Atrakcionai, dviračiai, peštynės - dažniausios vaikų traumų priežastys

Vaikų sveikata

Praėjusį penktadienį Klaipėdos vaikų ligoninėje, prie traumatologo kabineto laukė eilutė mažųjų pacientų.

Septynmetei Evelinai ir dešimtmečiui Viktorui Jūros šventę primena ramentai ir gipsas. Abu vaikai susižeidė, nesėkmingai žaidę pripučiamuose atrakcionuose: mergaitė patempė kojos sąnarius ir susižeidė pėdą, o berniukas susilaužė kairės rankos bevardį pirštą.

Evelina žino, jog net šiandie nuėmus įtvarą, ji kurį laiką šlubuos, tačiau yra pasiryžusi lankyti baseiną, kad greičiau pasveiktų. Galima daryti išvadą, jog jokie atrakcionai nesuteikia tiek džiaugsmo, kad dėl to būtų verta rizikuoti.

Kalbindami traumatologą Joną Baltrūną, išgirdome, jog vasaros metu dėl vaikų neatsargumo, o kartais dėl tėvų nepriežiūros patirtų traumų nemažėja, iš klaidų nepasimokoma.

Dažniausios traumos - sumušimai

"Kai pagerėja oras, žinoma, vaikai aktyviau žaidžia ir laksto, ir tie susižalojimai neišvengiami. Kas žaidė futbolą, laipiojo po medžius, krito, ir dažniausios traumos - sumušimai, gydomi ambulatoriškai, - sako gydytojas Jonas Baltrūnas. - Rimtesnės traumos - rankų lūžimai, gydomi stacionare, kai reikia atlikti kaulų repoziciją.

Be abejo, dažnai susižalojama išdykaujant vandens telkiniuose, kai užminama ant sudaužytų butelių šukių. Viena būdingiausių traumų yra patiriama neriant į gelmę, kai paaugliai nežino, koks yra dugnas - dėl to patiria sunkius galvos, kaklo, stuburo slankstelių sužalojimus. Šią vasarą gydėme vieną tokią traumą patyrusį paauglį, bet galime nusispjaut per petį, jog šiemet tokių nukentėjelių buvo nedaug.

Taip pat dažnai atveža paauglių pacientų, patyrusių smurtines traumas; susižaloja, konfliktus spręsdami kumščiais. Taip atsitinka bet kuriuo metų laiku.

Manau, jog tie vaikai, kurie rimtai sportuoja, lanko, tarkime, karate, nekvailioja, demonstruodami jėgą. Tarp jų mažiau vėjavaikių, ir juos tenka mažiau konsultuoti vaikų chirurgams dėl sulaužyto žandikaulio ar stomatologams - dėl išmuštų dantų", - šyptėli gydytojas.

Galvos trauma - rimta rizika

Gali būti, jog bendrabučių kiemų tvarkdariai ir patys tėveliai labiau susirūpino saugiomis sūpuoklėmis, nes šią vasarą nebuvo susižalojusių mažylių. Tačiau mažieji dažnai įsivaro rakščių, o žvejai mėgėjai ateina su įstrigusiais pirštuose kabliukais.

Sumušimai, raiščių patempimai, nudegimai, žaizdos žaizdelės - "traumpunkto" kasdienybė. Tačiau kaip ir kiekvieną vasarą pakanka ir galvos traumų - dėl autoįvykių, nelaimingų atsitikimų, nukritimų. Prie kiekvieno vaiko prievaizdo nepastatysi.

- "Į galvos traumas reikia atkreipti ypatingą dėmesį, nes jų diagnostika nėra tokia lengva, o gydymo pasekmės labai įvairios. Kartais patirtos galvos traumos nepalieka jokios žymės, o kitąkart ir po keleto metų atsiranda kankinančių galvos skausmų, nuovargio be priežasties, ir net epilepsijos priepuolių. Į bet kokią galvos traumą nevalia žiūrėti pro pirštus, labai svarbus tėvų dėmesys vaiko savijautai. Net jei po traumos paskirtas gydymas, vaistai suveikia po valandos, vaikas laksto po skyrių kaip špokai, ir tėvai nesupranta, kodėl medikams jį reikia stebėti ligoninėje, o vaiką išrašius - laikytis specialaus režimo, gerti vaistus. Bet reikia numatyti pasekmes ir nuo jų apsidrausti. Traumos sukeltos pasekmės gali būti labai liūdnos, vėliau neurologai gali turėti daug darbo", - įspėja traumotologas.

Neatsargumo kaina - vaiko luošumas

Gydytojas sakė, jog vis dar "nemadingi" dviratininkų šalmai ir antalkūniai. - "Į tai reikia atkreipti dėmesį, susimąstyti gal ir valstybės pareigūnams, dviratininkų šalmai turi būti privalomi. Kokie nors ŽAS-ai galėtų dainuoti: "Nebūk žąsinas, važiuok su šalmu". Esu matęs, kad gerą pavyzdį atžaloms rodo tėvai, patys važinėjantys su šalmais, negailintys pinigų savo ir vaikų apsaugai. Keliaujant automobiliu apsauginiai diržai, specialios sėdynės mažyliams ne vienam vaikui išgelbėjo gyvybę".

- "Jeigu yra žaizda, į medikus reikia kreiptis per šešias valandas. Jeigu tebus nubrozdijimas, tikrai nieks neims vaiko "siuvinėt", bet laiku kreipųsis ir susiuvus laiku, žaizda greičiau gis, liks mažesnis randas. Kai kurie tėvai bintuoja žaizdą tris dienas, o pamatę, kad ši prastai gyja, nusprendžia pasirodyti gydytojui. Ligoninė dirba visą parą.

Buitinės traumos, nudegimai taip pat yra priekaištas tėvams, nes vos išmokę vaikščioti vaikai kavos negeria. Reikia žinot, kad tas lėliukas iš esmės yra gyvas sidabras, nenuspėjamas. Visuomet verta patikrinti sriubos karštumą, ir ne vaiko kaltė, jei prisiliečia karštos viryklės arba stiklainio - tai tėvų aplaidumas. Juk atėjo uogienių virimo metas", - įspėja gydytojas.

Ko griebtis, o ko nevalia?

Blogai, kai ir pūlinys savaitę "sirpinamas", pagalbos nesikreipiama, nes tėvams reikia į darbą, po jo - į paplūdimį ir sodą, o kantrus vaikas niekuo nesiskundžia. Tik kai vaikas sukarščiuoja, sekmadienį dvyliktą valandą nakties atvežamas į priimamąjį.

Gydytojas pataria: jeigu žaizda kraujuoja, ją reikia nuplauti ir prispausti švariu tvarsčiu, stipriai subintuoti. Būkite ypač atsargūs dėdami žgutą. Dėl neišmanymo žmonės kartais taip jį uždeda, jog priveržia, bet pakankamai net neužveržia, o nesmarkiai kraujavusi žaizda pradeda smarkiai kraujuoti, kadangi sutrinka kraujotaka.

- Pirmas patarimas: jeigu sužalota galūnė, spaudžiant prie žaizdos švarų tvarstį, reikia jį šaldyti ir kiek įmanoma greičiau vežti vaiką į ligoninę. O tų žgutų geriau net nedėti, - sako gydytojas. - Žgutą arba timpą galima dėti tik ant žąsto arba ant šlaunies, ir stebėt, ar nustojo kraujuoti. Nes jeigu jūs nepakankamai užveršit, tik sutrikdysit veninį kraujo nutekėjimą, o jei uždėsit per stipriai, galit sutraiškyti raumenis, pažeisti nervus. Taigi šios priemonės turi būti imamasi kraštutiniais atvejais.

Jeigu susižeidęs vaikas nejuda, yra be sąmonės, nereikia jo tąsyti nei liesti - kvieskite greitąją ir laukite. Nes impusyviai mėginant padėti, galima pakenkti. Suteikti profesionalią pagalbą moka ne visi.

Žaizdų nepatarčiau tepti jodu, ypač šviesaus gymio vaikams, nes tai stipriai chemiškai veikianti medžiaga, neretai sukelianti alergines reakcijas.

Yra kitų preparatų. Antiseptikais, spiritu dezinfekuokite ne pačią žaizdą, o jos pakraščius. Neklausykite bobučių patarimų žaizdą tepti grietine, dėti voratinklį ar panašaus absurdo.

Nudegimus tepti ryklio ar kitokiais riebalais yra nesąmonė. Vienareišmiškai: jokių riebalų!

Nudegusią vietą kiškite po šaltu vandeniu 10-15-kai minučių, jeigu nudegė didelis plotas, nenaudokite jokių purškiklių, kol atvažiuos greitoji.

Jeigu vaikas nudegė sėdynę, skubiai sodinkite į šaltą vonią. 

Ivona ŽIEMYTĖ