Pasaulyje plintantis tabako vartojimas tampa vis didesnė problema, didinanti sergamumą ir mirtingumą nuo tabako sukeltų širdies ir kraujagyslių, onkologinių, kvėpavimo sistemos ligų.
Lietuvoje reguliariai rūko apie pusė suaugusių vyrų ir daugiau kaip dešimtadalis moterų. Per pastarąjį dešimtmetį jaunų moterų rūkymas Lietuvoje išaugo 5 kartus, o nepilnamečių merginų rūkymo paplitimas pralenkė suaugusiųjų moterų rūkymo paplitimą.
Rūkymo metu į moters organizmą patenkančios medžiagos veikia daugelį moters reprodukcinės veiklos organų, daugėja moterų, sergančių plaučių bei gimdos kaklelio vėžiu.
Tabako dūmuose yra apie 4 tūkst. cheminių junginių. Svarbiausios kenksmingos medžiagos yra nikotinas, smalkės, dervos, dirginančios medžiagos. Nikotinas lengvai patenka į kraujotaką ir stipriai veikia nervų sistemą, skatina kraujagyslių spazmus, pagreitina aterosklerozės atsiradimą, sukelia priklausomybę. Anglies viendeginis (smalkės), susijungęs su hemoglobinu, išstumia deguonį ir pablogina audinių aprūpinimą deguonimi. Dervose randama apie 60 vėžį sukeliančių medžiagų. Dirginančios medžiagos - aldehidai, ketonai ir fenolai pakenkia bronchų gleivinę ir sukelia lėtinį bronchitą.
Nėra nekenksmingų cigarečių! Cigaretės su mažesniu nikotino ir dervų kiekiu taip pat pavojingos. Rūkydami "lengvesnes" cigaretes žmonės įtraukia giliau ir daugiau įkvepia anglies monoksido bei kitų kenksmingų medžiagų. Cigaretės dūmai yra kenksmingi ir aplinkiniams.
Rūkant paskutinius 2 cigaretės centimetrus į organizmą patenka 4 kartus daugiau nuodingų medžiagų, galinčių sukelti vėžį, negu rūkant 2 pirmuosius jos centimetrus.
Metus rūkyti sunkiausia būna pirmąsias 2-3 dienas. Vėliau noras dažniausiai silpnėja ir išnyksta. Siekiant palengvinti abstinenciją, atsirandančią metant rūkyti, skiriama nikotino pakaitos terapija. Taip pat naudojami ir medikamentai be nikotino bupropionas. Naudojami ir akupunktūra, hipnozė, homeopatija, nors jų veiksmingumas mediciniškai neįrodytas.
Tabako kenksmingumas neabejotinas - tai ir blogas kvapas iš burnos, pageltę dantys ir pirštai, pagausėjęs skrepliavimas. O ką bekalbėti apie dar jaunus nevaikštančius vyrus, o kartais ir moteris, kuriems, užakus kraujagyslėms, teko amputuoti galūnes.
Milda Beniušienė, gydytoja terapeutė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą