Vis dėlto specialistai pataria klausyti savo vaiko poreikių ir, jei šis veržiasi dalyvauti ten, kur jo amžiui lyg ir nepridera, tuo džiaugtis.
Svarbiausia - spragėsiai
"Kartą atėjus į nuostabų operos koncertą Muzikiniame teatre, kur žinomi lietuvių ir užsienio solistai atliko žymiausias pasaulyje arijas, šalia manęs atsisėdo jauna mamytė su dviem vaikais: maždaug ketverių mergaite ir šešerių berniuku. Vaikai buvo neramūs, pusbalsiu klausinėjo mamos, kas vyksta scenoje, bei teiravosi apie su muzika nieko bendro neturėjusius dalykus. Vėliau jaunajai mamai teko vestis mergaitę, kaip supratau, į tualetą. Visai netrukus ji ir vėl grūdosi per žmones, nes į tualetą reikėjo nuvesti ir berniuką", - "Vakarų ekspreso" žurnalistams guodėsi garbaus amžiaus klaipėdietė.
Kultūros mėgėja pripažino ne kartą pastebėjusi vaikų, šiems neva neskirtose vietose, ir tai esą erzino ne ją vieną, bet ir kai kuriuos kitus žmones.
"Žinoma, būna ir labai kultūringų vaikučių, kurie kantriai klauso, atrodo, net ir nedaugelio suaugusiųjų mėgstamą muziką. Pamenu, Koncertų salėje vyko puikus šiuolaikinių kompozitorių kūrinių koncertas. Netoli manęs irgi sėdėjo jauna mama su dviem mergytėmis. Viena kitai jos vis kažką labai tyliai pašnabždėdavo. Manęs tai netrikdė, nes sėdėjau šiek tiek tolėliau, tačiau šalia sėdėjęs vyrukas, kuris, atrodė, sprogs iš pykčio, joms gana agresyviai liepė liautis. Vis dėlto ir man dažnai kyla klausimas, ar vaikams kamerinės muzikos koncerte yra vieta. Galbūt juos reiktų vestis į vaikiškus spektaklius ar "Tele bim-bam" koncertus?" - svarstė moteriškė.
Pašnekovė prisiminė mačiusi vaikų ir visai nevaikiškuose spektakliuose Klaipėdos dramos teatre bei nekomercinio kino festivalyje "Kino pavasaris". Ten ją neretai erzindavo mažamečiai, traškinantys spragėsius ir migruojantys į ir iš kino salės.
"Atrodo, kad vaikams vienintelė pramoga stebint galbūt dar nesuprantamą kino filmą yra spragėsių kramsnojimas. Galbūt tai juos ir paviliojo eiti į kino teatrą kartu su tėvais. Tačiau stebint lėtą, sunkų, nekomercinį kiną, pradeda graužti pyktis, kai įtampą užgožia nuolatinis "trakšt-trakšt", - komentavo kultūrinių renginių lankytoja.
Keiksmažodžių būna ir namie
Tačiau Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Kristina Paulikė mano, jog šiandien didesnė problema yra tai, jog tėvai su vaikais praleidžia per mažai laiko. Tad jį kompensuoti dažnai stengiasi dalyvaudami renginiuose.
"Niekam nėra paslaptis, kad vaikai kopijuoja tėvų elgesį, pomėgius. Gražus tėvų pavyzdys, geras muzikinis skonis, turiningas laisvalaikio praleidimas - puikus pavyzdys vaikams, ugdantis kultūringą, sveiką ir aktyvų žmogų", - įsitikinusi K. Paulikė.
Visgi pašnekovė pastebėjo, kad kelių valandų trukmės sudėtingos klasikinės muzikos koncertuose neišbūna ir jos penkiametis sūnus. Tad jo ten ir neveda.
"Jis žymiai geriau jaučiasi roko, liaudiškos muzikos koncertuose, automobilių ralyje ar smagiuose vaikų renginiuose. O štai dukra, kuri nuo penkerių metų pradėjo griežti smuiku, be problemų išsėdėdavo rimtame koncerte kelias valandas ir jokių sunkumų neturėdavome. Taigi, vaikas vaikui nelygu ir tik tėvai gali nuspręsti, į kurį renginį geriau jį vestis. Gražu, kai vaikai kartu su tėvais lankosi renginiuose, kuriuose neperžengiamos padorumo ribos - negirtaujama bei nesmurtaujama. Tačiau nieko gero, kai vaikus tėvai priverčia žiūrėti masinio girtavimo scenas, ir nereikia stebėtis, kai vėliau, būdami paaugliai, vaikai patys panašiai pradeda linksmintis", - įsitikinusi pašnekovė.
Anot K. Paulikės, gyvo garso koncertas jau savaime yra geras reiškinys ir vaikams netgi dera iš anksto formuoti nuostatą, kad gyvas muzikos atlikimas neprilygsta jokiai fonogramai. Tačiau suaugusieji turėtų atkreipti dėmesį į triukšmo intensyvumą, kuris gali sukelti pavojų vaikų klausai.
Paklausta, kokią įtaką daro masiniuose renginiuose girdimi keiksmažodžiai vaikams, pašnekovė mąstė, jog necenzūrinių žodžių jie gali išgirsti bet kur - gatvėje, mokykloje, darželyje, šeimoje. Tačiau tėvai turi pareigą ugdyti savo atžalų kritinį mąstymą ir aiškinti, kodėl kultūringas žmogus neturėtų vartoti vienokių ar kitokių žodžių.
Dėmesingi vos 20 min.
Vaikų psichologė Alma Želvienė tvirtino, kad visais amžiaus etapais vaikų poreikiai ir elgesys yra skirtingi.
"Kalbant apie vaikus iki maždaug pusantrų ar dvejų metukų, turime suprasti, kad jam svarbiausia yra mama - žmogus, prie kurio vaikas prisirišęs ir su kuriuo save tapatina, bei jo poreikis būti mylimam ir saugiam. Jei kalbame apie vaikus iki mokyklos, jų domėjimasis aplinka, pasauliu ir santykiais didėja. Tad jiems labai svarbu tyrinėti, patirti, bandyti, tikrinti, kaip "veikia" pasaulis. Vienerių metų vaikų gebėjimas sukaupti dėmesį yra ribotas, trumpalaikis - paprastai nuo 3 iki 5 minučių. Taigi, jei vaikui ketveri, maksimaliai jis bus dėmesingas 20 minučių, ir tai tik tuo atveju, jei jį pasieks jam įdomūs, spalvingi, kintantys stimulai", - aiškino psichologė.
Tokio amžiaus vaikas, anot specialistės, viską suvokia labai egocentriškai - pasaulis sukasi aplink jį, ir tėvai turi į tai atsižvelgti. Taigi, kyla klausimas - ar vaiko dalyvavimas kamerinės muzikos koncerte, suaugusiesiems skirtame spektaklyje yra labiau reikalingas mažajam ar jo tėvams, siekiantiems pateisinti susikurtus lūkesčius?
"Reikia suprasti, kad vaiko ir suaugusiojo suvokimas labai skiriasi. Vaikai neturi gebėjimo mąstyti loginių priežasčių-pasekmių principu, vertinti meno ar jo poveikio priemonių taip, kaip suaugęs. Esmė - ką mes, suaugusieji, galime vaikams pasakyti, suteikdami vieną ar kitą patyrimą. Naudinga, jei mokomės kalbėti, klausytis, diskutuoti, matyti detales. Bet jei mes ateiname su vaiku ir sakome: "Žiūrėk, koks menas, pasivaikščiok", tai jau kiti dalykai", - tikino A. Želvienė.
O štai siaubo filmai ar kiti stiprius pojūčius keliantys vaizdai gali smarkiai veikti vaikus. Baisūs vaizdiniai vaikams vėliau neretai sapnuojasi, šie juos gali įsivaizduoti ar net būti įsitikinę, jog tai egzistuoja. Dėl patiriamos įtampos ar baimės neretai keičiasi vaiko elgesys.
Auga ne po gaubtu
Neretai sporto varžybose savo komandą palaiko ir mažieji sirgaliai. Tačiau kur, jei ne sporto varžybose, taip dažnai ausis veria priešininkų komandą įžeidžiančios skanduotės, keiksmai ar netgi rasistinio atspalvio šūksniai?
Anot psichologės, visgi vaikai auga ne po gaubtu, tad tiek keiksmažodžių, tiek netinkamo elgesio jie gyvenime mato ir matys, taigi nereikia kurti iliuzijos, kad tai nevyksta. Tačiau vaikams esą reikia aiškinti, koks elgesys priimtinas ir koks ne.
"Jei varžybų metu patiriamos stiprios emocijos, kuriami vaiko ir tėvų ryšiai, vaikui ten gera, smagu ir įdomu, tai aplink nuskambėjęs keiksmažodis ar konfliktinė situacija, kuri vaiko ir jo tėvų neliečia, neturėtų tapti traumuojančiais įvykiais. Svarbiausia kalbėtis, aptarti ir aiškinti vaikui, auginti jo asmenybę", - įsitikinusi psichologė.
Vaikams koncertas neturėtų tapti kančia, kaip ir aplinkiniams, kurie atėjo maloniai praleisti laiką ir galbūt visai nenorėtų rimto koncerto metu šalia girdėti dar ir nekantrių mažamečių bruzdėjimą.
Kristina PAULIKĖ, "Vakarų Lietuvos tėvų forumo" pirmininkė
"Bendri pomėgiai suartina šeimą"
Loreta NARVILAITĖ, Klaipėdos koncertų salės direktorės pavaduotoja kultūrinei veiklai
Koncertų salė skelbia, jog "į vakarinius koncertus, išskyrus edukacinius projektus, ikimokyklinio amžiaus vaikai neįleidžiami". Tačiau pasitaiko atvejų, kad tėveliai vedasi savo atžalas į tokius koncertus. Tada jie būna mandagiai įspėjami, kad turės išeiti iš salės, jeigu vaikas triukšmaus ir trukdys kitiems klausytojams mėgautis klasikine muzika. Bet jeigu vaikas sugeba ramiai išsėdėti 45 minutes ar valandą, kartu su tėveliais klausydamasis gyvos muzikos koncerto, tai yra puiku! Tad labai palaikau šeimas, kurios kartu su vaikais lankosi koncertuose ar operos spektakliuose. Žinoma, tėveliai turėtų paaiškinti, kaip vaikui derėtų elgtis tokiuose renginiuose.
Mano pačios vaikai taip pat nuo mažens buvo vedami į koncertus. Pamenu, kad sūnus labiausiai laukdavo pertraukos, kada galės užlipti ant scenos. O dukra jau pradinėse klasėse sėdėdavo pirmoje eilėje su festivalio bukletu rankose ir labai įdėmiai sekdavo vyksmą scenoje. Mes kartu eidavome ne tik į klasikinius koncertus, bet ir į pramoginius Jūros šventės renginius ar krepšinio varžybas, žaisdavome žaidimus. Bendri pomėgiai, kartu praleistas laisvalaikis labai suartina šeimą.
"Sporte yra daug emocijų"
Martynas MAŽEIKA, krepšinio komandos "Neptūnas" kapitonas
Manau, kad nekultūringas elgesys sporto varžybose kažkiek blogos įtakos vaikams daro. Kartą labai nustebau, kai pamačiau, jog vienas tėvelis, atsivedęs mažametį sūnų, necenzūriniais žodžiais pritarė sirgaliams. Žinoma, sporte yra daug emocijų, tačiau nereikia pamiršti, kad vaikai mėgdžioja vyresnius ir tai jiems - meškos paslauga. Po varžybų šiam žmogui daviau pastabą.
Mano keturmetis sūnus visada dalyvauja varžybose, kur kol kas jis užsiima "savais reikalais". Tačiau ateityje berniukas supras, kas dedasi aikštelėje bei tribūnose, todėl būtinai paaiškinsime apie tai, kas yra gerai ir blogai.
"Žmonių kultūra teatre keičiasi"
Tomas JUOČYS, Klaipėdos dramos teatro vadovas
Vaikus suaugusiųjų spektakliuose esu matęs ne kartą. Vienąsyk mano pažįstami vedėsi savo atžalą į vieną tikrai rimtą spektaklį, tačiau jis be vargo atsėdėjo daugiau nei dvi valandas. Žinoma, geriausia vaikams lankytis jų amžiaus grupei skirtuose spektakliuose, tačiau, jei jis nori, kodėl neleisti pasižiūrėti ir rimtesnių darbų?
Smagu ir kai tėvai paskatina vaikus lankytis teatre. Jei matyti spektakliai jiems atrodė įdomūs, vėliau jie tampa neabejingi teatrui.
Vis dėlto šiandien teatras Europoje laisvėja - ant scenos vis dažniau galima pamatyti nuogybių ar išgirsti keiksmažodžių. Tad, manau, prieš perkant bilietus visai šeimai, tėvams derėtų pasidomėti apie spektaklį.
Kalbant apie vaikų klegėjimą, aš pastebėjau, kad apskritai žmonių kultūra teatre keičiasi. Jie čia elgiasi taip, tarsi būtų kine. Tyliai šnabždasi, naršo mobiliajame internete. Ir man dėl to kartais yra apmaudu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą