Tyrimas: kokia antrojo karantino įtaka gyventojų finansams ir jų emocinei būsenai?
Kaip pastebi „Swedbank" Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, per antrąjį karantiną gyventojų, jaučiančių koronaviruso įtaką savo pajamoms, dalis šiek tiek ūgtelėjo (3 proc.), palyginus su pirmuoju karantinu praėjusių metų kovo mėnesį. Visgi nepaisant sunkumų dėl pajamų, gyventojų nuotaikos taisosi.
„Įdomu tai, kad pandemijai neslopstant, didėja ir jos įtakos nejaučiančių žmonių skaičius – tokių respondentų 5 proc. punktais daugiau nei pernai. Matome ir mažiau dėl ateities nuogąstaujančių gyventojų, tad panašu, jog antrosios pandemijos metu dėl asmeninių finansų Lietuvos gyventojai jaučiasi kiek ramiau", – sako J. Cvilikienė.
Ko gyventojai baiminasi labiausiai
Remiantis tyrimu, nerimą gyventojams dažniausiai kelia galimas darbo netekimo pasekmės – dėl to nerimauja 5 respondentai iš 10. Vis tik ekspertė pastebi, kad gyventojų nuotaikos geresnės ir šioje srityje – nors dėl darbo netekimo nuogąstaujančių skaičius vis dar aukštas, daugiau yra ir tokių, kurie nerimo visiškai nejaučia.
„Praėjusiais metais saugūs dėl darbo vietos jautėsi ketvirtadalis žmonių, o šiemet šis skaičius kyla iki trečdalio arba 34 procentų. Tad panašu, jog žmonės arba pradeda matyti prošvaisčių karantino situacijoje, arba susitaiko su padėtimi ir ieško išeičių jai spręsti", – komentuoja „Swedbank" atstovė.
Pasak jos, didžiausią pandemijos įtaką savo finansams šiuo metu jaučia mažiausiai uždirbantys, žemiausios kvalifikacijos darbuotojai, bedarbiai ir studentai. Kylant pajamoms bei kvalifikacijai, pandemijos įtaka pajamoms mažėja.
Tyrimas atskleidė, jog didžiausią pandemijos įtaką finansams jaučia žmonės, dirbantys apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, meno ir pramogų, prekybos sektoriuose, mažiausią – statybos, pramonės bei švietimo sektorių atstovai. Kaimo gyventojai pandemijos įtaką taip pat jaučia rečiau nei gyvenantys miestuose ar apskričių centruose.
„Daug nerimo Lietuvos gyventojams kelia problemos, susijusios su finansiniais įsipareigojimais, pavyzdžiui, sunkumai grąžinant būsto kreditą, rūpesčiai išlaikant save ar kitus šeimos narius, santaupų trūkumas, pajamų sumažėjimas ar darbo netekimas. Praėjusiais metais nerimo dėl šių aspektų vidurkis siekė 3,7 balo iš 5, o šiemet šis skaičius nukrito iki 3,5, tad gyventojai iš tiesų ima jaustis ramiau", – sako J. Cvilikienė.
Karantinas ir davė pamokų, ir išvargino
Tyrimas atskleidė, jog dažniausia per pandemiją „išmokta pamoka" – santaupų kaupimas ir finansinis rezervas, kuris leistų bent kelis mėnesius išgyventi be pajamų.
„Santaupų svarbą ir praėjusiais metais, ir šiemet įvertino vidutiniškai 7 gyventojai iš 10. Kaip ir pernai, žmonės taip pat supranta geros sveikatos svarbą, o gyventojų dalis, pabrėžiančių būtinybę skolintis atsakingai, padidėjo 5 proc. punktais", – komentuoja „Swedbank" Finansų instituto vadovė.
Remiantis tyrimu, antroji pandemijos banga pakeitė žmonių požiūrį ir į ribojamas paslaugas – net 40 proc. respondentų teigia, jog slapta tikrai arba galimai naudotųsi kirpėjų, kosmetologų, trenerių, masažuotojų ir kitomis šiuo metu draudžiamomis paslaugomis, jei karantinas būtų dar pratęstas. Kategoriškai prieš tokią galimybę nusiteikusių gyventojų dalis sumažėjo 5 proc. punktais.
„4 iš 10 Lietuvos gyventojų nurodo, kad jie arba būtų linkę naudotis, arba iš tiesų naudotųsi šiandien ribojamomis paslaugomis. Viena vertus, tai patvirtina, jog žmonių kantrybė senka, tačiau kartu tai neretai susiję ir su noru padėti dėl karantino sunkiau besiverčiantiems verslininkams, net jei tai keltų riziką jų ir aplinkinių sveikatai", – sako J. Cvilikienė.
Pasak „Swedbank" atstovės, dalis gyventojų neslepia, kad karantinas ir daugelio veiklų perkėlimas į „nuotolį" atnešė naujų iššūkių.
„34 proc. Lietuvos gyventojų turėjo papildomai investuoti lėšų į kokybišką savo vaikų mokymąsi nuotoliniu būdu, o penktadalio apklaustų tėvų pajamos sumažėjo – turėdami prižiūrėti atžalas, jie nebegalėjo dirbti pilnu etatu", − komentuoja ekspertė.
Ar buvimas namuose leido sutaupyti
Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet karantinas paskatino žmones permąstyti savo nuostatas apie asmeninius finansus ir imtis atitinkamų veiksmų.
„Labai aiškiai matome dvi skirtingai pandemijos paveiktas gyventojų grupes. Vieni, kurių galimybės dirbti buvo apribotos ar darbas nepritaikomas jį atlikti nuotoliniu būdu, džiaugiasi galėdami bent padengti būtinąsias išlaidas, o tiems, kurių pajamos liko nepakitusios ir sumažėjo vartojimas, atsirado proga sukaupti lėšų. Tai pavyko padaryti 45 proc. gyventojų", – sako J. Cvilikienė.
Remiantis tyrimo rezultatais, daugiau sutaupė aukščiausio išsimokslinimo respondentai, didžiausių pajamų grupės atstovai ir didmiesčių gyventojai. Dažniausiai sukauptas lėšas žmonės atidėjo ilgalaikiam taupymui, investavo, kiti – planuoja jas išleisti jau po karantino. Tik 12 proc. „laisvas" lėšas nusprendė išleisti iš karto.
Rašyti komentarą