Autistų galimybės integruotis į visuomenę vis dar menkos

Nors pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie autizmu segančių vaikų problemas, specialistai nuogąstauja, kad valstybės dėmesys nepakankamas. Jų nuomone, sujungtas ir susistemintas švietimo, socialinės ir sveikatos apsaugos sričių bendradarbiavimas padėtų vaikui autistui lengviau įveikti socialinę atskirtį
 bei integruotis į visuomenę, tačiau autizmu sergančiųjų vaikų integracija į visuomenę vis dar slenka vėžlio žingsniu.

Specialistai pabrėžia, kad menkas valstybės dėmesys šiai sunkiai ligai bei atskirų sričių finansavimas neleidžia pasiekti norimų rezultatų.

"Tokie vaikai gali ir turi būti visuomenės nariai. Lietuvoje, priešingai nei visame pasaulyje, dar nėra sukurtos sistemos gydyti šiai ligai, nors Lietuva jau yra subrendusi kokybiniam šuoliui (...). Problema turi būti sprendžiama bendradarbiaujant Švietimo ir mokslo, Sveikatos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms. Nėra politinės valios, o ministerijos mėtosi", - pirmadienį tarptautinėje konferencijoje "Autizmas: kaip padėti šeimai ir vaikui" sakė VU Psichiatrijos klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro vadovas doc. Dainius Pūras.

Pasak jo, tokių vaikučių nurašyti negalima, - reikia visokeriopai stengtis pritaikyti jų ribotus gebėjimus prie visuomenės. D. Pūro teigimu, nors mūsų šalyje ir yra padarytas vienas nedidelis žingsnelis - priimtas Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas, deja, realių veiksmų pasigendama.

Konferencijoje dalyvavusi Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijų pirmininkė Dana Migaliova pažymėjo, kad, autizmu sergančiam vaikui reikia padėti vaikystėje, nes jei nepadėsime, jam ateityje gresia socialinė izoliacija. Pasak D. Migaliovos, Lietuvoje socialinė integracija yra garantuojama tik popieriuje, o reali pagalba menkai teskiriama.

"Pagalbos šeimai yra tik užuomazgos. Reiktų teikti daugiau paslaugų šeimoms bei lėšų internatams", - sakė ji.

Tuo tarpu konferencijoje skaitę pranešimus specialistai iš Jungtinių Amerikos Valstijų pasidalijo ilgamete savo patirtimi gydant šią ligą Vakaruose.

"Amerikoje išplatinta daug informacijos apie šią ligą. Vaikai eina į tradicines mokyklas. (...) Skiriasi įstatymai, žmonės jaučia atsakomybę", - pažymėjo Edukologijos ir psichologijos mokslų daktarė Pranutė Damanskis.

Ji pabrėžė, kad mokyklose sveiki ir neįgalieji vaikai lanko tas pačias ugdymo įstaigas, mokosi vieni iš kitų, padeda vienas kitam, atlieka namų ruošos darbus.

P. Damanskis pritarė garsus ir ilgametę praktiką autizmo ligų gydyme turintis dr. Benetas Leventalis (Beneth Leventhal) iš Ilinojaus universiteto (JAV). Anot jo, visų pirma reikia mokyti visuomenę priimti tokius vaikus, o tik paskui pereiti prie vaikų parengimo.

"Pirmas žingsnis yra visuomenės mokymas, kad ji priimtų tokius vaikus. Mes turime įtraukti visuomenę", - Eltai sakė B. Leventalis.

Anot B. Leventalio, autizmo ligos atsiradimo priežastys - genetinės ar biologinės - dar nežinomos, o liga - didelė problema visame pasaulyje. Jo teigimu, pasaulyje 100 tūkst. gyventojų tenka 100 autizmo atvejų.

Duomenų, kiek yra sergančių šia liga Lietuvoje, nėra. Statistikos departamento teigimu, proto ir negalios sutrikimais Lietuvoje serga apie 31 tūkst. asmenų. Pasaulyje 100 tūkst. gyventojų tenka 100 autizmo atvejų.

Autizmas - įvairiapusis individualaus vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi raidos pažeidimai, išryškėjantys iki 3 metų amžiaus bei pasireiškiantys bendravimo, komunikacijos ir elgesio srityse. Sergantysis šia liga nepakankamai reaguoja į kitų žmonių emocijas, savo elgesiu netinkamai prisitaiko prie socialinės aplinkos.