"Ar politikas nėra "įmerkęs rankas" į narkotikų liūną?".

Praėjusio antradienio "Sveikatos" priede, publikuotame staipsnyje "AIDS centro neveiklumas kelia grėsmę visuomenei, pateikta Klaipėdos miesto tarybos nario Valdemaro Anužio nuomonė klaidina jūsų skaitytojus ir visiškai neatitinka tikrovės.
Tenka tik nuogąstauti, kaip tokie žmonės, užimantys aukštus vietos valdžios postus, neišmano reikalo esmės ir imasi komentuoti Lietuvos visuomenei skaudžius faktus ir įvykius, tokius kaip ŽIV, narkomanija.
Perskaičius straipsnį kyla mintis, kad Klaipėdos miesto tarybos narys V. Anužis yra nesusipažinęs su valstybės vykdoma politika dėl narkotikų ir mano, kad "efektyviausias būdas sustabdyti ŽIV plitimą Lietuvoje - asmenims, priklausomiems nuo narkotinių medžiagų, ne tik sudaryti sąlygas naudotis steriliais švirkštais, bet ir skirti jiems nemokamai narkotikų"!.
Lietuvos AIDS centro specialistus neramina tokie pasisakymai iš vietos valdžios atstovų, nuo kurių priklauso gyventojų sveikata ir gerovė. Tokie pasisakymai nevienareikšmiškai perša mintį ar tik p. V. Anužis vienaip ar kitaip nėra "įmerkęs rankas" į narkotikų liūną ir gal jam naudinga taip kalbėti? Kyla klausimas, ką, turėdamas plačias galias, konkrečiai nuveikė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys V. Anužis, norėdamas sumažinti narkomanijos ir ŽIV plitimą savame krašte, kokius konkrečius pasiūlymus pateikė ir kaip juos įgyvendino? Manome, jog tušti ir nihilistiniai V. Anužio pasisakymai ir kitų institucijų vykdomų darbų kritika - tai ne kas kita, kaip siekimas susireikšminti ir tokiu būdu atkreipti į savo personą visuomenės dėmesį. Tačiau ne tuščiais žodžiais ir intrigomis, o darbais politikai visuomenėje yra vertinami.
Tuo tarpu Lietuvos AIDS centras gali konkrečiai priminti kai kuriuos centro darbus ir pasiekimus narkomanijos ir ŽIV prevencijos srityje. Jau 1992 m. Lietuvos AIDS centras, pirmasis Lietuvoje, įsteigė Narkomanų reabilitacijos bendruomenę, kurią baigę pacientai pasveiko ir dirba ne tik Vilniuje, bet ir Klaipėdos priklausomybės ligų centre, Klaipėdos žalos mažinimo kabinete bei kitose narkomanų reabilitacijos bendruomenėse Kaune, Druskininkuose ir kitur.
Taip pat Lietuvos AIDS centro specialistai, suprasdami narkotikų žalą visuomenei bei jų įtaką ŽIV plitimui, pirmieji Lietuvoje įkūrė žalos mažinimo kabinetą, kuriame keičiami švirkštai ir taip siekiama sumažinti ŽIV plitimą per injekcinius narkotikus. Tačiau ši veikla nėra ir negali būti pagrindinis uždavinys ŽIV prevencijoje, nes svarbiausia - darbas su žmonėmis, ypač jaunimu, ugdant motyvaciją, nuo kurios priklauso rizikingo elgesio formavimasis ir pokyčiai.
Sunku ir neįmanoma diskutuoti su žmogumi, kuris siūlo imti pavyzdį iš totalitarinės - Baltarusijos - valstybės, kur kaliniams sudaromos sąlygos saugiai vartoti narkotikus, su žmogumi, kuris siūlo palei mokyklas paleisti apmokytus šunis - esą jie apsaugos mūsų vaikus nuo narkotikų vartojimo. Absurdo komedija - kitaip nepavadinsi.
Šiuo metu savivaldybių tarybos turi didžiules galimybes ir finansus savarankiškai spręsti aktualiausias sveikatos problemas. Turbūt nereikia skaitytojams dar kartą priminti, jog visose savivaldybėse yra įsteigti Savivaldybių sveikatos fondai, iš kurių lėšų gali būti finansuojamos įvairios programos, įskaitant ŽIV ir narkomanijos prevencijos - t.y. tos, kurios labiausiai reikalingos miesto gyventojams. Ir tai nusprendžia savivaldybės taryba. Taip pat norime priminti, jog AIDS centras visada stengiasi suteikti Klaipėdos specialistams, dirbantiems ŽIV prevencijos srityje, ne tik metodinę pagalbą, bet ir pritraukti į Klaipėdą tarptautinių fondų lėšas. Specialistai žino, jog AIDS centro iniciatyva per 40 tūkst. USD ŽIV prevencijai iš USAIDS organizacijos buvo skirta Klaipėdai.
Situacija kalėjimuose iš tiesų neramina AIDS centro specialistus, nes į juos kasmet vis daugiau patenka narkomanų, kurie, patekę į kalėjimus, nenustoja vartoti narkotikų. Ir tai svarbiausias rizikos faktorius, dėl kurio ŽIV gali plisti kalėjimuose. Deja, įkalinimo įstaigose yra sava medicinos priežiūros tvarka. Kiekviena įkalinimo įstaiga turi savo medicinos dalį, kurios darbą koordinuoja ir kontroliuoja Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos. Todėl Sveikatos apsaugos ministerijos įstaigos negali ten "įvesti tvarkos" arba užtikrinti, kad kalėjimuose nebūtų vartojami narkotikai. Tai jėgos struktūrų reikalas. Kol ŽIV protrūkis neatkreipė visuomenės dėmesio apie narkotikų problemą kalėjimuose, šita tema buvo "tabu" ir ji, deja, buvo neigiama.
Tik bendrų pastangų (AIDS centro ir Kalėjimų departamento) dėka išaiškinus ŽIV protrūkį Alytaus griežtojo rėžimo pataiso darbų kolonijoje, AIDS centras siūlė Sveikatos apsaugos bei Teisingumo ministerijoms pradėti kolonijoje taikyti žalos mažinimo programas ir taip sumažinti ŽIV plitimą per injekcinius narkotikus. Tačiau tam pasipriešino tuometinis sveikatos ministras bei Kalėjimų departamentas.
Lietuvos AIDS centras dirba atvirai ir viešai. Vykdome įvairias akcijas visuomenėje, ypač jaunimo tarpe. Dažnai centro specialistai kviečiami pasisakyti žiniasklaidoje, konferencijose, todėl manome, jog esame matomi patys ir neslepiame savo darbų - tuo ir užkliūvame kai kuriems įvairaus plauko veikėjams ar intrigantams.