Šiame skyriuje gydomos ir kitos akių ligos, teikiama ekstrinė pagalba patyrus akių traumas, atliekamos dienos stacionaro chirurginės procedūros. Klaipėdos krašte pirmąją kataraktos operaciją, pašalinant sudrumstėjusį lęšiuką ir įstatant dirbtinį, gydytoja V. Vazbienė Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliko dar 1995 metais.
Kada svarbu kreiptis į oftalmologus?
Rega yra mūsų svarbiausias jutimas, mūsų pagrindinis pasaulio pažinimo būdas. Tad vos prasidėjus kokiems nors regos sutrikimams, turime į tai reaguoti. Juk prastėjant matymui, kasdienis gyvenimas darosi sunkesnis, ilgainiui prireikia pagalbos net paprastose kasdienėse situacijose. Tačiau mūsų žmonės linkę ilgai kentėti, dažnai kreipiasi, kai jau visai nebemato.
Tuo tarpu turime dideles galimybes žmogui padėti, sugrąžinti jam gyvenimo kokybę. Pajutus regėjimo pablogėjimą, patarčiau pasitikrinti pas akių ligų gydytoją mūsų ligoninės Ambulatoriniame konsultaciniame centre.
Matyt, vyresnio amžiaus žmonės galvoja, kad jau niekas nepagelbės ir nebeverta nieko daryti, nes jau atėjo gyvenimo saulėlydis?
Didžioji dalis mūsų pacientų yra vyresnio amžiaus - per 60 metų. Kad nebeverta gydyti akių kartais, deja, galvoja ne tik patys mūsų pacientai, bet ir jų artimieji, vaikai. Tačiau regėjimą pagerinti galima ir šimtamečiams - turėjome tokio amžiaus pacientų. Gydytis niekada nevėlu.
Prisimenu vieną pamokantį atvejį. Dėl kataraktos regėjimo netekusi garbaus amžiaus moteris ryžosi operacijai. Ir koks buvo jos ir visos šeimos džiaugsmas, kai į akis įdėjus dirbtinius lęšiukus moteris praregėjo. Deja, ji gyveno neilgai, bet prieš mirtį pamatė savo artimuosius, apkabino anūkus, kurių nebuvo mačiusi.
Vėliau jos vaikai dėkojo: "Ačiū, kad sugrąžinote mamai regėjimą, turėjome laiko pasidžiaugti vieni kitais."
Gal žmonės bijo akių operacijų?
Kam gyventi tamsoje, jei yra galimybė atkurti regėjimą. Dažniausiai pacientus operuojame dėl kataraktos - akies lęšio sudrumstėjimo.
Katarakta yra viena dažniausių regėjimo netekimo priežasčių. Vienintelis būdas atkurti regėjimą yra pašalinti sudrumstėjusį lęšiuką ir įstatyti dirbtinį. Ši liga yra būdinga vyresnio amžiaus žmonėms ir jokie akių lašiukai čia nepadės.
Operacijos bijoti tikrai nereikia - operacijų technologija nesiskiria nuo pasaulinės medicinos praktikos. Kad akių ligas galime gydyti taikydami pažangiausias technologijas, yra ligoninės administracijos nuopelnas.
Implantuojame tik minkštus, sulankstomus lęšiukus ir tik pro 2-2,5 mm skersmens angelę. Operacija trunka iki pusės valandos.
Įdėtas lęšiukas niekur neiškrenta, nes implantuojamas į senąjį lęšiuko maišelį. Keisti jo nereikės jau iki amžiaus galo.
Dažnai kataraktos operaciją mūsų pacientai pavadina stebuklu. Juk atvažiuoja į ligoninę akli, o po operacijos namo grįžta matydami. Žmonės nustemba, kad operacija taip greitai baigiasi, kad ji nėra skausminga ir po jos nėra didelių gyvenimo apribojimų.
Visada išrašydami pacientą iš ligoninės atkreipiame dėmesį į tai, kokio jis amžiaus ir kokį darbą dirba. Po operacijos fizinio darbo reikėtų vengti mėnesį. Vyresniems pacientams patartina irgi saugotis: nesušalti, sunkiai nekilnoti, žodžiu, saugotis ir nepamiršti, kad yra operuoti.
Kokios dažniausiai pasitaiko akių ligos?
Senstant visų žmonių rega blogėja. Tačiau yra ir degeneracinės, su amžiumi susijusios ligos, kada rizikuojama prarasti regėjimą.
Tai amžinė geltonosios dėmės degeneracija, katarakta, glaukoma.
Glaukoma - tai akies nervo liga, kurios laiku nediagnozavus žmogus apanka. Anksti diagnozavus glaukomą, skiriamas gydymas lašais, mažinančiais akispūdį. Jei akispūdis vis tiek išlieka padidėjęs, gydoma lazeriu arba atliekama operacija.
Operacijos ir gydymas lašais nesugrąžina prarasto matymo, tik sustabdo ligos progresavimą, padeda išvengti aklumo.
Didelį nerimą kelia vis labiau plintanti geltonosios dėmės degeneracija. Ši liga yra viena pagrindinių apakimo priežasčių tarp vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių ir didžiausia regėjimo pablogėjimo priežastis tarp penkiasdešimtmečių - daugiau paplitusi negu glaukoma ir katarakta kartu paėmus.
Akių lęšiukas surenka ir sukoncentruoja šviesos spindulius į geltonąją dėmę. Taip sukuriami ryškūs vaizdai. Kai ima kauptis itin daug laisvųjų radikalų ir toksinų lipidų - medžiagos apykaitos produktų, geltonosios dėmės apsaugos sistema nebegali to subalansuoti, toksinai pradeda kauptis maitinančiose ląstelėse ir kenkti fotoreceptorių funkcijai. Todėl maitinantys audiniai anksčiau ar vėliau žūsta. Jiems žūstant žmogus ir praranda dalį regėjimo funkcijos.
Amžinę geltonosios dėmės degeneraciją nustatome ištyrę akių dugną. Liga stabdoma ir kontroliuojama vaistų injekcijomis į akis, tačiau vėlyvose stadijose efektyvaus gydymo nėra. Tad nuo 40 metų amžiaus reikėtų reguliariai tikrintis akis. Labai svarbu bent kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti akių būklę.
Ar daugėja akių ligų? Kaip nuo jų apsisaugoti?
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, jog daugėja visų ligų, jaunėja pacientų amžius. Akims kenkia aplinkos tarša, dulkės, pervargimas, technologijų skverbimasis į gyvenimą, kompiuteriai. Savo akis reikia labai saugoti. Nė vienas kitas jutimo organas nėra toks svarbus kaip akys. Jos - mūsų langas į pasaulį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą