Paprastai relaksacija vadinamas psichologinio ir fiziologinio aktyvumo sumažėjimas esant budrios būsenos. Žmogus pasiekia panašų atsipalaidavimo lygį miegodamas, tačiau išlieka budrus.
Relaksacija ypač tinka asmenims, kurie patiria nuolatinę įtampą ir stresą. Atsipalaidavimo metu organizmas ilsisi: širdis plaka retai, kvėpavimas lėtėja, raumenys atsipalaiduoja. Ši būsena yra priešinga streso būsenai: pastarosios metu organizmas yra aktyvus. Labai svarbu žinoti, kad nuolat praktikuojant mažėja bendras imlumas stresui, žmogus jaučia mažiau nerimo, atsiranda pozityvesnis savęs vertinimas.
Relaksacija padeda nusiraminti po didelio streso, sumažina emocinę įtampą, nerimą, jaudinimąsi, prieš viešą pasirodymą, egzaminus ir kitais atvejais. Taip pat relaksacija padeda susikaupti, susikoncentruoti ir tuo pačiu suvokti savo galimybes bei tobulėti.
Pagrindinės relaksacijos pozos:
Gulima. Atsigulti ant nugaros ištiesus kojas, rankos padėtos šalia, delnais į viršų. Svarbu, kad būtų patogu. Galima po klubais ir galva pasidėti pagalvių.
Pusiau sėdima–atsilošus minkštoje kėdėje ar fotelyje. Kojos remiasi į grindis visu padu. Tarpas tarp kojų 30 cm ar daugiau. Keliai sulenkti buku kampu, nes kitaip gali pradėti tirpti kojos. Nugarai ir kojoms reikalinga tvirta atrama. Rankas geriausiai padėti ant kelių. Pirštai ištiesti.
Vėžiko poza. Patogiai atsisėsti, atsiremti, kaklas vienoje linijoje su kūnu. Kojos sulenktos buku kampu.
Svarbu atminti, kad kiekvienas norintis išbandyti relaksaciją gali atrasti sau patogią pozą, prieš tai išbandęs ir vieną ir kitą.
Dar keli praktiniai patarimai prieš užsiimant relaksacija:
Netaikykite jos ką tik pavalgius, geriausia, kad po valgio būtų praėjusios 1-2 valandos.
Prieš pradedant įvertinkite aplinką: ar išjungtas telefonas, uždaryti langai, išvėdintos patalpos, uždarytos durys& ..
Drabužiai turi būti patogūs ir nevaržyti jūsų kūno judesių.
Efektyviausia relaksaciją atlikti užsimerkus, kad nedirgintu Jūsų pašaliniai dirgikliai.
Rašyti komentarą