Skrendi lėktuvu? Esi potencialus teroristas

Per praėjusius metus į Lietuvą ir iš jos keleiviniais lėktuvais vyko beveik 3,5 mln. žmonių - vidutiniškai po 9,5 tūkst. kasdien. Remiantis tarptautiniais susitarimais, šalies teisėsaugai skrydžių bendrovės dabar pateikia pagrindinę informaciją apie keleivius - vardą, pavardę, amžių, tautybę, kur ir kada žmogus skrenda.

Tačiau to jau nepakanka - Lietuvoje diegiama nauja sistema, kuri policijai padės gauti dar daugiau duomenų apie kiekvieno žmogaus kelionę. Lietuvos kriminalinės policijos biurui pavesta sukurti keleivių duomenų įrašų sistemą, kuri fiksuos kone kiekvieną žmogaus žingsnį.

"Sistema turėtų pradėti funkcionuoti 2015 metais, jos jau veikia daugelyje valstybių, tokią turi latviai", - sakė biuro viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Jelena Zuj.

Keleiviai jokio skirtumo nepajus: įpareigojimai teikti duomenis teks oro linijų bendrovėms. Šis verslas, beje, apie keleivius jau seniausiai žino daugiau nei policija ir turės šia informacija dalintis. Viskas - dėl kovos su terorizmu ir kitais sunkiais nusikaltimais.

Dėl to informacija apie paprasto lietuvio kelionę lėktuvu bus prieinama ne tik Europos teisėsaugininkams, bet ir Jungtinių Amerikos Valstijų slaptosioms tarnyboms.

Žino kiekvieną žingsnį

Taigi, be pagrindinių duomenų, bus privaloma pateikti ir keleivių duomenų įrašus (angl. Passenger Name Record, PNR).

Tai - kontaktiniai duomenys, agentūra, kuri rezervavo bilietą, kaina, kas ir kaip už jį apmokėjo, vieta lėktuve, įrašas apie bagažo tipą ir kt.

Verslininkai šią informaciją kaupia turėdami komercinių tikslų - jie žino, kiek gali leisti mokėti už bilietą, ar perki jį pats, ar naudojiesi kelionių agentūros paslaugomis, kaip dažnai ir kur keliauji: viskas uoliai kaupiama tam, kad jums būtų pateiktas "geriausias pasiūlymas".

Pavyzdžiui, kaip ir už kiek iš Palangos nuskristi į Niujorką, išsirinkti traukinių bilietus, automobilių nuomos punktą ar viešbutį. Pasinaudojai, visa tai bus užfiksuota - kad ateityje gautum dar geresnį pasiūlymą.

Na, o policijai visa tai įdomu dėl kitų priežasčių: pagal tai jie bando nustatyti, ar keliaujama ne piktais kėslais.

Ką apie keleivius žinos?

Informacija bus kaupiama duomenų bazėse, kompiuteris ją analizuos. Jeigu po to, įvertinus atskirus kriterijus, bus gautas teigiamas rezultatas, duomenis peržiūrės pareigūnai ir, esant reikalui, imsis veiksmų.

Taigi, ką teisėsauga turės galimybę žinoti apie kiekvieną lėktuvo keleivį vos jam įsigijus bilietą?

Be visų asmeninių ir nurodytų kontaktinių duomenų, bus žinoma, ar žmogus dažnai keliauja. Jeigu jis lydi nepilnametį - visa informacija apie jį taip pat bus prieinama teisėsaugai.

Žadama, kad asmeniniai duomenys bus itin kruopščiai saugomi.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) apie projektą žino nuo pat jo vykdymo pradžios, tačiau įgyvendinime tiesiogiai nedalyvauja ir atvirai nekritikuoja.

"Inspekcija į jį žiūri su tam tikru nerimu. Projekto vykdytojai turi turėti teisinį pagrindą, bet nei projektas, nei Europos Sąjungos direktyvos patys savaime nėra teisinis pagrindas. Vykdytojai sako tai suprantantys ir nelaiko problema, bet inspekcija mano priešingai", - teigiama VDAI atsiųstame atsakyme į klausimą, kaip jie vertina būsimąją naujovę.

Taip pat abejojama, ar surinktos informacijos apimtis bus adekvati tikslams: teroristinių ir sunkių nusikaltimų prevencijai, nustatymui, tyrimui ir patraukimui už juos baudžiamojon atsakomybėn.

"Duomenų valdytojas taip pat turi nustatyti aiškias taisykles ir informuoti žmogų apie jo duomenų tvarkymą, susipažinti su tai, suteikti teisę reikalauti ištaisyti, sunaikinti savo asmens duomenų tvarkymo veiksmus, kai jie tvarkomi nesilaikant įstatymų nuostatų. Tas negalioja tik duomenų saugojimui", - teigiama inspekcijos atsakyme.

Europoje kritikų netrūksta

Nors pasaulyje PNR duomenys naudojami jau nuo 2004 metų, dėl jų jau kilo ne vienas skandalas ir diskusijos aukščiausiu lygmeniu, ypač po to, kai europiečiai informacija nutarė dalintis su amerikiečiais.

Baiminamasi, jog šie duomenys atskleidžia daugiau nei reikia: pavyzdžiui, rasinę ar etninę kilmę, religiją, sveikatos būklę, nors amerikiečiai pažadėjo, kad elektroniniai filtrai automatiškai slepia tokius duomenis - esą juos peržiūrėti įmanoma "tik išskirtinėmis aplinkybėmis, kai asmens gyvybei gresia pavojus".

Tačiau pernai buvusio JAV nacionalinės saugumo agentūros agento Eriko Snoudeno nutekinta informacija apie galimą aukštų Europos pareigūnų šnipinėjimą vėl privertė atsibusti PNR duomenų kritikus.

"Europos Sąjunga turėtų anuliuoti šį susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis siekti papildomos duomenų apsaugos", - sakė Rebeka Harms, Europos žaliųjų partijos narė ir arši susitarimo kritikė.

Europos Parlamente tam pritarta toli gražu ne vieningai - už buvo 400, prieš - 226 nariai.

Lietuvoje skandalų dėl asmeninės informacijos taip pat buvo - kolegoms įkliuvo prie slaptų duomenų prieigą turintys pareigūnai. Pavyzdžiui, buvo atvejų, kai policininkai informaciją apie privatų asmenį panaudojo saviems tikslams arba už atlygį pateikė visai kitiems žmonėms.