Be tikslios diagnozės gydymas neįmanomas

Klaipėdos apskrities ligoninėje

Šią vasarą vidaus ligų gydytojui Audriui Lekštučiui iš vienos uostamiesčio ligoninės perėjus dirbti į kitą, buvę pacientai atėjo paskui jį.

Klaipėdos apskrities ligoninėje su gydytoju A. Lekštučiu pradėjus dirbti jo kolegoms Virginijai Jocienei ir Ritai Norvilienei, joje buvo įkurtas stiprus Vidaus ligų ir diagnostikos skyrius.

Skyriui vadovaujantis A. Lekštutis, turintis ir echoskopuotojo specialybę, ypatingą dėmesį skiria pacientų ištyrimui.

Retos ligos

A. Lekštutis, akcentuojantis tikslios diagnozės svarbą, prisiminė prieš metus gydytą šešiasdešimt kelerių metų pacientą, kuriam diagnozavo labai retą ir labai sunkiai nustatomą patologiją.

Pacientas į ligoninę buvo paguldytas ištiktas dalinio paralyžiaus. Žmogus nevaldė nei rankų, nei kojų, paralyžiuotas buvo ir jo liežuvis. Ligonis negalėjo pats valgyti, todėl skystu maistu buvo maitinamas per zondą.

"Nežinant, jog esant tokiems požymiams galima įtarti sisteminį vaskalitą - lėtinę ligą, kai žmogaus organizmo imuninė sistema pati ima žaloti save, pažeisdama smulkiąsias kraujagysles, būtų galima teigti, kad pacientą ištiko miokardo infarktas, - pasakojo vidaus ligų gydytojas. - Juoba kad vyriškis serga širdies liga ir jam vos prieš pusmetį buvo daryta koronarų šuntavimo operacija."

Gydytojo A. Lekštučio darbo praktikoje sisteminis vaskalitas - patologija, kuria visoje Lietuvoje per metus suserga vos kelios dešimtys žmonių - ne naujiena. Todėl ligoniui iškart buvo atliktas imunologinis tyrimas, paimta audinių biopsija, per trumpą laiką padaryti būtiniausi tyrimai.

Diagnozei pasitvirtinus, sergančiajam buvo skirtas specialus hormoninis gydymas. Pasak specialisto, sisteminis vaskalitas - nepagydoma, tačiau puikiai kontroliuojama patologija. Sergančiajam tereikia laikytis gydytojo nurodymų ir reguliariai vartoti vaistus.

Tiesa, jeigu vidaus ligų gydytojas iškart nebūtų nustatęs tikslią diagnozę, ligonis būtų miręs.

Visų galų meistrai

Gydytojas A. Lekštutis pasakojo, kad bemaž kas trečiam pacientui - skubia ar planine tvarka - patenkančiam į ligoninę, diagnozuojamos vis kitos vidaus organų ligos. Tai, pasak specialisto, rodo ne tik platų ligų spektrą, bet ir gerą jų diagnozavimą.

"Vidaus ligų specializacija - visa apimanti medicinos sritis, - akcentavo gydytojas. - Terapeutai, persikvalifikavę į šeimos gydytojus, skiriasi nuo ligoninėse dirbančių vidaus ligų gydytojų. Te nesupyksta kolegos, tačiau jiems privalu išmanyti visko po nedaug.

O vidaus ligų gydytojai, prieš diagnozuodami ligą, įsigilina į visas medicinos sritis - kardiologiją, imunologiją, nefrologiją, onkologiją ir kt.

Specialistai dėmesį sutelkia į konkretų organą, o mes pacientą matome kaip visumą - organizmo sistemos glaudžiai tarpusavyje susijusios, tad negalima jų atskirti."

Antibiotikai - pavojingi vaistai

"Auksinė medicinos taisyklė - gydyti galima tik nustatytą ligą, - pažymi A. Lekštutis. - Neretai pirminėje sveikatos priežiūros grandyje dirbantys specialistai, neturintys galimybių visapusiškai ištirti ligonį, jam taiko simptominį gydymą, pavyzdžiui, skiria skausmą malšinančius vaistus.

Gydymas, kai nežinoma priežastis sukelia negalavimus, yra ne tik netikslingas, bet ir žaloja paciento sveikatą."

A. Lekštutis savo pacientams ypač atsargiai skiria antibiotikus. Kai šie preparatai skiriami be mikrobiologinių tyrimų, ne tik pabloginama sergančiojo būklė, bet ir sukuriama terpė infekcinėms ligoms plisti.

Pasak gydytojo, moksliškai įrodyta, kad vartojant antibiotikus ne nuo tos infekcijos sukėlėjo, atsiranda bakterijos, įgyjančios atsparumą šiems preparatams. Ligonis, užuot pasveikęs, tampa infekcijos židiniu.

Be to, primena gydytojas, antibiotikai negydo, o tik stabdo infekciją sukėlusių bakterijų dauginimąsi ar jas naikina.

A. Lekštutis akcentuoja, kad antibiotikai - ekologiškai pavojingi vaistai. Mat dėl plataus antibiotikų vartojimo didėja jautrumas jiems.

Gydytojui didžiulį nerimą kelia tai, jog antibiotikais norima gydyti vaikus, sergančius viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Mat, sakė jis, "Lietuvos farmacininkų žiniose" buvo skelbta, esą kažkiek tai milijonų pasaulio vaikų, sergančių tonzilitais, sinusitais ir kitomis kvėpavimo takų infekcijomis, kurias sukelia virusai, bus gydomi naujausios kartos antibakteriniais preparatais. Tai, pažymi gydytojas, tikra katastrofa!

Pasak A. Lekštučio, Švedijoje, Danijoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, antibiotikų skyrimas pacientams yra griežtai reglamentuotas įstatymo.

Ištiriami per parą

Pacientai, patekę į Vidaus ligų ir diagnostikos skyrių, visapusiškai ištiriami - apskrities ligoninė apsirūpinusi naujausia medicinos įranga, šioje gydymo įstaigoje įdiegtos pažangiausios technologijos.

Dėl ligoninėje esančios stiprios diagnostikos bazės - pradedant laboratoriniais, radiologiniais, endoskopiniais ir baigiant branduolinio magnetinio rezonanso tyrimais - pacientai paprastai ištiriami per parą.

Gydytojo A. Lekštučio pastebėjimu, pacientams, kurie ekstrine tvarka patenka į ligoninę, būdingas sindrominis skausmas, karščiavimas dėl neaiškios priežasties ir kt.

Į Vidaus ligų ir diagnostikos skyrių guldomi ir pacientai, kuriems dėl nežinomos priežasties krenta kūno svoris.

Daugėja ne tik vyresniojo amžiaus žmonių, bet ir jaunimo, kuriems pasireiškia edeminiai tinimai. Tokiais atvejais, aiškina specialistas, laboratoriniai tyrimai rodo didelį eritrocitų nusėdimą. Pacientui galima įtarti daug ką - net piktybinę kraujo ligą. Tačiau per didelis eritrocitų nusėdimas gali atsirasti ir dėl organizme vykstančio uždegiminio proceso.

Vidaus organuose, pavyzdžiui, inkstuose radus darinį, nustatoma jo lokalizacija ir išplitimas.

Pacientai yra tiriami ir dėl limfmazgių padidėjimo - galima įtarti ne tik kraujo ligą, bet ir tuberkuliozę.

Diagnozavus ligą pacientai vidaus ligų gydytojo yra nukreipiami į specializuotus skyrius - chirurgijos, kardiologijos, neurologijos ir kt.

Cholesterolis būtinas organizmui

Daugėja žmonių, ypač vyresniojo amžiaus, kuriems specialisto pagalbos prireikia dėl per didelio cholesterolio kiekio organizme.

"Cholesterolis - medžiaga, be kurios mirtume, - pažymi vidaus ligų gydytojas. - Esant jo stygiui, organizmas badauja. Tačiau kai cholesterolio reguliariai yra per daug, vystosi aterosklerozė.

Siekiant išsiaiškinti, ar žmogus neturi problemų dėl padidėjusio cholesterolio kiekio, būtina atlikti ciklą tyrimų - ir tik tuomet skirti gydymą.

Be medikamentinio gydymo, tokiems pacientams skiriama cholesterolio kiekį reguliuojanti dieta. Sergantysis turi riboti riebių maisto produktų vartojimą. Gydytojo teigimu, cholesterolio kiekis daug greičiau normalizuojasi, jeigu pacientas atsisako žalingų įpročių, ypač rūkymo.

Jūratė MAZAJEVA