Gripas - virusinė infekcija, kuri antibiotikais negydoma. Tačiau neretai ši pavojinga infekcija komplikuojasi, ir gydytojams tenka spręsti, ar skirti pacientui antibiotikus. Nustatyti tai nėra lengva.
Neseniai pasibaigusio Europos Sąjungos finansuoto projekto "Happy Audit"
(Linksmasis auditas) dalyviai tikina, kad viskas būtų kur kas paprasčiau, jei šeimos gydytojai turėtų galimybę atlikti skubius C reaktyvaus baltymo (CRB) bei streptokoko A tyrimus. Pirmasis tyrimas leistų per kelias minutes nustatyti, ar žmogus serga virusine, ar bakterine infekcija, stebėti ligos intensyvumą ir eigą. Šiuo metu atlikti šį tyrimą trukdo tai, kad jis yra brangus, o ligonių kasos papildomų pinigų tam neskiria.
Antrasis tyrimas leistų konkretizuoti, ar bakterinę ligą sukėlė streptokokai. Šis palyginti nebrangus tyrimas leistų sutaupyti ne tik valstybės lėšų, bet ir sveikatos, ir neskatintų bakterijų atsparumo.
"Padarę tonzilių nuobraukas jau kabinete gydytojai žinotų, ar tikslinga skirti antibiotikus. Jei sukėlėjas - streptokokas, pats paprasčiausias antibiotikas penicilinas padės 100 proc. Jei testas bus neigiamas - 99 proc. tikimybė, kad anginą sukėlė virusas", - "Vakarų ekspresui" sakė projekto koordinatorė Baltijos šalyse šeimos gydytoja Rūta Radzevičienė.
Galimybė atlikti šiuos tyrimus buvo suteikta visiems gydytojams, dalyvavusiems projekte "Happy Audit".
Kol ligonių kasos jų nefinansuoja, šių mėginių naudą patyrę gydytojai pacientams pasiūlo pasidaryti mokamą CRB tyrimą.
Nuo 1995 metų tuos mėginius populiarinanti vaikų ligų gydytoja Ilona Stirbienė mano, jog jei jie būtų apmokami - sutaupytų didelius pinigus krizės kamuojamai Lietuvai. Be to, mažėtų bakterijų rezistentiškumo problema.
Akivaizdi nauda
"Happy Audit" projekte, kurį Lietuvoje vykdė UAB "Mano šeimos gydytojas" bei Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, šiemet dalyvavo 28 Klaipėdos krašto gydytojai. Projekto tikslas - sumažinti bakterijų rezistentiškumą, racionaliai skiriant antibakterinius preparatus kvėpavimo takų infekcijoms gydyti pirminėje sveikatos priežiūroje.
Pirmaisiais projekto vykdymo metais 31 šeimos gydytojas iš Klaipėdos apskrities tris savaites registravo visus pacientus, kurie kreipėsi dėl kvėpavimo takų ligų, ir žymėjo, kokį jiems skyrė gydymą.
Pirmųjų projekto vykdymo metų rezultatas akivaizdžiai parodė, kad Lietuvoje antibiotikų kvėpavimo takų infekcijoms gydyti skiriama nepagrįstai daug.
Po šių rezultatų ir jų priežasčių analizės, susitikimų su ekspertais, projekto kūrėjais, projekto dalyviai pakartojo registraciją. R. Radzevičienė pasidžiaugė, kad per pastaruosius metus antibiotikų gydytojai išrašė perpus mažiau.
"Visiškai sumažinome plataus spektro antibiotikų skyrimą ir dabar tonzilitas 90 proc. atvejų gydomas penicilinu. Tai fantastiškas rezultatas", - džiaugėsi R. Radzevičienė.
Penicilinas - populiariausias antibiotikas Švedijoje ir Danijoje. Čia šiuo antibiotiku sėkmingai gydoma apie 98 proc. ligų, kurias sukelia bakterijos.
Netikslingas antibiotikų skyrimas sukelia rezistentiškumo problemą: galų gale antibiotikai nebesugebės kariauti su infekciją sukėlusiomis bakterijomis, ir žmogus gali mirti nuo paprasčiausio plaučių uždegimo.
Nereglamentuotas teisiškai
Projekto dalyvis šeimos gydytojas Darius Balčiūnas "Vakarų ekspresui" sakė, jog dalyvavimas projekte jam padėjo pakeisti antibiotikų skyrimo taktiką.
Nepaisant to, išlieka nemažai problemų, kadangi antibiotikų skyrimas Lietuvoje nėra reglamentuotas teisiškai. Projekto dalyviai gavo tik Skandinavijos pavyzdžiu parengtas rekomendacijas, kurios juridinės galios neturi.
"Jei įvyktų nepageidaujamas reiškinys, tą antibiotikų skyrimą ar neskyrimą būtų galima įvairiai interpretuoti. Juk pavojus, kad virusinė infekcija pereis į bakterinę, visada yra, ir jei tai įvyktų, būtų paklausta, kokia metodika gydytojas vadovavosi. Nepasakysi, kad Skandinavijos metodika", - sakė D. Balčiūnas.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius Alfridas Bumblys pritarė, kad antibiotikų skyrimas turi būti reglamentuotas. Tik tuomet Valstybinė ligonių kasa įgytų teisę centralizuotai nupirkti minėtų tyrimų rinkinius.
"Dviračio nereikia išradinėti - daugelis šalių naudoja tuos testus ir jie duotų didelę naudą tiek Lietuvos biudžetui, tiek žmonėms", - sakė direktorius.
Palyginti nebrangūs tyrimai, leidžiantys nustatyti infekcijos kilmę, padėtų sutaupyti ne tik valstybės lėšų, bet ir sveikatos, ir neskatintų bakterijų atsparumo.
"Gydytojai nenori rizikuoti"
Ilona STIRBIENĖ, Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinikos vaikų intensyviosios terapijos gydytoja, projekto "Happy Audit" dėstytoja ir ekspertė
Antibiotikai visame pasaulyje gana dažnai vartojami neracionaliai, be reikalo, ypač plataus spektro, per daug sudėtingi, per daug brangūs, nors kartais galima apsieiti visai be antibiotikų arba daug paprastesniais.
Kodėl? Priežastys kompleksinės ir jos kinta keičiantis visuomenei. Kai atsirado antibiotikai, buvo tikima, kad jie gydo viską. Antra, gydytojai, ypač mažiau išsilavinusių šalių, dirbantys pirminėje grandyje, neturi pakankamai priemonių atskirti bakterinę infekciją nuo virusinės - trūksta pinigų, gydytojui neprieinami brangūs tyrimo metodai, leidžiantys tiksliau pasakyti, ar ligą sukelia virusas, ar bakterija. Kita vertus, pastebima bloga tendencija: žiniasklaidai išgarsinus komplikuotus atvejus kaip gydytojo klaidas, šie patraukiami teisminėn atsakomybėn. Todėl gydytojai nenori rizikuoti, nes nėra pakankamai saugomi valstybės. Jis žino, jog jei paskirs antibiotiką - jo greičiausiai nebaus, o jei nepaskirs ir virusinė liga po penkių dienų komplikuosis bakterine infekcija - jam bus priekaištaujama, kam nepaskyrė antibiotikų. Dar viena priežastis - tėvai arba patys pacientai įsivaizduoja, kad be tabletės negali pasveikti. Yra ir gydytojų, kurie tiki, kad be stipraus antibiotiko nieko nebus.
Ar infekcija virusinė, ar bakterinė, daug ką galima pasakyti ir iš simptomų. Daugelis virusinių infekcijų nėra sunkios, vaikai apskritai kyla iš lovos ir eina žaisti. Bendri požymiai - peršalimas, bėganti nosis, perštinti gerklė, kosulys. Daugelis bakterinių infekcijų yra sunkios. Reikia išmokti pažinti sunkiai sergantį ligonį ir greitai jį gydyti. Net bronchitas 90 proc. atvejų yra virusinė infekcija. Vaikų amžiuje apskritai 90 proc. ligų virusinės.
Norint pasiekti geresnių antibiotikų vartojimo rezultatų, reikėtų žmonėms stipriai kompensuoti pagal receptus išrašomų paprastųjų antibiotikų pardavimą ir apriboti sudėtingų antibiotikų pardavimą taip, kad jų kainos pakiltų. Kai darysis sudėtinga įpirkti nereikalingą antibiotiką, jis bus rečiau perkamas. Yra daug svertų, kaip tai galima padaryti.
Genovaitė PRIVEDIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą