Viltys, kad dėl naujų technologijų vaistų cukrinį diabetą pavyks sutramdyti, nepasiteisino. Ligonių pasaulyje daugėja, diabetas diagnozuojamas pavėluotai, kai jau būna išryškėjusios komplikacijos. Maždaug pusė ligonių net nežino, kad jau yra diabeto gniaužtuose.
Kaip gyventi, kad nesusirgtume, kaip pastebėti pirmuosius ligos požymius, išvengti sunkių komplikacijų, Pasaulinės diabeto dienos proga konsultuoja Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovas profesorius Vaidotas URBANAVIČIUS.
- Ar tikrai Lietuvoje cukriniu diabetu jau serga daugiau kaip 9 proc. gyventojų?
- Diagnozuotų asmenų skaičius neatspindi realybės, nes nedidelės apimties tyrimai, atlikti Lietuvoje, taip pat kitų šalių patirtis rodo, kad beveik pusė asmenų nežino, kad serga cukriniu diabetu. Suskaičiavus ligonius ir pridėjus to dar nežinančius, galima manyti, kad realūs skaičiai bet kokiu atveju yra didesni, nei oficialiai registruoti. Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad cukriniu diabetu serga 347 mln. planetos gyventojų. Prognozuojama, kad 2008-2030 metais sergamumas išaugs dviem trečdaliais.
- Kodėl daugiau nei pusei ligonių liga diagnozuojama jau esant komplikacijoms?
- Cukrinis diabetas yra nevienalytė liga. Didžioji dalis pacientų serga vadinamuoju 2 tipo cukriniu diabetu. Jam būdingas lėtas gliukozės apykaitos blogėjimas ir jos koncentracijos kraujyje augimas. Žmonės ilgą laiką nejaučia jokių simptomų ar ligos požymių, ir tik ligai įsisenėjus atsiranda įvairių diabeto komplikacijų, ir tik tuomet nustatoma tikroji šių komplikacijų priežastis. Diabeto (pernelyg didelio gliukozės koncentracijos kraujyje padidėjimo) sukeltos komplikacijos paliečia visus organus ir sistemas, ypač nukenčia širdies ir kraujagyslių sistema, nervų, urogenitalinė ir kitos. Diabetu sergantys asmenys kelis kartus daugiau už nesergančius rizikuoja sirgti miokardo infarktu, insultu, jiems taip pat gali grėsti sunkūs regos, inkstų veiklos, kraujotakos kojose sutrikimai. Ši diabeto forma dažnesnė vyresniems asmenims. Kas ketvirtas vyresnis nei 65 metų amerikietis serga cukriniu diabetu. Kas antras jų turi gliukozės tolerancijos sutrikimų, kurie yra diabeto pradžia. Štai kodėl svarbu asmenims, perkopusiems 45 metų ribą, reguliariai profilaktiškai tirtis gliukozės koncentraciją kraujyje. Tai ypač aktualu vadinamosiose rizikos grupėse. Joms priskiriami gyventojai, kurių artimi giminaičiai sirgo cukriniu diabetu, savo sveikata vertėtų labiau susirūpinti turintiems antsvorio ar kitų medžiagų apykaitos sutrikimų (būsena vadinama metaboliniu sindromu), taip pat mažai judantiems. Moterims, gimdžiusioms didelio svorio naujagimius, rizika susirgti cukriniu diabetu taip pat yra padidėjusi.
- Dėl kokių priežasčių diabetas taip plinta, kodėl jo neįmanoma pristabdyti?
- Diabeto augimas yra siejamas su civilizacijos vystymusi, žmones lydinčiu stresu, fizinio krūvio mažėjimu, mitybos įpročių pasikeitimu, rafinuotų ir perdirbtų maisto produktų gausėjimu. Mūsų gyvenamoji aplinka keičiasi ne į gera, organizmas į neigiamus pokyčius reaguoja savotiškai. Žmogus gali šį neigiamą poveikį sumažinti ar net visiškai neutralizuoti, tačiau tai nėra taip paprasta. Visuomenė, sveikatos apsaugos sistema ir gydytojai propaguoja sveiką gyvenseną, ragina žmones keisti įpročius. Mokslininkai kuria ir pritaiko naujas technologijas jau susirgusiems šia liga. Stengiamasi atitolinti labai brangių diabeto komplikacijų atsiradimą - dializes, invalidumą dėl aklumo ar kojų amputacijų. Sergantiems diabetu svarbu kontroliuoti ne tik gliukozės koncentraciją, bet ir arterinį kraujospūdį, cholesterolį.
Rekomendacijos norintiems išvengti cukrinio diabeto
Išlaikykite normalią kūno masę.
Būkite fiziškai aktyvūs - stenkitės kiekvieną dieną bent 30 min. pasportuoti ar kitaip palaikyti fizinę formą.
Laikykitės sveikos mitybos principų - valgykite daugiau daržovių, vaisių, sumažinkite lengvai pasisavinamų angliavandenių ar gyvulinės kilmės riebalų kiekį.
Nerūkykite, nes rūkymas didina širdies kraujagyslių ligų atsiradimo pavojų.
Žalingiausi yra kraštutinumai. Tiek svorio trūkumas (išsekimas), tiek nutukimas ilgainiui neigiamai paveikia organizmą. Nedidelis antsvoris gal ir nėra labai žalingas organizmui, jei žmogus fiziškai aktyvus, sveikai maitinasi.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Būkime sveiki"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą