Senas žmogus Lietuvoje: vienišas ir nereikalingas?

Senas žmogus Lietuvoje: vienišas ir nereikalingas?

Maždaug 3,5 milijono Didžiosios Britanijos žmonių laukia vienišas gyvenimas be šeimos, draugų ir net kaimynų pagalbos, – rodo neseniai atlikto tyrimo rezultatai. Ekspertai taip pat pabrėžia, kad vienatvė senyvo žmogaus sveikatai yra tokia pat žalinga, kaip ir rūkymas ar nutukimas. Kokių skaičių galima tikėtis Lietuvoje – sunku prognozuoti, tačiau specialistai tvirtina,kad jie tikrai didės. Juolab kad sparčiai daugėja 80 metų ir vyresnio amžiaus asmenų.

Visuomenė sparčiai sensta

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno daugiau nei pusė milijono 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių. Daugiau nei per dešimt metų šis skaičius padidėjo 58,7 tūkst., tačiau bendras gyventojų skaičius per šį laikotarpį sumažėjo beveik puse milijono. Ypač padaugėjo 80 metų ir vyresnio amžiaus asmenų. O tai rodo spartų visuomenės senėjimą.

Daugiausia 65 metų ir vyresnio amžiaus asmenų gyveno Ignalinos, Anykščių ir Lazdijų rajonuose, mažiausiai – Visagino, Neringos, Vilniaus ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse. Per pastaruosius vienuolika metų padidėjo 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių dalis bendrame gyventojų skaičiuje visose savivaldybėse.

65 metų ir vyresnio amžiaus moterų Lietuvoje yra 2 kartus daugiau nei vyrų. Tad jau šie skaičiai rodo, kad vienišų asmenų, kurie gyvena be antrosios pusės, yra tikrai nemažai. Kiek iš jų neturi artimųjų, nesulaukia pagalbos iš draugų, pažįstamų ar kaimynų, statistikos nėra. Tačiau neabejojama, kad Lietuvoje esama daug vienišų senų žmonių, kurių nuolatiniai palydovai – nepritekliai, ligos, vienatvė.

Remiantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos prognozėmis, ir toliau numatomas spartus Lietuvos gyventojų senėjimas. Tikėtina, kad 2060 m. pradžioje beveik 37 proc. Lietuvos gyventojų bus pagyvenę žmonės.

Vaidmenų kaita šeimoje

Dauguma žmonių gimsta ir didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia šeimoje. Pereinant iš vieno šeimos etapo į kitą, šeimos nariai turi prisitaikyti prie kintančių vaidmenų ir lūkesčių. Natūralu, kad neįprasta ir nežinoma situacija dažnai sukelia neigiamas emocijas.

Vienas sunkiausių pagyvenusių žmonių gyvenimo etapų – kai vaikai palieka tėvų namus. Suaugusių vaikų išėjimas iš namų, savo šeimos sukūrimas paveikia visų tėvų, ypač motinų, gyvenimą. Tai pagyvenusiems ir seniems žmonėms dažnai sukelia liūdesį ir vienišumo jausmą.

„Tėvystės vaidmens netekimas yra tolygus reikšmingumo praradimui ir ypač ryškus senatvės ženklas, reiškiantis aktyvaus tėvystės vaidmens pabaigą.“ „Tuščio lizdo“ reiškinys gali būti emocinės įtampos, izoliacijos, vienatvės ir nereikalingumo jausmų atsiradimo priežastis,“ – sakė Mykolo Romerio universiteto dėstytoja dr. Jolanta Pivorienė, atlikusi tyrimą „Pagyvenusių ir senų žmonių vaidmenų kaita šeimoje“.

Artimo žmogaus netektis, susijusi su sutuoktinio vaidmens praradimu pagyvenusiems ar senyvo amžiaus žmonėms, smarkiai veikia žmogaus socialinį gyvenimą. Dažnai, likęs vienas, asmuo nemoka gyventi, sunkiai adaptuojasi visuomenėje, jaučiasi vienišas ir nereikalingas. „Sutuoktinio vaidmens praradimas, susijęs su ilgalaikiu netekties išgyvenimu, didina


priklausomybę nuo vaikų, keičia vienišų tėvų ir suaugusių vaikų santykius,“ – teigė dr. J. Pivorienė.

Materialinė padėtis – socialinės atskirties veiksnys

Labiausiai vyresnių žmonių socialinę atskirtį suponuoja itin skurdi pensinio amžiaus žmonių materialinė padėtis. Mažos pensijos, nuolatinis jaučiamas pinigų stygius labai riboja pensininkų pasirinkimo galimybes, užkerta kelią jiems naudotis kultūrinėmis, socialinėmis, vartojimo paslaugomis.

Pensinio amžiaus žmonės yra priskirtini labiau pažeidžiamai socialinei grupei ir dėl minimalių gaunamų pajamų (pensijos), dėl ribotų gebėjimų integruotis į darbinę veiklą ir užsidirbti pajamų pragyvenimui, taip pat dėl prastesnės fizinės sveikatos, neleidžiančios jiems aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Materialinės gerovės užtikrinimui didelės įtakos turi ir galimybė dirbti. Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais sulaukę 65 metų ir vyresnio amžiaus tebedirbo kiek daugiau nei 5 proc. gyventojų. „Norėtųsi, kad būtų mažiau diskriminacijos dėl darbo“, –mano Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas Petras Ruzgas.

Anot pašnekovo, dažnai darbdaviai, sužinoję žmogaus amžių, atsisako jį priimti į darbą. Darbdaviai nenori įdarbinti vyresnio amžiaus asmenų dėl to, kad jie, jų manymu, sunkiai adaptuosis kolektyve ir turės bendravimo sunkumų su jaunesniais kolegomis, neturės pakankamai užsienio kalbos žinių bei darbo su kompiuteriais įgūdžių. „ O iš tiesų manau, kad ir vyresnio amžiaus žmogus gali puikiai susitvarkyti su jam priskirtomis pareigomis,“ – įsitikinęs Lietuvos pensininkų sąjungos pirmininkas.

Jausdamasis naudingas ne tik sau, savo šeimai, bet ir visuomenei, senyvo amžiaus žmogus turi galimybę sėkmingai įsitvirtinti visuomenėje. Per gyvenimą sukauptomis žiniomis pasidalinti su bendradarbiais, kolegomis, taip išvengiant nereikalingumo, vienišumo jausmo.

Gerontologijos specialistai teigia, kad gerai gyvenimo kokybei labai svarbu šeimyninė padėtis, ligų nebuvimas, darbas pensijos metu ar aktyvus socialinis gyvenimas. Sveikų asmenų gyvenimo kokybė geresnė nei sergančiųjų, gyvenančių su antrąja puse žmonių gyvenimo kokybė geresnė nei vienišų, dirbančių pensininkų gyvenimo kokybės rodikliai taip pat geresni nei nedirbančiųjų.

Gera sveikata – laimingo gyvenimo palydovas

Senyvo amžiaus žmones dažniau negu jaunus paliečia fizinės sveikatos negandos. Nerimas su fiziniais negalavimais prisideda prie socialinės įtampos pagyvenusiems žmonėms formavimo.

„Aktualiausia, žinoma, senyviems žmonėms sveikatos problemos. Dabartinė patekimo pas gydytojus tvarka labiausiai erzina pagyvenusius žmones. Juk tam, kad patektum pas gydytoją, kartais reikia laukti ne vieną mėnesį. Deja, bet kartais žmogus to vizito taip ir nebesulaukia,“ – įsitikinęs Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas P. Ruzgas.

Literatūroje galima aptikti nemažai argumentų, kad sparčiai didėjant pagyvenusio ir senyvo amžiaus žmonių skaičiui ateityje nepaliaujamai augs sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugų poreikis, dėl to sveikatos priežiūros ir socialinės paramos sistemoms netgi gali grėsti bankrotas. „Vienas svarbiausių veiksnių, kuris ateityje ne tik galėtų pristabdyti šio poreikio augimą, bet ir paskatintų aktyvesnį pačių pagyvenusių žmonių dalyvavimą teikiant neformalias paslaugas, yra aktyvaus senėjimo politikos įgyvendinimas Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje,“ – neabejoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos direktorius Zenonas Javtokas.

Sulaukus vyresnio amžiaus dažną vargina įvairūs sveikatos sutrikimai.


Dažniausiai pagyvenę žmonės skundžiasi kraujotakos, kvėpavimo sistemų ligomis, navikais.

“Nuo senatvės nepabėgsi. Senėjimas yra normalus, laipsniškas procesas, susijęs su tam tikrais pokyčiais,“ – sako Z. Javtokas. Tad specialistas įsitikinęs, kad senti reikia sveikai ir nuolat stiprinti savo sveikatą.

Pensinio amžiaus žmonės daug dažniau serga įvairiomis ligomis nei jaunesni žmonės, taip pat turi kitokių sveikatos sutrikimų, todėl jiems reikia daugiau sveikatos paslaugų ir medikų priežiūros, pagarbos. Dažnai dėl prastesnės sveikatos jie praranda galimybę aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Tad būtina vyresnio amžiaus žmonėms sudaryti sąlygas dalyvauti įvairiuose mokymuose, didinti sveikatos raštingumą, skatinti užsiimti aktyvia fizine veikla. Tik sveikas žmogus gali būti laimingas žmogus.

„Sveikas senėjimas – tai procesas, įgalinantis vyresnio amžiaus žmones optimizuoti savo fizines, socialines ir dvasinės sveikatos galimybes, džiaugtis nepriklausomu bei geros kokybės gyvenimu,“- nedvejoja Sveikatos mokyklos direktorius.

Vienišas žmogus – pamirštas žmogus?

Mažinant socialinę atskirtį, siekiama padėti senyvo amžiaus žmonėms aktyviai dalyvauti bendruomenės, visuomenės gyvenime, sudaryti sąlygas, galimybes gyventi visavertį gyvenimą, padėti šio amžiaus tarpsnio žmonėms prisitaikyti prie gyvenimo pokyčių senatvėje. Tačiau kiek tokio amžiaus žmonių negali mėgautis visaverčiu gyvenimu? Kiek jų jau neturi artimųjų, draugų, pažįstamų? Kiek jų, įkalintų lovose, kai visas jų pasaulis – už lango matomas kasdienis vaizdas?

“Taip, daug žmonių iš tiesų yra vieniši. Žinoma, kai kurie gauna ir socialinę pagalbą, juos lanko savivaldybių darbuotojai, tačiau toli gražu ne kiekvieną, kuriam reikalinga pagalba. Kaip jie gyvena, tik vienas Dievulis ir težino,“ – su liūdesiu pripažįsta Lietuvos pensininkų sąjungos „ Bočiai“ pirmininkas.

Psichologai teigia, kad labai svarbu palaikyti artimą ryšį su artimaisiais. Tačiau ką daryti, jei jų nėra? „Išmokti realizuoti savo mintis ir idėjas. Ieškoti ryšių. Kas jų neieško, tas ir neranda,“ – neabejoja psichologė Skaistė Lasienė. Svarbu neužsisklęsti savyje, džiaugtis praėjusiu gyvenimu, ieškoti kontaktų ir stengtis kuo daugiau bendrauti.

Lietuvos pensininkų sąjungos „ Bočiai“ pirmininkas sako, kad lyg ir egzistuoja tokie principai, kad senyvo amžiaus žmogumi turi rūpintis artimieji, giminės, draugai ar net kaimynai. „Betgi daugybė žmonių net neturi artimų žmonių, jie gyvena kitame mieste, o kaimyno juk nepriprašysi kiekvieną kartą. Čia jau turėtų būti bendros visos visuomenės pastangos,“ – mano P. Ruzgas.

„Juk jei žmogus jau nebeturi artimųjų, tai tikrai dar turi draugų, pažįstamų. O kur šalia gyvenantys kaimynai. Dažnai mes patys neįdedame pastangų, o tik laukiame, kas atkreips dėmesį į mus,“ – sako psichologė. Yra būdų, kaip senatvėje kitaip ir įdomiai žvelgti į gyvenimą. Yra tiek laiko, jog gali vis atrasti ką nors nauja, nebandyta. Juk jei užsidarai savyje, tai ne senatvės, o paties žmogaus kaltė.

Vlmedicina.lt

Sidebar placeholder