Vaikui reikia ne diržo, o supratimo

Geriau pažinkite savo vaiką

Demokratiškai, pozityviai ir palaikančiai nuo mažens auklėjami vaikai užauga labiau kompe­tetingi – drausmingi, mokantys bendrauti, valdyti savo emocijas ir panašiai.

Kad tėvams lengviau sektųsi siekti šio tikslo, R. Gintilienė pirmiausia pataria geriau pažinti savo vaikus. Tai įmanoma tik atidžiai ir nuosekliai juos stebint įvairiose gyvenimiškose si­tuacijoje.

„Svarbu suvokti pagal kiekvieną vaiko amžiaus tarpsnį – ką jis šiuo konkrečiu laikotarpiu moka, geba ir ko dabar mokosi, koks jis“, – sako specialistė.

Visi vaikai – skirtingi, todėl vieno recepto nėra.

Taisyklės turi būti aiškios

Vaikai yra linkę tikrinti savo galimybių ribas ir ieškoti būdų savo tikslams įgyvendinti. Labai svarbu, kad tėvai ne tik su vaikais, bet ir tarpusavyje, su seneliais aiškiai sutartų dėl tinka­mo elgesio taisyklių. Šiuo klausimu visi turi būti vieningi.

„Jei tėtis pasakė, kad lyjant lietui vaikas į lauką turi eiti avėdamas botus, o mama leidžia rinktis kitus batus – negerai, – sako socialinė pedagogė. – Dar prastesnis variantas, jei ma­ma dukrai Kalėdoms nuperka naują suknelę, ši ją nori vilktis jau kitą dieną ir verkšlendama beveik įkalba tėtį jai tai leisti. Į tėvų konfliktą dar įsivelia močiutė, puldama raminti anūkės, žadėdama, kad jai nupirks net dvi naujas sukneles. Tokių situacijų neturėtų būti“.

Nustatykite griežtas „ne“ ribas

Neretai klaidingai manoma, kad pozityvi tėvystė tolygi vaiko savivalei ir drausmės nebuvi­mui. Taip nėra. „Ne“ turi tvirtai galioti ir tėvams, ir vaikams. „Jei tėvai pažeidinės pačių nu­statytas taisykles, vaikai nebesupras, kur jų ribos, jausis nesaugiai, netvirtai“, – aiškina R. Gintilienė.

Pavyzdžiui, nors pradinukui leidžiama prie kompiuterio per dieną praleisti tik valandą, užsu­kus mamos draugei prie kompiuterio jis sėdi 2–3 valandas. Kitą dieną vaikas jau pasitei­raus, kodėl jis vakar prie kompiuterio galėjo sėdėti ilgiau, o šiandien jam vėl duodama tik valanda.

Specialistė nuoširdžiai palaiko mamas viešose vietose kantriai ištveriančias vaikų „ožiukus“ ir nepataikaujančias jas smerkiančioms ir vaikus guodžiančioms „bobutėms“.

„Jei mama su vaiku prieš eidama į parduotuvę sutarė, kad nepirks jam saldainių, o šis mei­likaudamas ar isteriškai klykdamas parduotuvėje ima jų reikalauti, mamai linkiu tik stipry­bės atsilaikyti. Kas įvyksta atsilaikius, vos po kelių minučių? Vaikas nusibraukia ašaras ir tempia mamą už rankos: „Einam toliau“, – matytą situaciją prisimena socialinė pedagogė.

Rodykite gerą pavyzdį

Anot pašnekovės, geriausiai tinkamo elgesio taisyklių vaiką moko tinkamas tėvų pavyzdys.

„Tėveliai turi tinkamai elgtis ne tik su vaiku, bet ir su kitais. Dažnai kažką apkalbame ir gal­vojame, kad vaikai nieko nesupranta. Vaikai viską girdi. Taigi, susimąstykite, kokius pama­tus būsimam jų elgesiui klojate“, – rekomenduoja specialistė.

Keiskite blogą vaiko elgesį, įtvirtindami gerą

R. Gintilienė bet kokioje situacijoje siūlo ieškoti vaiko netinkamo elgesio priežasčių. Daž­niausiai jis blogai elgiasi, siųsdamas tėvams signalą: padėkite, nebejaučiu ribų, nebežinau, ką ir kaip man daryti.

Pašnekovė pataria, aiškinant vaikui, kad jis kažką daro negerai, jam pasiūlyti alternatyvą. Pavyzdžiui, pamatėte, kad vaikas mėto akmenis ir bijote, kad jis išdauš langą. Nupieškite jam ant žemės taikinį, į kurį jis tuos akmenis galėtų mėtyti, arba pastatykite akmenims įmesti skirtą kibirą.

„Mylėkite savo vaikus, užsiimkite su jais. Pavyzdžiui, mes su vaikais turėjome namų lėlių teatrą. Į jo vaidinimus sukviesdavome visą giminę, išsiuntinėję jiems pačių padarytus kvieti­mus“, – prisimena trijų vaikų mama.

Pastebėkite gerus darbus

Labai svarbu vaikus skatinti, tačiau tai darant nereikia perlenkti lazdos. Pulti girti, dovanoti brangias dovanas už kiekvieną „nieką“ nereikėtų.

„Suprantu, kad šiuolaikinis greitas gyvenimo tempas verčia ir tėvelius gyventi skubant. Ta­čiau stabtelėkite, pastebėję, kad vaikas tvarkingai sustatė batus prie durų. Pagirkite, kad sutvarkė bent vieną savo kambario kampelį, nors likusioje jo dalyje vis dar karaliauja ne­tvarka, „– patarė specialistė.

Būtina išmokti džiaugtis mažais dalykais, tada ir nedideli jūsų pagyrimai vaikui – geras, švelnus žodis, maža dovanėlė, pavyzdžiui, didelis gražus obuolys, mėgstamos spalvos oro balionas ar leidimas pačiam išsirinkti ledus parduotuvėje, taps jam labai reikšmingais.

Specialistė ragina pagyrimų neatidėlioti: tik pastebėjus vaiką kažką gero padarius, jį pagir­ti, aiškiai pasakant, ką būtent gerai jis padarė ir kuo jūs džiaugiatės.

Leiskite vaikui patirti jo netinkamų veiksmų pasekmes

Išaiškinę vaikui taisykles, neskubėkite jo bausti už jų nesilaikymą, verčiau leiskite jam pra­rasti kažką svarbaus – mėgstamą laisvalaikį ar žaidimus.

„Tada ne tėvai vaikui skirs bausmę, o jis pats save nubaus“, – aiškina pašnekovė. Vaikas, žinantis, kad netinkamai elgiasi, turi žinoti ir apie šiuos jo veiksmus lydinčias pasekmes.

Kantrybės!

Labiausiai socialinė pedagogė tėveliams linki kantrybės: „Jei sandariai uždėsite virdulio dangtį, užkimšite jo ąselę ir neleisite garui išeiti, virdulys sprogs. Linkiu taip nesprogti tėve­liams.

Jei jaučiate, kad nebesivaldote, norisi vaiką apšaukti ar jam suduoti, trumpam atsitraukite. „Nuleiskite garą“ ne ant vaiko, o ten, kur jis to nemato.“

Po to specialistė pataria grįžti ir vaikui paaiškinti, kodėl supykote.

„Svarbiausia, aiškiai pasakykite, kaip jautėtės. Pavyzdžiui, jei vaikas vėlavo grįžti namo, paaiškinkite, kaip dėl jo nerimavote, jaudinotės, kad jam kas nenutiktų ir panašiai“, – pata­rė pašnekovė.

Įsivaizduokite save vaiko vietoje

„Mano vyresnėlei Renatai – 32-eji, Deimantei – 29-eri, Povilui – 20. Nė vieno iš savo vaikų nesu mušusi. Šiuo klausimu visuomet turėjau griežtą nuomonę: tai – vaiko žeminimas“, – tvirtą nuostatą išsako pašnekovė.

Tėvams, kuriems kyla ranka vaikui pliaukštelėti, ji siūlo įsivaizduoti save ateinant pas virši­ninką. „Imtų viršininkas jums ir pliaukštelėtų, užšauktų, iškoneveiktų. Kas iš to? Ar kitą kar­tą dėl tokio jo elgesio labiau stengtumėtės gerai atlikti savo darbą? Ar susirinktumėte savo žaislus ir eitumėte žaisti į kitą kiemą“, – retoriškai klausia specialistė.

Ji pataria niekuomet nepamiršti, kad vaikas – lygiai toks pat žmogus, kaip ir kiti, tik daug nuoširdesnis ir atviresnis. Jei jis rodo nepasitenkinimą ir pyktį, jam kažkas negerai. „Pradė­kite nuo savęs, gal jūs padarėte kažką tokio, kas iššaukė tokį jo elgesį“, – pataria R. Ginti­lienė.