Vis dėlto lieka neaišku, koks buvo konkretus šio vizito tikslas. Susirinkusieji pasižymėjo tokiu diplomatišku santūrumu, kad nei viena, nei kita pusė nesiryžo ko nors akivaizdžiai prašyti ar žadėti.
Išvardijęs eilę argumentų apie psichologinės pagalbos svarbą, Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas Paulius Skruibis glaustai užsiminė, jog vienai iš keturių uostamiestyje veikiančių tokio tipo tarnybų reikia nedidelių patalpų. Nors V. Grubliauskas į šią užuominą nesureagavo, jis pritarė po to išsakytai P. Skruibio kritikai, esą valdžia elgiasi neprotingai steigdama valstybines psichologinės pagalbos linijas, kai tas pačias paslaugas už daug mažesnę sumą gali suteikti nevyriausybinės organizacijos.
Tiesa, anot P. Skruibio, vien tai, jog daugumoje šiuo metu veikiančių pagalbos linijų dirba savanoriai, dar nereiškia, kad šių tarnybų išlaikymas yra pigus. Anot asociacijos vadovo, be kitų dalykų, brangiai atsieina privalomi 60-80 val. trukmės savanorių apmokymai bei darbo patalpų išlaikymas.
Iš keturių Klaipėdoje veikiančių telefoninės psichologinės pagalbos tarnybų tik viena - "Vilties linija" - yra išlaikoma iš savivaldybės biudžeto. Likusios trys tarnybos gauna pajamas iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įvairių projektų, privačių rėmėjų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą