- Maltiečiai reguliariai lanko vaikus ir per apsilankymus pastebėjo, kad pirmiausia yra malonu ateiti su dovanomis. (Šypsosi.) Ypač tokiems vaikams trūko mokyklinių prekių prasmingoms veikloms, tokioms kaip piešimas, lipdymas, karpiniai, pamokų ruoša. Tai gerokai efektyvesnis laiko leidimas su vaiku, nei tik įprastas bendravimas.
Todėl ir gimė tokia graži akcija. Prie jos gali jungtis visos mūsų maltiečių grupės, kurių šiuo metu yra 40. Kiekviena iš jų pateikia sąrašą daiktų, kurių jiems reikėtų bendraujant su vaikais, daiktų, kurių vaikai iš įvairių šeimų stokoja. Sukūrus bendrą sąrašą, kreipiuosi į įvairias įmones, valstybines šalies institucijas ir kviečiu prisijungti. Taip pat siūlome prisidėti aukojant trumpuoju numeriu 1419. Vieno tokio skambučio auka yra 2 eurai.
Svarbiausia, kad žmonės žinotų, jog ši akcija nėra vienkartinis gerumo pliūpsnis prieš Rugsėjo 1-ąją, nes vaikams pagalbos reikia ištisus metus, - „Vakaro žinioms“ pasakoja projekto „Mažoj širdelėj - didelės idėjos“ iniciatorė Rasa Stukienė.
- Įmonės ir valstybinės institucijos noriai prisideda prie labdaros akcijų, ar visgi kartais tenka išgirsti ir neigiamą atsakymą?
- Galiu pasidžiaugti, kad visos kviestos įmonės sutiko prisijungti prie akcijos. Pernai įsileido ir Seimas, tik šiemet dar kol kas iš jų atsako negavau.
Labai džiugu, kad atsiranda iniciatyvių įmonių, kurios ne tik paaukoja daiktų, bet ir patys jų atveža, įteikia vaikams, nori su jais bendrauti. Tai ir yra didžiulė dovana vaikams. Jiems tai labai reikšminga dėmesio ir rūpesčio išraiška.
O ir įmonėse, jei tik yra iniciatyvių žmonių, tokios akcijos pasėja gerumą, suvienija kolektyvą. Tai kartais tampa net gražia tradicija.
- Nuolat bendraujate su vaikais, kuriems reikia tiek materialinės, tiek bendravimo pagalbos. Kokiose šeimose auga tokie vaikai?
- Galiu drąsiai pasakyti, kad regionuose gyvenančioms šeimoms didžiausia problema yra nedarbas. Kai tėvai neturi darbo, vaikai stokoja gyvenimo gerovės. Kita labai aktuali ir reikšminga problema - emigracija. Daugybė vaikų Lietuvoje yra palikti gyventi su savo seneliais. Ir nors tėvai dirba užsienyje, tai dar nereiškia, kad jie užtikrina sočią kasdienybę ir vaikai pilnomis kuprinėmis eis į mokyklą. Toli gražu taip nėra. Deja, senelių pensijos vaikams išleisti į mokyklą dažniausiai neužtenka.
- Pati kuruojate ne vieną maltiečių projektą, kurio metu visuomenė kviečiama prisidėti prie skirtingoms socialinėms grupėms skirtos paramos. Kokie projektai labiausiai priimtini Lietuvos žmonėms?
- Kiek prisimenu, Lietuvoje statistika yra tokia, kad kas penktas žmogus mūsų šalyje gyvena žemiau skurdo ribos. Kodėl šis skaičius toks didelis, nežinau... Tačiau dirbdama matau, kad bent jau turėti darbą didžiausios galimybės yra didmiesčiuose. Logiška, kad kituose miestuose jau vien dėl to žmonėms gyventi yra sunkiau. Mažesniuose miestuose skurdą lemia nežmoniškas nedarbas. Kitose šalyse tokių skaičių nėra, tačiau tose šalyse ir socialinės garantijos yra didesnės. Mūsų šalis, deja, yra neturtinga, ir socialinės garantijos yra labai menkos. Todėl šiandien tokia svarbi visuomenės pagalba skurstantiems ir likimo nuskriaustiems žmonėms.
Džiugu, kad kasmet žmonės prisideda vis noriau. Labiausiai aukoti žmonės linkę vaikams. Vaikai yra mūsų ateitis ir labai svarbu daugeliui iš mūsų bent šiek tiek prisidėti prie šios ateities. Vaikais labiau įprasta rūpintis, ką jau kalbėti apie jų begalinę padėką nuoširdžiomis šypsenomis ir spindinčiomis džiaugsmo akimis.
Dar vienas mano projektas yra „Maltiečių sriuba“. Šiemet jis vyks jau vienuoliktą kartą. Projekto metu visuomenė kviečiama prisidėti ne tik pinigais. Žmonės prisideda, atveždami seneliams vilnonių kojinių, knygų, saldumynų, daržovių ar tiesiog atvykdami pabūti su užmirštais ir vienišais senoliais. Kai atsiranda tiek daug geros valios žmonių, ilgi rudens vakarai ir žiemos šaltis seneliams tikrai būna lengvesnis.
Žmonės tikrai kasmet prisideda vis daugiau. Galbūt tai lemia lietuviškas empatijos gebėjimas, brolybės jausmas ir atjauta.
Daug bendraujame su kitose šalyse veikiančiais maltiečiais ir matome, kad skirtingų kultūrų žmonės yra skirtingi. Štai Portugalijos maltiečiai, išgirdę apie mūsų rengiamus labdaros koncertus, visuomet nustemba. Jie neslepia, kad jų šalyje tokie koncertai nebūtų efektyvūs ir jų metu nebūtų surenkamos tokios sumos, kaip yra mūsų šalyje. Tai tiesiog nesuveiktų. Lietuvius tokie dalykai kažkaip paliečia asmeniškai ir jie nori prisidėti. Manau, mūsų tauta yra labai dosni, šilta ir atjaučianti. Galbūt todėl, kad nemažai mūsų iš tiesų yra gimę kaime, patyrę nepriteklių. Visa tai palieka žmonių širdyse antspaudą ir iš jo gimsta noras padėti kitam.
- Turbūt ne kiekvienas išdrįsta prisipažinti, kad jam sunku, ir paprašyti pagalbos?
- Tikrai ne kiekvienas. Netgi labai retas atvejis, kai žmogus pats kreipiasi ieškodamas pagalbos. Dažniausiai apie sunkiai gyvenančius žmones sužinome iš aplinkinių, kaimynų, giminaičių, socialinių darbuotojų, slaugos įstaigų darbuotojų, kartais kunigų.
Žmonių širdyse yra orumas ir ne visuomet lengva priimti pagalbą, pripažinti, kad jos tau labai reikia. Deja, dažniausiai tų žmonių situacija būna labai prasta ir mums susitikus, pabendravus tą pagalbą suteikti pavyksta lengviau.
Yra ir tokių žmonių, kuriems didžiausia pagalba - žmogiškas bendravimas, o ne materialinė pagalba. Tam taip pat mes turime projektą „Socialinė slauga“. Jis vyksta 10-yje Lietuvos miestų. Savanoriai apmokomi, kaip elgtis su vyresnio amžiaus žmonėmis, supažindinami su bendravimo specifika, vyresnio amžiaus žmonių psichologija, ligomis. Šie pamokyti savanoriai reguliariai lanko vienišus senelius, su jais bendrauja, padeda buityje, kartu švenčia šventes, tampa ne tik bičiuliais, bet neretai ir tikrai artimais žmonėmis. Juolab kad kai kuriems seneliams toks jį aplankantis savanoris yra kone vienintelis pas jį atvykstantis žmogus.
- Dažniausiai įvairios labdaros akcijos ir projektai kviečia gyventojus aukoti artėjant didžiosioms metų šventėms. Dažniausiai tuo laikotarpiu norime būti geresni.
- Taip, štai ir akcija „Maltiečių sriuba“ vyksta gruodžio mėnesį, nors seneliai alksta ištisus metus, ir akcijos metu surinkti pinigai padeda rūpintis seneliais kasdien iki kitos akcijos kitais metais. Tačiau prieš tas didžiąsias šventes žmonės tampa ypač jautrūs ir tuomet yra lengviau belstis į jų širdis. Anksčiau ir pati taip maniau. Tačiau dabar, įgyvendindama akciją „Mažoje širdelėje didelės idėjos“, kuri vyksta vasarą, matau, kad, nors tai yra šiltasis metų laikas, atostogos, akcija nelieka nepastebėta.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą