Susikeisti vietomis vilioja didesnės išmokos

2011-ųjų liepą pasikeitus motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo tvarkai ne tik sumažėjo pašalpų dydis, bet ir atsirado galimybė antraisiais vaiko priežiūros metais dirbti ir gauti 40 proc. dydžio kompensuojamąjį uždarbį. Šia sąlyga siekta greičiau sugrąžinti tėvus į darbo rinką. [CITATA] Tiesa, pastaruoju metu ryškėja senosios tvarkos metu neegzistavusi tendencija - mamos antraisiais vaiko priežiūros metais dažnai perleidžia pašalpos gavimą tėčiams, kurių algos paprastai yra didesnės. Tokiu atveju mamos gali arba grįžti į darbą, arba ir toliau likti vaiko priežiūros atostogose.

Atėjus 2012-ųjų vasarai, kuomet antrieji vaiko priežiūros metai prasidėjo pirmiesiems pagal naująją tvarką atostogų išėjusiems tėvams, tarp jų imta diskutuoti apie papildomas galimybes. Mamos ir tėčiai netruko suskaičiuoti, jog jei šeimose vyrai uždirba daugiau, antraisiais vaiko priežiūros metais patogiau motinystės (tėvystės) pašalpą gauti tėčiams. Tokiu atveju vyrai, gaudami algą, gauna papildomus 40 proc. kompensuojamo uždarbio dydžio.

Tuo tarpu mamos turi kelias galimybes - grįžti į darbą arba ir toliau likti vaiko priežiūros atostogose.

Tiesa, įvairiuose tėvams skirtuose forumuose diskutuojančios mamos dažnai baiminasi, jog šiuos niuansus suuodusios valstybinės institucijos imsis veiksmų ir bandys užtaisyti įstatymo spragą. Pastarosios to įstatymo spraga nevadina ir nieko ydingo šioje tvarkoje nemato bei tiki, kad pasikeitusi tvarka vienaip ar kitaip taupo valstybines lėšas bei skatina tėvus greičiau grįžti į darbo rinką. Aktyvios mamos tuo metu mano, jog tokią tvarką reikia keisti iš esmės, nes savo tikslų ji nepasiekia.

Sutaupė

"Pagrindinis pasikeitusios motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo tvarkos tikslas buvo paskatinti tėvų grįžimą į darbo rinką, sudaryti palankesnes sąlygas derinti vaiko priežiūrą ir darbą. Šiuo požiūriu ši nuostata sudaro palankias sąlygas šeimoms, kurios nusprendžia, pvz., antraisiais vaiko auginimo metais grįžti į darbą ir dirbti", - teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus patarėja Vilma Vizbaraitė.

Tiesa, įstatymo pataisos ne tik skatina tėvus greičiau grįžti į darbo rinką, bet ir taupo valstybės pinigus.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ("Sodros") duomenimis, nuo 2011-ųjų pasikeitus pašalpų mokėjimo tvarkai, išlaidos ligos ir motinystės socialiniam draudimui ėmė mažėti, o kartu ir šios draudimo rūšies deficitas.

Pavyzdžiui, 2009 m. buvo priskaičiuota 871 mln. litų ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokų, o išmokų - net 2,12 mlrd. litų, t. y. išlaidos beveik 60 proc., arba 1,25 mlrd. litų, viršijo pajamas. 2011 m. šios draudimo rūšies įmokos siekė 850,6 mln. litų, išlaidos sumažėjo iki 1,45 mlrd. litų, taigi deficitas jau tebuvo 41,3 proc. Per vienuolika 2012 m. mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos sudarė 798,8 mln. litų, išmokos - 1,18 mln. litų, taigi deficitas susitraukė iki 33 proc.

Nebereikia atostogų

Nuo 2011 m. liepos 1 d. galiojantys teisės aktai numato tokias pačias taisykles, kaip ir iki tol galioję teisės aktai, t. y. teisės aktai nedraudžia vaiko auginimo metais tėvams "susikeisti" vietomis. Tačiau pašalpos mokėjimo trukmė iki vaikui sueis vieneri arba dveji metai nustatoma pagal pirmojo iš tėvų pasirinkimą. Pasirinkta motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo trukmė vėliau negali būti keičiama.

"Sodros" vyresnioji patarėja Jolita Skinulytė-Niakšu atkreipė dėmesį, kad motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo laikotarpis ir vaiko priežiūros atostogų trukmė arba pašalpą gaunantis asmuo ir vaiko priežiūros atostogose esantis asmuo ne visuomet yra tapatūs dalykai.

Ji pabrėžė, kad pirmaisiais pašalpos gavimo metais pašalpa gali būti skiriama tik tam asmeniui, kuris tuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Nuo 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojusi tvarka leido žmogui vienu metu gauti papildomų draudžiamųjų pajamų ir motinystės (tėvystės) pašalpą. Todėl antraisiais metais gaunant pašalpą jau nebetaikomas reikalavimas būti vaiko priežiūros atostogose.

Būtent šiuo įstatymo niuansu šiuo metu ir naudojasi nemaža dalis tėvų, antraisiais metais susikeisdami vietomis.

Grįžta į darbą

"Taip, tėvai šia galimybe naudojasi. Tai tik sveikintinas dalykas. Įstatymas šį dalyką leidžia, todėl ir atsiranda tėvų, kurie šį variantą renkasi. Nieko blogo čia nematau. Tiesa, kažkokias bendras tendencijas apibrėžti sunku, mat viskas dažniausiai priklauso nuo konkrečios situacijos", - sakė Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė spaudai Rasa Paulavičienė.

Vis dėlto, jos teigimu, mamos, atsisakydamos motinystės (tėvystės) pašalpos, dažniausiai grįžta į darbą, o galimybę ir toliau likti vaiko priežiūros atostogose renkasi rečiau. Tokiu atveju dirba abu tėvai, tačiau pašalpą gauna daugiau uždirbantis tėtis.

"Retai kuri moteris gali leisti sau likti namuose. Vienu ar kitu atveju, išeidama vaiko priežiūros atostogų, mama sutaria su darbdaviu, kokiomis sąlygomis ji grįš, todėl kažką keisti antraisiais metais sudėtinga", - sakė mamų sambūrio atstovė.

V. Vizbaraitė pabrėžė dar ir tai, jog vaiko tėtis, antraisiais vaiko auginimo metais perimdamas iš mamos teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, nuskriaudžia mamą, kuri tuo laikotarpiu netenka teisės į valstybinį socialinį draudimą. Tokiu būdu šis laikotarpis nėra įskaičiuojamas į valstybinio socialinio draudimo stažą, kas ateityje darys įtaką mamos teisei gauti valstybinio socialinio draudimo išmokas.

Skaičiai panašūs

"Sodra" teigia neturinti duomenų apie tai, koks skaičius asmenų išeina vaiko priežiūros atostogų, taip pat neturi duomenų apie tai, kokiam skaičiui tėvų (vyrų) paskiriama motinystės (tėvystės) pašalpa vietoj iki tol šią pašalpą gavusių motinų (moterų).

Tiesa, vyrų ir moterų, gaunančių motinystės (tėvystės) pašalpas, santykis svyruoja, tačiau nuo 2009-ųjų išlieka daugmaž stabilus ir vyrų, gaunančių motinystės (tėvystės) pašalpas, dalis nuo visų šių pašalpų gavėjų svyruoja apie 7 proc. Per 2012 m. vienuolika mėnesių vyrų, gaunančių motinystės (tėvystės) pašalpas, dalis nuo visų šių pašalpų gavėjų buvo 7,4 proc. (2,8 tūkst.), moterų - 92,6 proc., arba 34,9 tūkst.

"Kaip matote, bent jau kol kas mūsų turimi duomenys neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad, pasikeitus tvarkai, vyrai dažniau ar rečiau rinktųsi gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, taip pat, kad būtent dėl tvarkos pasikeitimo jie renkasi pašalpą gauti ilgiau ar trumpiau", - sakė J. Skinulytė-Niakšu.

Būtina keisti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nors ir teigia, jog naujoji tvarka sudarė palankesnes sąlygas norintiems grįžti į darbą, tačiau atkreipia dėmesį, kad nuo tvarkos pasikeitimo praėjo pernelyg mažai laiko, todėl vertinti šių naujovių pasekmes ar tobulinimo perspektyvas būtų galima tik taikant šią tvarką ilgesnį laikotarpį.

Tuo metu Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė R. Paulavičienė tikina, jog naujosios tvarkos tikslas nėra aiškus. Jos teigimu, jei ja siekta sugrąžinti tėvus į darbo rinką, tai tikslas nėra pasiektas. Taip pat ir darbdaviai nepaskatinti kurti nepilnos darbo dienos darbo vietų.

Taip pat ji pabrėžė, jog antraisiais metais mokamus 40 proc. kompensuojamojo užmokesčio dydžio nelabai galima vadinti lengvata ar malone, mat tokiu atveju, jei vienas iš tėvų antraisiais metais dirba, į valstybės biudžetą yra mokami mokesčiai.

"40 proc. pašalpos yra beveik tolygu tėvams dirbant sumokamiems mokesčiams, taigi gaunama suma tiesiog padengia šią dalį. Tai iš esmės yra šešėlinis neapmokestinamas pajamų dydis", - sakė R. Paulavičienė.

Jos teigimu, aktyvios mamos dar prieš įstatymo pakeitimus buvo suformavusios savo pasiūlymus, kuriais raginta iš esmės keisti sistemą.

"Manome, jog bazinė motinystės išmoka, garantuojama kiekvienam vaikui, galėtų būti mokama iš valstybės biudžeto, o ne iš "Sodros". Tokiu atveju liktų "sodrinių" pinigų tiems, kas moka draudimo įmokas. Tai padarytų draudiminius santykius geriau apmokamus", - sako R. Paulavičienė.

Informacija

Nuo 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimais buvo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas derinti šeimos pareigas su darbo įsipareigojimais, suteikiant galimybę tėvams praleisti daugiau laiko su vaiku, taip pat neprarasti savo darbinių įgūdžių.

Vadovaujantis minėto įstatymo nuostatomis, tėvams buvo sudaryta galimybė pasirinkti vieną iš dviejų alternatyvų. Pirma, tai gauti motinystės (tėvystės) pašalpą vienerius metus, kurios dydis siekia 100 procentų kompensuojamojo darbo užmokesčio. Antra, gauti šią pašalpą dvejus metus. Tokiu atveju pirmaisiais vaiko priežiūros metais motinystės (tėvystės) pašalpa sudaro 70 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio, o antraisiais metais - 40 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio. Pasirinkus antrąją alternatyvą, antraisiais vaiko priežiūros metais galimybė dirbti neribojama - nepaisant pasirinktos darbo laiko trukmės, pajamų dydžio, gaunama motinystės (tėvystės) pašalpa nėra atitinkamai mažinama.