KAI KURIE jauni žmonės bando suderinti darbą su pramoga ir malonumu, teigdami, kad pinigai nėra vienintelis rodiklis, dėl kurio jie stengiasi. Irmanto SIDAREVIČIAUS ("Respublika") nuotr.
Būsima Klaipėdos universiteto antro kurso studentė Aistė Andruškevičiūtė kiekvieną vasarą stengiasi susirasti darbą, kad vėliau studijuodama galėtų išsilaikyti save. Tačiau, pasak merginos, tai toli gražu ne vienintelis pliusas, kurį suteikia darbas.
Daug pliusų
"Darbą pasirinkau visų pirma dėl to, kad galėčiau užsidirbti pinigų pati ir nereikėtų prašyti tėvų, o antra, kad įgyčiau patirties ir turėčiau ką įrašyti į savo gyvenimo aprašymą. Darbas turi pranašumų, nes įgauni patirties, kuri yra reikalinga tolesniame gyvenime, susipažįsti su naujais žmonėmis, o naujos pažintys gali vėliau padėti įvairiose gyvenimo situacijose, be abejo, ir įdarbinimo srityje.
NE BET KAS. Daugiau nei du šimtus savanorių kuruojanti Neringa Kuolalytė neįsivaizduoja savęs dirbančios bet ką, neturinčio prasmės ir teikiančio tik pinigus.
Taip pat svarbu nauji įgūdžiai, išmokimas susidoroti su įvairiomis iškilusiomis problemomis, greitas sprendimų priėmimas. Visa tai gali padėti vėliau tiek studijose, tiek ieškantis naujo, nuolatinio darbo", - pasakojo ateitį planuojanti studentė.
Aistė studijuoja viešąjį administravimą, taigi, džiaugiasi šią vasarą radusi administratorės vadybininkės darbą viename Palangos laikraštyje, artimą jos specialybei.
"Dirbti rekomenduočiau visiems, nes tai puikus šansas įgyti patirties, patirti kažką naujo, išbandyti save. Taip pat tai puikus šansas ir sužibėti, įgyti gerą reputaciją.
ŠOKĖJA Skaistė Domarkaitė tikina, jog priklausomai nuo to, kaip žiūrima į darbą, jis gali tapti ne pareiga, o malonumu.
Siūlyčiau, jeigu yra galimybė rinktis, kad ir mažai apmokamą darbą, bet kuo labiau susijusį su studijuojama specialybe, nes studijų metai yra tie, per kuriuos reikėtų užsitarnauti gerą vardą savo srityje, kad vėliau būtų lengviau rasti nuolatinį darbą", - įsitikinusi A. Andruškevičiūtė.
Dirbti padavėju - pelninga
Tačiau tik nedaugeliui studentų pasiseka įsidarbinti toje pačioje srityje, kurios specialistais ruošiasi būti. Paprastai tiek studentai, tiek moksleiviai vasaromis dirba aptarnavimo ir pardavimo srityse, kurios nereikalauja specifinių žinių ir pasirengimo.
NEPRIKLAUSOMYBĖ. "Dirbu tam, kad būčiau nepriklausomas nuo tėvų, galėčiau išlaikyti save", - teigia Vaidas Stonys.
Vaidas Stonys jau trečius metus dirba padavėju Palangos kavinėje "Prie parko" ir tikina, jog yra labai patenkintas tuo, ką daro, nors darbas nieko bendro neturi su jo studijuojama specialybe Vytauto Didžiojo universitete - Rytų Azijos šalių kultūromis ir kalba.
"Dirbu tam, kad būčiau nepriklausomas nuo tėvų, galėčiau išlaikyti save. Taip pat siekiu išmokti reikalingiausių kalbų, mandagumo, etiketo taisyklių", - sako Vaidas, prisipažįstantis, kad padavėjo darbas yra bene pelningiausias jaunam žmogui.
Ne pareiga, o malonumas
Kai kurie jauni žmonės bando suderinti darbą su pramoga ir malonumu, teigdami, kad pinigai nėra vienintelis rodiklis, dėl kurio jie stengiasi.
Išleistuves atšventusi šokėja Skaistė Domarkaitė tikino, jog priklausomai nuo to, kaip žiūrima į darbą, jis gali tapti ne pareiga, o malonumu.
"Jaunimui vasarą reikia dirbti. Tokios nuomonės laikausi todėl, kad tai ugdo savarankiškumo jausmą. Žmogus pats sau užsidirba pinigus ir yra atsakingas už tai, kur ir kaip greitai juos išleis. Tokiu atveju jaunuoliui nebereikia kiekvieną kartą pinigų prašyti tėvų, jis gali daugiau sau leisti, rinktis įvairesnį savo laisvalaikį.
Nors aš pati iš šokių užsidirbu ne tiek jau daug, man smagu šokti, šypsotis kitiems, būti matomai. Aš šokimą labiau pavadinčiau laisvalaikiu, o ne darbu, nes man tai dirbti yra malonumas", - prisipažįsta Skaistė, jau ne vienerius metus šokanti kartu su Palangos orkestru.
Daugiau nei darbas
Kita jaunimo pusė Lietuvoje rado alternatyvą darbui - savanoriavimą, kurį, sako, sunku palyginti su apmokamu darbu.
Vienas savanoriavimo pavyzdžių - "Baltosios pirštinės" - nuskambėjusios netolimoje praeityje, vykstant Seimo rinkimams. Tai pilietinė iniciatyva, pasisakanti už skaidrią viešąją politiką.
"Esame neabejingi piliečiai, kuriantys Lietuvą, kurioje gera gyventi ir dirbti", - pokalbio pradžioje save ir savanorius pristato savanorių koordinatorė Neringa Kuolalytė.
Daugiau nei du šimtus savanorių kuruojanti Neringa šiuo metu neįsivaizduoja savęs dirbančios darbą, neturintį prasmės ir teikiantį tik pinigus. Mergina savanorystėje įžvelgia daugybę teigiamų pusių.
"Savanorystės metu galima sukaupti daugiau patirties bei įgauti žymiai daugiau norimų įgūdžių nei tokio amžiaus studentui be universitetinio išsilavinimo, kadangi tokius studentus dažniausiai priima dirbti tik į paslaugų sektorių - padavėjo, pardavėjo ir panašų darbą, kur tenka sunkus fizinis, bet ne protinis krūvis", - dėstė Neringa.
Kodėl savanorystė
Paklausta, kodėl, jos manymu, sutikti žmonės ir ji pati renkasi savanorystę, studentė sako, jog vieną priežastį išskirti sunku.
"Manau, kad savanorystę žmonės renkasi dėl kelių priežasčių - vedami altruistinių paskatų arba asmeninių interesų - plėsti pažinčių ratą, ieškoti savęs. Altruistiniu būdu siekiama kažką pakeisti, prisidėti prie visuomenės gerovės. Aš renkuosi savanorystę dėl abiejų priežasčių. Pirmiausia, noriu suteikti naudos visuomenei, prisidėti prie jos ugdymo savo srityje, pakeisti, kiek įmanoma, tam tikrus dalykus į gerąją pusę, ir dėl to, kad savanoriaujant galima aprėpti labai daug profesinių sričių, ieškoti savojo kelio", - sakė mergina.
Neringa prisipažįsta, kad savanoriavimas suteikia galimybę prisidėti prie įvairaus pobūdžio darbo, kas padeda atrasti širdžiai mielą gyvenimo kelią.
"Savanoriaudama prisiliečiu prie įvairiausių rūšių darbų, tai padeda geriau suvokti, ko iš tikrųjų noriu gyvenime ir kur esu labiausiai reikalinga. Vykdydama įvairius darbus sutinku įvairių sričių profesionalų, kurie noriai dalijasi savo patirtimi", - pasakojo mergina, laisvalaikiu taip pat savanoriaudama kasmetinės akcijos "Mes darom" veikloje.
KODĖL? "Dirbti rekomenduočiau visiems, nes tai puikus šansas įgyti patirties, patirti kažką naujo, išbandyti save", - sako Aistė Andruškevičiūtė.
Mergina linki jaunimui nelikti abejingam ir, nieko nelaukus, kuo greičiau surasti sau tinkamą veiklą, nes savanorystę išbandyti tiesiog privalu.
"Rekomenduočiau savanorystę visiems, kad žmogus būtų pilietiškai aktyvus bei atsakingas ir galėtų praplėsti pažinčių ratą, ugdytų save bei ne tik kalbėtų, bet ir kažką keistų", - pasakoja N. Kuolalytė, būsima leidybos mokslų trečiakursė Vilniaus universitete.
Viskas suderinama
Jauniausia "Vakarų ekspreso" kalbinta mergina, būsima vienuoliktokė Jonė Dobrovolskytė, jau kelerius metus savanoriaujanti Lietuvos moksleivių sąjungoje, o vasarą spėjanti ir užsidirbti pinigų laisvalaikiui, sako, jog darbas ir savanorystė nesunkiai suderinami. Mergina šią vasarą dirba "Domino" teatre - prieš spektaklius dalina skrajutes ir kviečia žmones į spektaklius.
VIENUOLIKTOKĖ Jonė Dobrovolskytė (kairėje), kelerius metus savanoriaujanti Lietuvos moksleivių sąjungoje, o vasarą spėjanti ir užsidirbti pinigų laisvalaikiui, sako, jog darbas ir savanorystė nesunkiai suderinami.
"Nesakyčiau, kad bet koks darbas yra geriau už savanoriavimą. Tiek savanoriavimas, tiek darbas turi savų pliusų. Tačiau vasarą pasirinkau darbą dėl tikriausiai svariausio pliuso - pinigų. Aišku, darbas ne iš maloniausių, nes į skrajutes žmonės žiūri skeptiškai, tačiau iš pradžių tikėjausi, kad bus blogiau. Žmonės tikrai labai domisi spektakliais, atostogaudami "kultūrinasi". Juk kai kurorte nėra saulės, kažką veikti jiems vis tiek norisi. Taip pat neįpareigoja grafikas, nes dalinu tik tada, kai yra spektakliai, tai galiu ir pati pasidžiaugti vasara", - sako aktyvi mergina iš Palangos.
Paklausta, ar neplanuoja ir pasavanoriauti, Jonė šypteli.
"Praeitą vasarą savanoriavau akcijoje "Žaliosios europiečių atostogos", taigi planuose jos išlieka ir šiemet. Mano atveju savanoriavimas ir darbas yra nesunkiai suderinami, tai kodėl tuo nepasinaudojus", - sako ji.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą