas aplanko ir aiškinasi situaciją, stengiasi motyvuoti moterį ieškoti pagalbos. Jei paaiškėja, kad vaikas negali gyventi tokiomis sąlygomis, jis paimamas iš šeimos. Šiemet jau buvo 8 tokie atvejai.
Visada akcentuoju, kad vaikai turi augti saugioje aplinkoje. O tos moterys, kurios sako kenčiančios vyro ar sugyventinio muštynes tik dėl to, kad vaikai turėtų tėvą, mano nuomone, galvoja tik apie save ir savo sugyventinį, o ne apie vaikus.
Informacija
2011 metais Lietuvoje buvo patvirtintas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Seniau pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, turėdavo smurto aukos klausti, ar ši nori pareikšti kaltinimus ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti smurtautoją. Dabar pareigūnams užtenka patiems pamatyti smurto artimoje aplinkoje požymius. Tuomet iš karto yra pradedamas ikiteisminis tyrimas. Jei šeimoje yra nepilnamečių, apie smurtą informuojama ir vaiko teisių apsaugos specialistai.
Konferencija
Gruodžio 3 d. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas kartu su Klaipėdos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriumi bei Klaipėdos universitetu rengia konferenciją "Smurtas artimoje aplinkoje: iššūkiai ir pagalbos šeimai galimybės Klaipėdos mieste". Jos tikslas - išsiaiškinti, ar efektyviai vyksta Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimas uostamiestyje.
Taip pat skaitykite
Nauji
Rašyti komentarą