"Būtina keisti senus stereotipus ir modelius"

Sveika gyvensena

"Būna, kad kas nors, išgirdęs, jog užsiiminėju kvėpavimu, joga ar dainavimu, pasako: "sektantas esi". Sutinku bet kuo būti, jei tai gerai man, - juokiasi Sveikuolių sąjungos generalinis sekretorius Eligijus Valskis. - Juk tai sakoma iš neišprusimo".

Kūno kultūros, sveikatingumo ir turizmo dėstytojo kvalifikaciją turįs tauragiškis žvalus, energingas, sveikas ir laimingas - kaip niekad.

O praeityje - būta visko. Ir sunki triskart patalan paguldžiusi kepenų liga, intensyvus sportas, dar labiau nualinęs organizmą. Sulaukus 32-ejų gydytojų verdiktas: vaistai nepadės.

Teko kabintis pačiam.

Ne tik aktyviai platinate sveikatingumo idėjas Lietuvoje, bet ir, įgijęs tarptautinį sertifikatą, rengiate gyvenimo meno kursus jaunimui, suaugusiesiesiems. Iš kur ta energija ir žvalumas?

Rytais 2-3 valandas skiriu sau: mankštinuosi, atlieku ražymosi, jogos, kvėpavimo pratimus, medituoju, dainuoju. Stengiuosi valgyti tik apie 12 valandą, kai to noriu, kai suaktyvėja virškinimo ugnis. Ryte, įsikrovus energijos, maisto ne tiek norisi.

Vietoj pusryčių išgeriu šilto (vasarą - vėsaus) vandens su citrina. Litrą ar net daugiau. Gerai apvalo centrinę nervų sistemą, tirpdo neorganinės kilmės nuosėdas organizme.

Kam tos kvėpavimo praktikos? Juk visi kvėpuojame...

Ritminis kvėpavimas - stipriausia priemonė, padedanti išlaikyti psichinę, emocinę pusiausvyrą, nuraminanti protą. Mat šio kvėpavimo metu smegenys aprūpinamos pakankamu kiekiu deguonies.

JAV buvo atliktas eksperimentas - tiriami vaikai nusikaltėliai, iš kur pas juos tas polinkis į agresiją, nenorą mokytis, į negatyvius dalykus. Pasirodė, jog 60 proc. jų smegenims trūko deguonies. Po sistemingų kvėpavimo pratybų jie pradėjo geriau mokytis, pagerėjo atmintis ir požiūris į gyvenimą pasikeitė iš esmės, jie atsikratė žalingų įpročių.

Mūsų smegenys panaudoja 20 proc. deguonies. Bet dėl stresų ir didelių mokymosi krūvių, nesugebėjimo atsipalaiduoti dar labiau sumažinamas deguonies kiekio pasisavinimas. Kad apsirūpintum gyvybine energija, reikia papildomų kvėpavimo technikų. Kai energijos stinga, žmogus stresuoja, piktinasi, greičiau nuvargsta, jį kankina įtampos, nemiga, depresija ir pan.

16 metų esate vegetaras. Ar nenusilpsta organizmas be mėsos?

Vegetariškai maitintis pradėjau dėl sveikatos ir etinių sumetimų ir kai perskaičiau, kad žmogaus anatomija artimesnė žolėdžiams, bet ne mėsėdžiams gyvūnams - ilgas virškinimo traktas. Visas amino rūgštis žmogus paima iš augalo, kaip ir gyvūnai, o gyvūnų mėsa kupina toksinų, teršalų. Be to, virta mėsa netenka geležies ir daug vitaminų. Atsisakęs mėsos pajutau ženklų pagerėjimą.

Jaunystėj triskart sirgau gelta, buvo prasidėjusi kepenų cirozė, neišsiverčiau be fermentų. Gydytojai pasakė: jei nori turėti kepenis, padės tik ideali dieta, jokių sintetinių vitaminų. Badavimas atstatė kepenis ir nuo to laiko galėjau valgyti ką panorėjęs. O vegetarinis maistas natūraliai apvalė kūną ir kepenys per 30 metų pasveiko. Sintetinių vitaminų taip pat seniai nevartoju - tik natūralius: uogas, vaisius, daržoves.

Kokį maistą valgyti - renkuosi pauostęs ir sužinojęs jo sudėtį. Jis visada turi būti šviežias. Geriausia valgyti, kai esi alkanas, tada jauti, ko tau reikia. Kai valgome skatinami tik apetito - valgom daugiau nei reikia ir ne tai, ką reikia.

Man ryžiai, grikiai skaniausi, sočiausi, žalios salotos, vaisiai, sėklos, žalumynai. Sriubą brandinu, ne perverdu, kad nebūtų jovalas. Atskiru laiku sudėjus puodan daržoves, jaučiamas kiekvienos savitas skonis, išlieka vitaminai. Lėkštės užtenka, kad pasisotintum. Jei nepasisotinam - kemšam ir kemšam, užteršiam organizmą, svoris auga, o paskui - infarktas. Geriau nepavalgyti, negu valgyti bet ką ir daug.

O alui jūsų meniu ar kartais atsiranda vietos?

Jau šešeri metai, kai alkoholio neparagavau nė lašo. Tai atkrito po pirmų kvėpavimo pratimų. Jei užsiiminėji kvėpavimo, jogos praktika, žalingi įpročiai išnyksta natūraliu būdu, be valios pastangų. Mat po praktikų kūnas, jausmai, mintys apsivalo, tampi sąmoningesnis ir tuomet daugumą žmonių ima net pykinti nuo rūkymo ar gėrimo.

Gerdamas net po truputį pamažu tampi priklausomas. Pašlyja regėjimas, atmintis, intelektas... Ar galim tai pateisinti? Jokiu būdu. Du mėnesius po išgėrimo organizme dar randama alkoholio. Kaip po to gali priimti atsakingus sprendimus? Gal dėl to ir įstatymai visa taisomi, tobulinami?..

Kurį laiką dirbote mokykloje kūno kultūros, etikos ir sveikos gyvensenos mokytoju. Kokį supratimą davė šis darbas?

Reikia keisti ugdymo programą. Sveikuolių sąjunga siūlo į mokyklas privalomai integruoti sveikatingumo ugdymą - vietoje trečios kūno kultūros pamokos, - nes jaunimo sveikata vis blogėja. Šiuo metu šis darbas nedirbamas arba dirbamas nepakankamai. Klausinėju vaikų, ar daro mankštą. Sako: mokykloj to nemokė. Todėl nėra ko stebėtis, kad mūsų vaikų silpna psichinė, socialinė, dvasinė sveikata, ir fizinė vis blogėja.

Kai dirbau mokytoju, bėgiodavom su vaikais po lauką net žiemą, maudėmės, kol užšalo, grūdinomės, mankštinomės. Užduodavau namų darbus - mankštos pratimus ir teorijos. Tik reguliariai mankštindamasis gali be streso įveikti didesnius fizinius krūvius, turėti motyvaciją fiziniam aktyvumui, mylėti save.

Iš pradžių bėgti visiems buvo stresas. Išmokiau juos ritmingo bėgimo ir kvėpavimo - nustojo jaudintis, stresuoti ir po to lengvai įveikdavo normatyvus.

Jei mokiniams neduodam to, ko reikia - apninka žalingi įpročiai, vienetai tegali atsispirti. Kai esi išlepęs, be energijos - reikia stimuliatorių.

Apie tai kalbėti Sveikuolių sąjunga kartu su asociacija "Sportas visiems" ne kartą kvietė ir kviečia politikus, atsakingus specialistus į intelektines sesijas, siūlom kartu kurti sveikatingumo ugdymo programą, kad būtų pakeisti seni stereotipai ir modeliai. Bet kol kas neužtenka politinės valios.

Beje, 1999 metų kovo 17 dieną Nacionalinės sveikatos tarybos nutarimu iš esmės palaikyta Sveikuolių sąjungos sveikatos stiprinimo veiklos idėja. Rekomenduota kurti sveikatos stiprinimo programas pasitelkiant kitas organizacijas ir institucijas.

2000 metų rugpjūtį sąjungos iniciatyva pasirašytas memorandumas su Lietuvos politinėmis partijomis, valstybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis dėl sveikos visuomenės ugdymo Lietuvoje.

Regis, išsiugdėme ligonių kartą - dauguma mokinių kenčia nuo skoliozės ir prasto regėjimo... Ar vien sunkios kuprinės čia kaltos?

Galiu drąsiai pasakyti - kuprinės čia mažiausiai kaltos. Jei mokinys nešioja kuprinę - tai dar gerai. Nugaros raumenis susilpnina per ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, mokyklos suole. Jau prieš 10 metų, kai lankiausi Švedijoj, mačiau mokyklinius suolus - aukšti, žmogus juose beveik stovi, pusau atsisėdęs. Tokioj padėty smegenys geriau aprūpinamos krauju, vaikai geriau įsimena. Ir kojos nuleistos - nepavargsti, raumenys mažiau atrofuojasi, nes nėra atramos ir nugara yra aktyvi.

Kai vaikas sėdi sulinkęs - vieni raumenys nuvargsta, pertempiami, kiti atrofuojasi, nusilpsta raiščiai, iškrypsta stuburas. Kaklo slanksteliai išlinksta, po to užsispaudžia kraujagyslės, pablogėja inervacija į smegenis ir t.t. Dėl to silnėja regėjimas, pervargsta širdis, sulėtėja kraujotaka, apima mieguistumas ir neišlaikomas dėmesys, centruotumas. Kaupiasi nuovargis, įtampos ir stresai.

Bet ir tokiems galima padėti, per kūno kultūros pamokas davus koreguojančius pratimus, stiprinančius nugaros raumenis, pilvo presą, gerinančius širdies kraujotaką.

Nepaisant to, kai kuriose mokyklose daugiausia dėmesio skiriama krepšiniui... Ar ne svarbiau būtų išmokyti vaikus elementarių atsipalaidavimo, jogos pratimukų?

Žinoma. Privalu duoti vaikams bazinius sveikatinimo pratimus, gerinančius jėgą, greitį, ištvermę, įpratinti mankštintis. Bet be sąmoningumo ugdymo ne ką galima pakeisti. Žaisti krepšinį aš leisdavau tik atlikus tai, kas svarbiausia, bendro fizinio parengimo pratimus, kuriuos kiekvienam skirdavau pagal jo fizinę būklę. Pateikdavau pratimus taip, kad malonu būtų juos atlikti, kad galėtų grožėtis savo kūno tobulumu. Po kurio laiko jau patys darydavo pratimus, nereikėjo versti. Ir patys prašydavo bėgti iki 4 km į mišką. Bėgo visa klasė, atsilikusių nebuvo.

Kai kurie, paskatinti sveikuolių pavyzdžio, krenta į šaltą jūrą nepasiruošę ir suserga...

Lazda perlenkiama nuo nemokšiškumo, kai puolama nepasiruošus į šaltą vandenį ar sporte norima pasiekti rezultatų. Tuomet sustreikuoja sąnariai ar per daug bėgiojant nuvargsta širdies raumuo. Jei žmogus nesportavęs - jam reikia mokytojo metodininko, kad patartų, kaip užsiiminėti. Pratintis prie krūvio reikia palaipsniui, o prieš šokant sekundei į vandenį reikia gerai apšilti. Ir jokiu būdu savęs neprievartauti.

Ką primintumėt paprastam sveikatą siekiančiam saugoti žmogui?

Pasitikrinti sveikatą, pasisverti... Kad blogos diagnozės nesužinotum per vėlai. Atkreipk dėmesį į save: kaip elgiesi, ar darniai, dorai gyveni. Juk sveika gyvensena - ne kas kita kaip doras, darnus, sąmoningas gyvenimas. Reikia grupės ar mokytojo, kuris vestų teisingu keliu. Neskubėti valgyti ryte, vakare po 20 val. nevalgyti, nebent grįžai vėlai išalkęs. Kramtyti maistą kuo ilgiau, kad nepersivalgytum, laiku atsigulti ir gerai išsimiegoti. Ir dar daug ko reikia išmokti, bet viskam savas laikas.

Genovaitė PRIVEDIENĖ