Knarkimas

Ar realu atsikratyti knarkimo per 10 minučių

(1)

Už kokias pagydytas ligas gydytojui dėkoja ne patys pacientai, o jų žmonos? Žinoma, pašalintą knarkimo priežastį. Gėlių puokštes nuo paciento mylimųjų gauna ir Klaipėdos medikai.

Naujos gydymo technologijos

Ligoninėms įsigijus radiodažninės termoabliacijos aparatą "CelonlabENT", pašalinti knarkimo priežastį pavyksta greitai, neskausmingai, saugiai ir efektyviai.

Suglebę minkštojo gomurio ar liežuvio šaknies audiniai, trukdantys miegant orui praeiti kvėpavimo takais ir sukeliantys knarkimą, paveikiami nuo 300 Hz iki 2 MHz radijo bangomis.

Dėl to, kad iš audinių išstumiamas vanduo, jie koaguliuojasi ir randėja.

Sumažėjus minkštojo gomurio ir liežuvio šaknies apimčiai, sustandėjus audiniams jie nebesiliečia prie užpakalinės ryklės sienelės ir nebesukelia vibracijos, t.y. knarkimo.

Bipolinis koaguliacijos elektrodas operacijos metu įstumiamas į audinį, kurį norima paveikti.

Jis saugus net tiems ligoniams, kurių krūtinėse implantuotas širdies elektrostimuliatorius.

"Aparatas protingas", nes elektrodas pagal varžą "pajunta", kada audiniai koaguliuojasi, ir pats išsijungia.

Radiodažninė termoabliacija naudojama ir apatinių kriauklių chirurgijai. Sumažinus šios kriauklės apimtį, galima palengvinti kvėpavimą ir vaikams bei paaugliams, sergantiems alerginiu, vazomotoriniu ir hipertrofiniu rinitu.

"Celon" metodika nepažeidžia kriauklės virpamojo epitelio ir gleivinės, taip išsaugoma nosies valomoji funkcija.

Tik dvi procedūros

Norint pašalinti knarkimo priežastį - dažniausiai užtenka dviejų radiodažninės termoabliacijos procedūrų.

Antroji atliekama praėjus šešioms savaitėms po pirmosios.

Procedūra, atlikus vietinę nejautrą, užtrunka vos 10 minučių. Tą pačią dieną pacientas išleidžiamas namo ir gali dirbti.

Kokie galimi šalutiniai reiškiniai?

Vietinės nejautros metu atliekama operacija yra neskausminga. Pacientai gali jausti "kąsnį" ir nedidelį skausmą iki trijų dienų po operacijos.

Pirmą savaitę po procedūros knarkimas paaštrėja, paskui audiniai ima standėti, tuomet knarkimas nyksta.

Reikia išsitirti

Tiesa, jei knarki ir nori to atsikratyti, - neužteks vien tavo pageidavimo.

Gydytojai tik įvertinę kvėpavimo takų anatomiją ir polisomnogramą (organizmo funkcijas miego metu) išsiaiškins, ar radiodažninė abliacija gali padėti.

Mat kai kuriais atvejais šis būdas netiks.

Pavyzdžiui, jei knarkiama dėl vidutinio ir sunkaus laipsnio obstrukcinės miego apnėjos.

Tuomet gydymą reikėtų pradėti teigiamą slėgį kvėpavimo takuose palaikančiais aparatais.

Knarkaliams pasitikrinti viršutinių kvėpavimo takų būklę itin svarbu. Mat knarkimu bei kvėpavimo sustojimu miegant, t.y. obstrukcine miego apnėja, kartais pasireiškia ir juose išsikeroję augliai.

Staigi kūdikių mirtis siejama su obstrukcine miego apnėja dėl adenoidų ir tonzilių hipertrofijos.

Taip pat skaitykite:

Sunkių būklių priežastis

Knarkimas, ilgą laiką buvęs tik socialiniu reiškiniu, sukeliančiu šeimoje kivirčus ir net skyrybas, svarią medicininę reikšmę įgijo 1976 metais, kai buvo aprašyta obstrukcinės kilmės miego apnėja - knarkimas su kvėpavimo sustojimu naktį ir dideliu mieguistumu dieną.

Miego apnėjos sindromo diagnozė nustatoma, kai miegant per vieną valandą užregistruojama ne mažiau nei 10 kvėpavimo sustojimų, užtrunkančių ne trumpiau kaip 10 sekundžių, kai kvėpavimui sustojus, 15-20 proc. sumažėja deguonies įsotinimas kraujuje.

Miego apnėja gali sukelti miokardo infarktą, insultą, bradikardinius širdies ritmo sutrikimus naktimis ir staigią mirtį, dažniau pasireiškia ir stiprėja besivystanti arterinė hipertonija, širdies ir kvėpavimo nepakankamumas.

Svarbiausias rizikos susirgti miego apnėja faktorius - nutukimas (net 70 proc. atvejų).

Vyrai miego apnėja serga 6 kartus dažniau nei moterys. Įtakos turi amžius (45-65 metai), menopauzė, rūkymas, alkoholis, migdomųjų vartojimas, paveldėti anatominiai žandikaulių ir gerklų ypatumai.

Įspėjantis miego apnėjos simptomas - garsus knarkimas su kvėpavimo pertrūkiais miegant. Kiti - ryškus mieguistumas dieną, pablogėjusi atmintis, polinkis į depresiją, galvos skausmas atsikėlus, sumažėjęs darbingumas, lytinės veiklos susilpnėjimas.

Mirties rizika

Spartėjant gyvenimo tempams, kai žmogus turi būti maksimaliai darbingas, miego svarba tampa vis aktualesnė.

Taigi knarkaliai, sergantys miego apnėja, ne tik kad rytais nesijaučia pailsėję, yra nedarbingi, bet kasdien susiduria su padidėjusia mirties rizika. Ir tą riziką kelia ne vien infarkto ar insulto galimybė, bet ir padidėjusi avarijų tikimybė.

SKAIČIAI. Obstrukcine miego apnėja serga 2-4 proc. gyventojų, bronchų astma - 1 proc., lėtine obstrukcine plaučių liga - 1 proc.

1993 metais buvo atlikta Viskonsino miego studija: ištirti 602 pacientai, kurių amžius 30-60 metų.

Nustatyta, kad iš šių pacientų 28 proc. moterų, 44 proc. vyrų knarkia. 45 proc. - knarkia kartais, 25 proc. - nuolat. 24 proc. vyrų ir 9 proc. moterų nustatyta obstrukcinė miego apnėja.

Jų kvėpavimas per miego valandą sustoja 5 ir daugiau kartų.

Organizatorių nuotr.

Jei patiko straipsnis, nepamirškite pasidalinti su draugais Facebook!

Taip pat skaitykite:

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder