Be stresų gyvenimo greitkely

Psichikos sveikata

Birželio mėnesį Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto mokslininkų bei žinomiausių psichiatrijos specialistų iniciatyva, Palangoje įkurtas licenzijuotas Stresų ligų sutrikimų skyrius.

Galima šio projekto sėkmė grindžiama pagrindėmis valstybės psichikos sveikatos strategijomis - prevencija, ankstyvaja diagnostika, kai gydymas parenkamas, remiantis moksliniais kriterijais. Mažiausiai įprastinę žmogaus veiklą ir poreikius ribojanti aplinka, čia teikiama neilgos trukmės kompleksinė sveikatą grąžinanti pagalba, taikant šiuo metu pažangiausias pasaulyje psichoterapijas - alternatyva ne itin efektyviam gydymui didelėse psichiatrijos ligoninėse.

Be to, pagal žinomų biologinės psichiatrijos mokslininkų parengtas mokymo programas čia organizuojami kursai gydytojams bei slaugytojams turėtų pasitarnauti psichiatrijos mokslo vystymuisi Lietuvoje.

Palangos stresų sutrikimų ligų skyriaus vedėjas S. Liutkus sako, kad streso neturime paneigti nei "užtrukti" jame išgydyti

"Patirtis KMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto klinikoje parodė, kad labai didelė dalis žmonių galėtų išvengti infarktų, jeigu jiems laiku būtų suteikta psichologinė pagalba, tai yra, laiku diagnozuotos vadinamos streso ligos. Tai yra, išvengta patologinės reakcijos į stresą - nerimo, depresijos, siejamų su kardiologinėmis ligomis", - sakė instituto direktoriaus pavaduotoja Jūratė Lažinskienė.

Idėja įkurti stresų sutrikimų ligų skyrių įsikūnijo, kai institutui pradėjo vadovauti psichiatras, habilituotas mokslų daktaras, Pasaulinės biologinės psichiatrų asociacijos narys Robertas Bunevičius. Skyriuje, įrengtame Palangoje, gydomos ir sunkesnės psichikos ligos, tačiau didžiausias dėmesys skiriamas pacientų, atvykusių po gydymosi psichiatrijos ligoninėse ar nukreiptų pirminės psichikos sveikatos centrų specialistų, socialinei ir psichologinei reabilitacijai.

"Ligonių gydymo laikas 15-os vietų įvairių psichikos sutrikimų skyriuje arba 20-ies vietų streso ligų skyriuje, gali trukti įvairiai, tačiau mūsų vizija - padaryti jį veiksmingą ir sutrumpinti. Siūlome individualią arba grupinę psichoterapiją. Aš pati esu analitinės krypties, tai yra, orientuotos į jausmus ir pasąmonę, psichoterapijos atstovė, tačiau pacientams siūlomos rinktis ir kitos - humanistinė ar šiuo metu pasaulyje labiausiai vertinama kognityvinė psichoterapija (racionalaus mąstymo, mąstymo korekcijos). Paprasčiau tariant, žmonės mokomi taip kalbėti su savimi ir pasauliu, kad būtų lengviau gyventi. Mūsų klinikoje Palangoje kaip tik ir bus rengiami kognityvinės terapijos kursai krašto gydytojams ir slaugytojams", - sakė gydytoja psichoterapeutė Jūratė Lažinskienė.

Pažeidžiami, bet ne bejėgiai

Stresų sutrikimų ligų skyriaus vedėjas, psichiatras, psichoterapeutas Saulius Liutkus, dirbantis čia vos mėnesį, sakė, jog jau pirmosiomis savaitėmis buvo nustebintas, jog daugybė žmonių yra patyrę tokias skausmingas netektis, kaip artimojo savižudybė, užpuolimas ar nužudymas, arba kelių šeimos narių žūtis autoavarijoje. Ir nuliūdintas, kad daugeliui jų buvo bandoma suteikti pagalbą tipinėje psichiatrijos ligoninėje, tačiau nesėkmingai. Ne todėl, kad jos būtų blogos, tačiau ten trūksta kvalifikuotų specialistų, slaugytojų, galimybių sveikstantiems ligoniams suteikti tinkamas sąlygas. Jis galvoja, kad destigmatizuojant ir humanizuojant psichiatriją, būtina šią sveikatos sritį integruoti į bendrą visuomenės sveikatos priežiūros infrastruktūrą.

"Skyriuje mes gydome patyrusius sunkius išgyvenimus, nerimą, įtampą, baimes, sergančius depresija ir turinčius miego sutrikimo žmones. Dažnai įsivaizduojama, kad žmogus, turintis psichikos sutrikimų ar psichologinių problemų, yra kitoks, nei mes, tačiau riba tarp sveiko ir nesveiko, yra labai plonytė. Tokie universalūs jausmai, kaip nerimas, gėda, baimė, kaltė, yra kiekviename mūsų. Žmogaus pažeidžiamumo lygmuo yra įvairus, ir tam tikrame gyvenimo etape kiekvienas galime tapti pažeidžiamas", - sakė gydytojas. Pasak jo, dažnai pirminė psichikos trauma, kurią patyrėme būdami trejų ar septynerių metų, gali užslopinta tūnoti iki to momento, kai ją sužadina ir prikelia vienokios ar kitokios aplinkybės. "Ir tuomet tie universalūs jausmai - nerimas, gėda, baimė ar nesaugumas išauga keleriopai, ir žmogus tampa bejėgis. Jaučia beviltiškumą, jaučiasi svetimas, nereikalingas tarsi pamestas našlaitis. Tokios būsenos labai sunku gyventi, ir pakankamai dažnai kyla mintis pasitraukti, "išeiti", - sakė jis.

Kalbėjomės apie tai, jog artimieji šalinasi nuo emociškai palūžusių žmonių, savotiškai norėdami save apsaugoti nuo sudėtingų veiksmų, atsakomybės, tad atsiperka patarimais arba siūlo gerti raminamuosius. O tuo metu griūva visa žmogaus jausmų imperija, siekiai subliūkšta, ir jo pasaulis susitraukia, vaizdžiai tariant, iki palatos be durų rankenos... Užsidaryti, užsitrenkti nuo pasaulio, "užkonservuoti" savo skausmą vaistais - ne išeitis. Streso sutrikimų ligų skyriuje besigydantys pacientai ten praleidžia ne visą dieną, turi galimybę netsisakyti mėgiamos veiklos ir mėgautis jūros bei kurorto teikiamais malonumais. Skyriun neprimami agresyvūs pacientai, tie, kurių patologija reikalauja suvaržymų, idant būtų apsaugotas jis pats ir aplinkiniai.

"Žmogus savo gyvenime rečiau ar dažniau priverstas susitikti su netektimi, ir kartais ji būna labai sudėtinga ir komplikuota. Nesuteikus pagalbos, negalintis su ja susitvarkyti žmogus žudosi, geria arba patenka į gilią neviltį, kuri labai apriboja jo gyvenimą. Žinoma, gedėjimui neužtenka mėnesio, tačiau jeigu jis tęsiasi 3-7-erius metus, tampa itin komplikuota būsena. Mūsų, gydytojų, tikslas ir yra, kad gedėjimas būtų išgyventas, bet nesitęstų daugybę metų. Tai yra, kad žmogus jo nei paneigtų, nei jame užtruktų.

Taip pat mes nežadame "vasarų nei rudenų be stresų", bet stengsimės padaryti, kad jis būtų ne žudantis, ne sunaikinantis, o netgi padedantis gyventi. Tai yra, iš priešo sąlygiškai taptų draugu", - sakė pašnekovas.

Ivona ŽIEMYTĖ