Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimai rodo, jog sveikatos priežiūra lemia tik 10 proc. bendros žmogaus sveikatos. 20 proc. sveikatos lemia aplinka, kurioje gyvename, ir 20 proc. – genetiniai ir biologiniai veiksniai. Net 50 proc. visų mūsų organizmo negalavimų kyla dėl kenksmingo gyvenimo būdo, kitaip tariant – dėl netinkamo požiūrio į savo pačių sveikatą.
Lėtines neinfekcines ligas (t. y. ligas, dažniausiai susijusias su žmonių gyvenimo būdu) – širdies ir kraujagyslių, lėtines kvėpavimo sistemos ir onkologines ligas, cukrinį diabetą – sukelia tabako rūkymas, netinkama mityba, alkoholio vartojimas ir mažas fizinis aktyvumas.
Judėkime!
Medikų teigimu, sąmoningai besimankštinančių mūsų tautiečių nėra daug. Judrūs yra tik apie 30 proc. lietuvių. Tai žmonės, kurie dirba fizinį darbą arba sąmoningai mankštinasi: važinėja dviračiais, plaukioja, bėgioja, pluša sporto salėse. Sporto medicinos atstovai primena, kad judėdami galime ne tik užkirsti kelią ligoms, bet ir išsigydyti kai kurias jau esamas ligas, kadangi fizinis aktyvumas lemia bendrą sveikatos būklę, palaiko įvairių organų sveikatą.
Profesionalūs šios srities medikai pateikia kelias rekomendacijas, kurios padės užtikrinti pakankamą fizinio aktyvumo lygį:
• Du kartus per savaitę po pusę valandos intensyviai (kol gerai suprakaituosite) minkite dviračio pedalus, irkluokite, slidinėkite, bėgiokite, sparčiai eikite.
• Kiekvieną dieną 15 minučių darykite mankštą atsižvelgdami į savo darbo specifiką. Pavyzdžiui, jei dirbate prie kompiuterio, mankštinkite pečių juostos ir juosmens raumenis.
• Jeigu daug sėdite, kiekvieną dieną bent 5 minutes mankštinkite kojas. Kitaip gali greitai prasidėti sąnarių pakitimai.
• Jeigu norite padidinti organizmo rezervus, intensyvią pusvalandžio mankštą darykite ne 2, o 3–4 kartus per savaitę.
• Jeigu ką nors skauda, mankštintis taip pat būtina, tačiau prieš tai reikia išsiaiškinti skausmų priežastis.
• Mankštintis gali pradėti bet kurio amžiaus žmogus, nesvarbu, kad jam jau per 60.
Sveikai maitinkimės!
Įrodyta, kad apie 50 proc. žmonių mirčių tiesiogiai susiję su neteisinga mityba. Sveika mityba yra tokia, kai organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir tiek energijos, kiek reikia idealiam svoriui palaikyti. Tokia mityba skatina fizinį ir protinį žmogaus aktyvumą, gerina jo nuotaiką, pailgina gyvenimą ir užkerta kelią įvairioms ligoms, taip pat neretai būna ir veiksminga gydymo priemonė. Maisto energinė vertė turi atitikti organizmo energijos sąnaudas. Šis dėsnis dažnai pažeidžiamas. Su amžiumi dažnai didėja kūno masė, nutunkama ir tai tampa daugelio ligų priežastimi. Maisto cheminė sudėtis turi tenkinti organizmo fiziologinius poreikius. Kasdien su maistu turėtume gauti įvairių medžiagų, kurios organizme nesintetinamos ir yra gyvybiškai svarbios.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) daug dėmesio skiria sveikai žmogaus mitybai ir yra suformulavusi tris pagrindinius sveikos mitybos principus:
1. Nuosaikumas. Net ir būtinų maisto medžiagų nesaikingas vartojimas gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Pavyzdžiui, didelėmis dozėmis vartojant vitaminą C (daugiau kaip 1 g per dieną) gali atsirasti inkstų akmenligė. Didelis suvartojamų baltymų kiekis kelia alergijų pavojų ir tukina. Vartojant per daug jodo gali išsivystyti tireotoksikozė.
2. Įvairovė. Žmogaus organizmas su maistu turi gauti apie 50 maisto medžiagų. Tik vartojant įvairų maistą gali būti visiškai patenkinti organizmo poreikiai, kadangi nė vieno produkto sudėtyje nėra visų reikalingų medžiagų.
3. Subalansuotumas. Priklausomai nuo amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo, žmogus turi gauti optimalų baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų kiekį tinkamu santykiu. Suaugusių žmonių mityboje kalcio ir fosforo santykis turėtų būti 1:1,5, kalcio ir magnio – 1:0,5, natrio ir kalio – 0,6:1.
Nerūkykite!
Dar vienas svarbus veiksnys, ypač neigiamai veikiantis mūsų sveikatą – tabako rūkymas. Tabako dūmuose yra apie 4000 cheminių medžiagų, iš jų daugiau nei 40 kancerogenų, kurie gali sukelti įvairios lokalizacijos vėžį bei kitas ligas. Itin stipri psichotropinė stimuliuojanti medžiaga, išsiskirianti rūkant tabaką, yra nikotinas, kuris sukelia psichologinę ir fizinę priklausomybę. Nikotinas labai greitai rezorbuojasi plaučių kapiliaruose ir dėl to per kelias sekundes pasiekia smegenis. Sumažėjus nikotino koncentracijai rūkantis žmogus pajunta abstinencijos požymius: nerimą, įtampą, depresiją, nuovargį, sutrinka miegas ir kt. Nustojus rūkyti abstinencijos simptomai pradeda nykti po dviejų savaičių.
Tabako rūkymas gali stipriai pakenkti žmogaus sveikatai. Net buvimas prirūkytose patalpose veikia panašiai kaip rūkymas, nes tabako dūmai greitai patenka į kvėpavimo takus ir kraujotaką.
Nusprendus mesti rūkyti verta žinoti, kad jau po kelių dienų atsinaujins uoslės ir skonio pojūčiai, po 2–12 savaičių susinormalizuos kvėpavimas, neliks miego sutrikimų, po 1–9 mėnesių sumažės kosulys ir dusulys, po vienerių metų 50 proc. sumažės tikimybė susirgti koronarine širdies liga. Metus rūkyti ne tik pagerėja gyvenimo kokybė, bet ir pailgėja gyvenimo trukmė.
Nevartokite alkoholio!
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europos regionas yra daugiausiai suvartojantis alkoholio pasaulyje. Nesaikingas alkoholio vartojimas yra gan dažna neuropsichinių sutrikimų, širdies ir kraujagyslių ligų, kepenų cirozės ir vėžio atsiradimo priežastis bei yra susijęs su tokių infekcinių ligų kaip ŽIV/AIDS ir tuberkuliozė atvejais. Daugelis specialistų ir mokslininkų nesutaria dėl termino „saugus alkoholio vartojimas“, kadangi, anot jų, saugaus narkotikų vartojimo negali būti.
Tad viskas yra mūsų rankose. Sąmoningai rūpinkimės savo sveikata ir taip gerinkime savo gyvenimo kokybę, ilginkime gyvenimo trukmę bei teikime džiaugsmą sau ir kitiems
Straipsnį pagal Lietuvos ir užsienio informacijos šaltinius parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Irma Bukotienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą