Tuo metu vaiko teisių saugotojai, negalintys komentuoti konkrečios situacijos, tik primena, kad šiaip sau į šią apskaitą šeimų niekas neįtraukia.
"Dažnai klaidingai galvojama, kad į socialinės rizikos šeimų apskaitą įtraukiamos tik girtaujančios ar narkomanų šeimos. Psichologinis ar fizinis smurtas prieš vaikus gali būti taikomas ne tik girtuoklių šeimose. Be to, į apskaitą galime įtraukti ir tokią šeimą, kuriai tiesiog trūksta socialinių įgūdžių auginti vaikus", - priminė Klaipėdos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gražina Aurylienė.
Gegužės pabaigoje Seime turi būti svarstomi net du įstatymų projektai, susiję su vaiko teisėmis. Visuomenėje prasidėjo nerimu persmelktos diskusijos, ar nenutiks taip, kad valdiškos struktūros pradės dar labiau kištis į vaikų auginimą ir dėl menkiausios priežasties vaikai bus tiesiog atimami iš tėvų.
Klaipėdos vaikų teisių gynėjai tikina, esą tokių atvejų, kad žmonės reikalautų išbraukti iš socialinės rizikos šeimų apskaitos, pasitaiko gana retai, daug dažniau prašoma į ją įtraukti. Mykolo AMBRAZO ("Respublika") nuotr.
Pabėgo nuo sugyventinio
Į "Vakarų ekspreso" redakciją kreipėsi jauna moteris (vardas ir pavardė redakcijai žinomi. - Aut. past.), auginanti dvi nepilnametes dukras. Praėjusį rudenį iš kaimo į Klaipėdą atvažiavusi vieniša mama netruko atsidurti vaiko teisių sargų akiratyje.
"Į Klaipėdą pabėgau todėl, kad norėjau apsaugoti savo mergaites nuo sugyventinio, nes jis buvo nervingas. Viską gyvenime darau, kad tik mano mergytės būtų laimingos, nes pati augau be tėvų, todėl stengiuosi kaip išmanydama, kad jų vaikystė būtų laiminga. Tačiau valdiškos institucijos į vienišas mamas žiūri kaip į antrarūšes", - pradėjo pasakoti moteris.
Pasak jos, pritapti mieste iš kaimo atvykusiai šeimai nebuvo paprasta - teko kreiptis į keletą mokyklų, kol mergaites į vieną sutiko priimti. Pasak mamos, abi dukrelės yra silpnos sveikatos, dažnai serga. Todėl mokyklą lanko gana retai. Vyresniajai dėl sveikatos sutrikimų net paskirtas namų mokymas.
"Vieną dieną sulaukiau netikėto vizito - į namus atėjo moteris iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus. Iš pradžių nieko blogo nepagalvojau, pamąsčiau, kad jiems tiesiog įdomu, kaip sekasi adaptuotis iš kaimo atvykusiems žmonėms. Tačiau, kai tokie vizitai pradėjo kartotis, pastebėjau, kad mano dukros pradėjo nervintis. Aš juk neslėpiau nuo jų, kas tos moterys. Svarbiausia, kad tos specialistės neturi man jokių priekaištų - vaikai prižiūrėti, namai sutvarkyti, tik kartą pasakė, kad aš per daug juos myliu... O kas čia blogo?" - pasakojo klaipėdietė.
Pagalbos nenori
Pasak jos, vaiko teisių apsaugos specialistė užsiminė, kad norėtų jai pagelbėti ir paskirti socialinį darbuotoją, kuris galėtų nuvesti vaikus į užsiėmimus, padėtų susimokėti už butą ir kt.
"Bet juk aš ir pati visa tai galiu padaryti. Ar jūs norėtumėte, kad į jūsų namus ateitų svetima moteris? Man jų pagalbos nereikia. Bet jie manęs neklauso - bruka per prievartą savo tariamą pagalbą. Ar aš "ženytis" turiu, kad mane paliktų ramybėje?" - pagalbos ieškojo jauna moteris.
Paskutinis kantrybės lašas esą jai pasibaigė tuomet, kai praėjusią savaitę ji iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus sulaukė laiško, kuriame buvo parašyta, jog ji įtraukiama į socialinės rizikos šeimų apskaitą.
"Už ką? Kodėl? Bandžiau aiškintis - sako, esą kitaip negalės man paskirti socialinio darbuotojo. Be to, neva iš tokios šeimos vaikai lengviau pateks į stovyklą. Bet mano dukros nenori į tą stovyklą, jos nori būti su manimi. Jei man reikės, aš pati joms būrelius surasiu.
Specialistės sako, kad mano mažoji nervinga ir jautri, o kaip man įrodyti, kad ji tokia būna tik specialistų vizitų metu, nes bijo, kad tos moterys gali ją iš manęs atimti? Vyresnioji jau ne maža mergaitė - viską supranta, mudvi kaip draugės pasikalbame. Kai perskaičiau gautą laišką apie įtraukimą į įskaitą, vyresnioji taip susijaudino, net apsivėmė", - emocionaliai kalbėjo dviejų dukrų mama.
Juodas šleifas
Moteris sakė ėjusi ieškoti teisybės ir į Klaipėdos savivaldybę, ir į prokuratūrą, kreipėsi ir į Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją G. Aurylienę, tačiau esą supratusi tik viena - jai gali padėti tik teismas.
"Juk tai - papildomos išlaidos ir nervai. Aš ir taip jau naktimis nemiegu, visai pašlijo sveikata", - vos neverkė klaipėdietė ir visgi žadėjo kreiptis į teisėsaugą pagalbos.
Niekur nedirbanti moteris labiausiai sielojasi dėl to, kad socialinės rizikos šeimos statusas dabar tarsi juodas šleifas nepaliks jos visą gyvenimą.
"Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės man sako - niekam nepasakok, kad esi įrašyta į apskaitą, ir niekas apie tai nesužinos. Nuėjau šiandien į Socialinės globos ir rūpybos skyrių prašyti pašalpos, ir darbuotojos ne tik kompiuteryje rado įrašą apie tai, į kokią apskaitą aš įtraukta, bet ir parodė popierinį variantą. Tikriausiai nereikia pasakoti, kaip jos į mane pasižiūrėjo. O kaip aš darbą susirasiu? Jaučiuosi tarsi raupsuotoji", - piktinosi moteris.
Tėvai nenori, bet vaikams reikia
Klaipėdietei atsiųstame rašte nieko neužsimenama apie perdėtą meilę vaikams, kaip bandė teigti pati pokalbininkė, tiesiog paaiškinta, jog pagrindinė priežastis, kodėl ji įtraukta į apskaitą - prastas vaikų mokyklos lankomumas.
Pagal galiojančią tvarką, G. Aurylienė negalėjo suteikti jokios informacijos apie aprašytą šeimą, tačiau patikino, kad šiaip sau į apskaitą nieko neįtraukia.
"Galbūt tas pavadinimas "Socialinės rizikos šeima" skamba nekaip - anksčiau vadino probleminėmis, asocialiomis šeimomis. Kiek žinau, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje yra kalbų, kad pavadinimą reikėtų pakeisti. Gal ir apskaita bus panaikinta, darbas organizuojamas kitaip. Bet dabar tvarka yra tokia. Nereiškia, kad įtraukus į šią apskaitą mes šeimai paskelbiame nuosprendį. Būna, kad po kelių mėnesių ar pusmečio, kai situacija šeimoje pagerėja, išbraukiame iš apskaitos", - paaiškino G. Aurylienė.
Pasak jos, tokių atvejų, kad žmonės reikalautų išbraukti iš socialinės rizikos šeimų apskaitos, pasitaiko gana retai, daug dažniau prašoma į ją įtraukti.
"Esant šioje apskaitoje skiriamas socialinis darbuotojas, kuris padeda šeimai, vaikai gali lankyti nemokamus dienos centrus, jei vykdomi projektai - suteikiama galimybė lankyti stovyklą, tėvams - tėvystės įgūdžių paskaitas. Būna, kad tėvai sako, jog jiems viso šito nereikia, bet specialistai įžvelgia, kad šito reikia jų vaikams", - paaiškino G. Aurylienė.
Valdininkė pripažino, kad šiemet į apskaitą buvo įtraukta kiek daugiau šeimų nei įprasta, mat gaunama daugiau pranešimų apie smurto atvejus artimoje aplinkoje.
"Žmonės dažnai net neįsivaizduoja, kaip kitose šeimose elgiamasi su vaikais, todėl jų purkštavimai, esą dabar vaiko subarti ar ausies pasukti nebegalima, skamba keistai. Neseniai mano akyse tėvas vaikui taip pasuko ausį, kad pusę jos nuplėšė - taigi bausmė bausmei nelygi.
Štai praėjusią savaitę gavome signalą, kad girtaujančioje šeimoje be priežiūros yra trijų mėnesių vaikas, atvykus į vietą faktas pasitvirtino, todėl kūdikėlis buvo paimtas. Žinoma, kitą dieną išsiblaivę tėvai paskambino ir iškoneveikė mus", - darbo kasdienybe dalijosi G. Aurylienė.
Parengė peticiją
Ir taip pakankamai jautrią vaiko teisių apsaugos sferą dar labiau sudrumstė dviejų parlamentarių Onos Valiukevičiūtės bei Rimantės Šalaševičiūtės siūlymas priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas ir kitus poįstatyminis aktus. Šių pataisų priešininkai aiškina, neva jas įteisinus vaikus iš tėvų bus galima atimti dėl pačios menkiausios priežasties.
"Vieną dieną galime sužinoti, kad mūsų vaikai mums nebepriklauso, jie - valstybės, kuri ir spręs jų likimą", - pavojaus varpais skambina visuomenės veikėjai viešojoje erdvėje.
Susibūrusios visuomeninės organizacijos ragina gyventojus pasirašyti peticiją, prieštaraujančią šioms pataisoms. Ją jau pasirašė per 5 tūkst. Lietuvos šeimų. Kai kurie parlamentarai viešai taip pat ragina vieni kitus nebalsuoti.
Remiamasi sukrečiančiais kitų valstybių pavyzdžiais, kuriose įteisinta vadinamoji Juvenalinė justicija. Pateikiami pavyzdžiai, kaip Suomijoje dešimtmetė mergaitė paimta iš šeimos po to, kai mama uždraudė jai valgyti saldumynus ir nuvedė praustis, musulmonė mama neteko sūnaus Norvegijoje, kai jis iškrito iš sūpuoklių.
Plačiai nuskambėjusi ir Norvegijoje lietuvei nutikusi istorija, kai moteris, daug metų kentusi vyro smurtą, neilgai džiaugėsi jam atsidūrus už grotų. Norvegai į situaciją pažvelgė pro savo įstatymo prizmę - nutarta, kad motina, nepajėgusi apginti vaikų nuo smurtaujančio tėvo, negali jų auginti. Du mažamečiai sūnūs iš jos atimti ir perduoti įsivaikinti norvegų šeimai.
"Užsienio patirtis rodo, kad panašių teisinių aktų priėmimas ir įgyvendinimas tampa laisvos prekybos vaikais ir nepagrįsto šeimų ardymo įrankiu", - tikina susibūrusio visuomeninio judėjimo "Neleisime valdžiai grobti mūsų vaikų" atstovai.
Tuo metu pataisas siūlančios parlamentarės būgštavimus, kad vaiko teisų gynėjai iškart puls atskirti vaikus nuo tėvų, vadina visiška nesąmone ir tikina, kad įstatymo pataisos būtinos, nes iki šiol nėra aiškiai apibrėžta smurto sąvoka.
Vaiko apsaugos įstatymo pagrindų pataisas Seime planuojama svarstyti gegužės 21 d.
INFORMACIJA
Praėjusių metų pabaigoje Klaipėdoje socialinės rizikos šeimų apskaitoje buvo 327 šeimos, kuriose auga 456 vaikai. Skaičiai panašūs jau keletą metų - kasmet į įskaitą įtraukiama maždaug 70 šeimų, 30-40 išbraukiama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą