Gyvenimiški patarimai
Visą gyvenimą kentėjau dėl per žemo kraujospūdžio, kuris visai neseniai virto aukštu ir net labai aukštu. Į savo būklę stengiausi pažiūrėti su humoru.
"Sugedę" aparatai
Buvau dar visai jauna, apie ligas nieko neišmaniau. Tačiau sovietmečiu visai nesunkiai buvo galima gauti kelialapius į sanatorijas. Tereikėjo tik tinkamos diagnozės.
Dėl žemo kraujospūdžio tinkamiausia sanatorija pasirodė besanti Moldovoje. Kadangi turėjau draugų Kišiniove, su malonumu į tą sanatoriją išsirengiau, pakeliui aplankydama ir bičiulius. Niekaip nesupratau, kodėl jaučiuosi bjauriai, nepaisant nuoširdžių bičiulių priėmimo. Atsisakiusi jų kvietimo važiuoti į kalnus, išskubėjau į sanatoriją, esančią Moldovos pasienyje su Rumunija. Savo bjaurią būklę aiškinau klimato pasikeitimu.
Sanatorijoje gydytoja tris kartus matavo kraujospūdį, ir vis nusviedusi vieną aparatą, bėgo ieškoti kito. Gydytojai atrodė, kad jie yra sugedę, nes vis rodydavo, atrodo, 60 ir 40. Paskui gydytoja vis dėlto suprato, kad sugedę ne kraujospūdžio matuokliai, o mano kraujospūdis. Ji nustebusi paklausė, kaip čia sugebėjau atšliaužti? Mat su tokiu kraujospūdžiu, pasak gydytojos, žmonės jau eina myriop.
Tonizavimasis
Tuomet sanatorijoje aš dar nesuvokiau, kad ir mažas kraujospūdis yra liga. Organizmas visuomet padiktuoja, ko jam reikia. Nevalingai rytais plempdavau kavą po kokius keturis "krūzus" iš karto. Tik tuomet atsikvošėdavau, ir galva pradėdavo veikti.
Kai įvairiomis progomis sunegalavus gydytojai matuodavo kraujospūdį, vis pabrėždavo, kad man, sulaukusiai garbesnio amžiaus, insultas tikrai negrės. Jie klydo.
Kraujospūdis šoktelėjo
Visai neseniai pasijutau labai blogai. O kodėl taip nutiko, sužinojau visai netyčia, kai draugė, kuriai pasiguodžiau dėl bjaurios savijautos, pamatavo kraujospūdį. Jis buvo... 220 ir 160. Ką reiškia toks kraujospūdis, puikiai suvokiau ir išsigandusi puoliau kviestis greitąją. Greitosios medikai liepė eiti pas savo šeimos gydytoją. Kur aš benueisiu, jeigu jau nieko nebesuvokiu ir dėl aukšto kraujospūdžio, ir iš baimės, kas man gali nutikti. Draugė, pasibaisėjusi medikais, sugirdė kelias "Kaptoprilio" tabletes. Jos trumpam "numušė" kraujospūdį beveik iki tokio pat, kaip Moldovoje. Pasijutau nė kiek ne geriau, kaip ir esant aukštam.
"Nežiniukė"
Paskui, žinoma, atsidūriau ligoninėje, vėliau sanatorijoje. Čia buvo skaitomos įvairios sveikatinimo paskaitos apie kraujospūdžio pasekmes - taip pat. Pasiklausius jų supratau, kad reikia sveikai gyventi, sveikai maitintis, laiku eiti miegoti ir vis tuo pat metu keltis.
Tačiau kai pabandžiau gyventi pagal medikų siūlomas taisykles, supratau, kad, norėdama sveikai gyventi, turiu kraustytis į negyvenamą salą, kurioje niekas nenervintų, turiu nedirbti, išsiskirti su vyru ir nebendrauti su vaikais. Žodžiu, turiu pasišvęsti tik kraujospūdžio reguliavimui ir savęs tobulinimui per parą 24 val. Vadinasi, nebeturėčiau laiko gyventi, tik kovočiau ir kovočiau su kraujospūdžiu.
Priemonės
Per visas "kraujospūdines peripetijas" priėjau išvadą, kad patogiau šią negalią visai pamiršti. Ir gyventi kaip gyvenasi. Tiesa, rytais tabletę "Betalok Zok" praryju. O daugiau nieko nedarau. Net kraujospūdžio nusipirktu aparatu ant riešo nebesimatuoju. Mat už jį sumokėjusi 300 Lt, vėliau sužinojau, kad jis skirtas jaunimui, kurio kraujagyslės dar nesikemša. Vadinasi, jiems ir tokių aparatų nereikia.
Vaistinėse vyresniojo amžiaus žmonių, susigundžiusių juos nusipirkti dėl patogumų, niekas neįspėja, kad jie skirti tik sveikiems, kuriems kraujospūdžio aparatų nereikia.
Kol kas gyvenu kaip gyvenusi iki krizės. Ir džiaugiuosi, kad neatguliau ant kušetės, bijodama pajudėti - neduok Dieve, pakils kraujospūdis.
Rūta LIEGUTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą