Ankstyva diagnozė - ne visiems

Prieš metus parengę tvarką, kaip Lietuvoje turėtų būti vykdoma Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, šalies medikai pagaliau sulaukė, kad ji būtų pradėta įgyvendinti. Deja, kol kas tik kaip bandomoji.

Kaip informavo Valstybinė ligonių kasa (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos, nuo šių metų
liepos pradėta vykdyti
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa dvejus metus bus įgyvendinama Vilniaus ir Kauno apskrityse kaip bandomasis projektas. Vėliau numatoma šią programą vykdyti šalies mastu.

VLK direktoriaus įsakymu Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programai vykdyti skirtas 1 mln. litų Vilniaus ir Kauno teritorinėms ligonių kasoms. Vilniaus apskričiai skiriama apie 553 tūkst. litų, Kauno apskričiai - apie 447 tūkst. litų.

Programa skiriama 50-74 m. asmenims, kurie dėl storosios žarnos vėžio turėtų būti tikrinami kas dvejus metus. Dėl programoje numatytų paslaugų reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis išsamiai paaiškins apie nesudėtingo tyrimo atlikimą, įteiks tyrimui atlikti imunocheminį testą, pagal kurio rezultatus bus sprendžiama dėl tolesnių tyrimų.

Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turės pasitikrinti po dvejų metų. Jei atsakymas teigiamas, šeimos gydytojas išrašys siuntimą pas gydytoją specialistą sudėtingesniam tyrimui - kolonoskopijai atlikti. Prireikus kolonoskopijos metu gali būti atliekama ir biopsija. Visos pagal programą teikiamos paslaugos yra nemokamos.

Ligonių daug

Storosios žarnos vėžys yra viena iš dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje, kasmet nustatoma apie 1,5 tūkst. naujų šios ligos atvejų. Apskritai Europoje ši vėžio liga yra antroji pagal dažnumą vyrų ir moterų mirties priežastis.

Jei storosios žarnos vėžys nustatomas ankstyvos stadijos, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientas ilgą laiką nejaučia jokių ligos požymių, todėl Lietuvoje dažnai aptinkamas III-IV stadijų storosios žarnos vėžys, kurį gydyti kur kas sunkiau, o ir gydymo rezultatai toli gražu ne visada būna guodžiantys.

Storosios žarnos vėžys pagal dažnumą yra 2-3 vietoje, kasmet jo atvejų padaugėja 4-6 proc. Šis vėžys vadinamas civilizacijos liga, nes daugiausia sergančiųjų yra išsivysčiusiose šalyse. Jam rastis daug įtakos turi mityba, antsvoris, vidurių užkietėjimas, manoma, apie 15 proc. ligos atvejų lemia paveldimumas. Vienas rizikos veiksnių yra amžius - kuo ilgiau gyvenama, tuo didesnė tikimybė susirgti.

Kaip “Respublikai” teigė Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinikos vadovas prof. habil. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius, storosios žarnos vėžio atvejų daugėja, mirčių nuo šios ligos - taip pat.

Pradėjus vykdyti ankstyvos kolorektalinio vėžio diagnostikos programą, galima tikėtis to paties rezultato, koks yra organizuojant tokias programas įvairiose pasaulio šalyse. Čia mirtingumas nuo storosios žarnos vėžio sumažėjo 20-30 proc., t.y. mirčių nuo šios ligos skaičius sumažėjo 200-300 atvejų per metus. Kalbant apie tiek gyvybių, tai yra didelis efektas ir dėl to verta investuoti pinigus.

“Olandijoje apskaičiuota, kad IV ligos stadija sergančio žmogaus gydymas nuo diagnozės nustatymo iki mirties kainuoja apie 200 tūkst. eurų. Tad galima įsivaizduoti, kokia tai yra didelė finansinė našta valstybei. Lietuvoje iš 1500 žmonių, kuriems diagnozuojamas storosios žarnos vėžys, apie 60 proc. jis diagnozuojamas II-IV stadijos, apie 20-25 proc. - IV stadijos, o tai yra per 300 žmonių. Tad galima apskaičiuoti, kiek vien tų žmonių gydymas kainuotų”, - kalbėjo N.E.Samalavičius.

Vykdant ankstyvosios diagnostikos programą vėžys būtų aptinkamas ankstyvesnių stadijų, tad juo sergančius žmones galima būtų gydyti efektyviau, radikaliau ir pigiau. Jeigu liga diagnozuojama I stadijos, reikia tik operacinio gydymo, jei II - reikia operacijos ir kartais chemoterapinio gydymo, o aptikus III-IV stadijos vėžį neišvengiamai prireiks kombinuoto gydymo, kurio išlaidos yra labai didelės. Tad specialistai įsitikinę, kad sunkmečiu ypač reikėtų galvoti apie tai, kad neišleidus pinigų ankstyvai diagnostikai gerokai daugiau jų tenka išleisti gydymui.

Projektas - tik bandomasis

Kaip “Respubliką” informavo Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos projektą rengusiai SAM darbo grupei vadovavusi ministerijos Specializuotos pagalbos skyriaus vyr. specialistė Audronė Mazurkienė, išanalizavus didžiųjų šalies ligoninių, kuriose atliekamų kolonoskopijų skaičius sudaro apie 50 proc. šalyje atliekamų tokių procedūrų, pateiktus duomenis, apskaičiuota, kad Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programai per metus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto reikėtų skirti apie 6 mln. litų.

N.E.Samalavičiaus teigimu, Lietuva yra maža šalis, turinti tik apie 3 mln. gyventojų, - tai puikus skaičius nacionalinei ankstyvosios diagnostikos programai. Jei ji bus pradėta vykdyti tik kaip bandomoji, tam tik-rame regione, jos naudą pajus tik nedidelis skaičius žmonių.

“Praeis daug laiko, kol pajusime bent kažkokį ankstyvos diagnostikos efektą - jis ištirps tarp kitų skaičių. Kita vertus, mūsų tikslas yra nacionalinė programa, tad jei pradėsime su regionine programa, kol turėsime nacionalinę, prabėgs dar 5-6 metai, vadinasi, neatliksime to, ką galime, neišgelbėsime kelių šimtų gyvybių, nesutaupysime biudžetui keliolikos milijonų litų”, - sakė medikas.

Aida VALINSKIENĖ, “Respublika”