Susirgimų piktybiniais augliais be perstojo gausėja. Kasmet pasaulyje registruojama apie 6 mln. naujų susirgimų vėžiu. Didžiausias vyrų sergamumas užfiksuotas Prancūzijoje (361/100 000 gyventojų), tarp moterų Brazilijoje (283,4/100 000). Iš dalies tai paaiškinama gyventojų senėjimu. Reikia paminėti, kad dauguma auglių išsivysto vyresniems negu 50 metų žmonėms, o kas antras onkologinis ligonis yra vyresnis nei 60 metų. Vyrai dažniausiai serga prostatos ir plaučių, o moterys - krūties vėžiu. Mirtingumas nuo onkologinių ligų pasaulyje užima antrąją vietą po širdies ir kraujagyslių sistemos ligų.
Kaliningrado I.Kanto universitete vyko forumas „Onkologijos problemos. Dviejų žemynų požiūris“. Į žurnalistų klausimus atsakė jo dalyvis, garsus amerikietis medikas, Mejo klinikos (Minesotos valstija) profesorius Stivenas Albertsas (Steven Alberts).
- Žmonija tikisi panacėjos nuo šios baisios ligos. Ar artimiausiu metu bus sukurti vaistai nuo vėžio?
- Pasiekėme nemažos pažangos, gydydami kai kurių rūšių vėžį, ir netrukus turėtume sukurti vaistą. Pavyzdžiui, esama efektyvių ginekologinių onkologinių ligų gydymo būdų, taip pat sukurta vakcina. Kai kuriose šalyse dėl vakcinacijos mažėja sergamumas hepatitu B ir atitinkamai kepenų vėžiu. Pastaruosius 7-10 metų Amerikoje išryškėjo tendencija - mažėja sergamumas plaučių vėžiu. Viena vertus, žmonės pradėjo mažiau rūkyti. Antra vertus, pagerėjus diagnostikai, taikant brangius diagnostikos metodus, tokius kaip kolonoskopija (žarnyno tyrimas specialia aparatūra), JAV mažėja sergamumas skrandžio, žarnyno arba kolorektaliniu vėžiu. Noriu pasakyti, kad mes dabar diegiame naujus diagnostikos būdus gyventojams masiškai tirti, ne tokius brangius kaip kolonoskopija. Jie padeda patikslinti, kam iš pacientų rekomenduotina atlikti kolonoskopiją. Bet kalbant apie atskiras vėžio rūšis padėtis yra tokia, kad mums dar toli iki efektyvaus gydymo.
- Vadinasi, universalaus vaisto nuo vėžio būti negali?
- Sunku pasakyti. Ligos atsiradimo priežastys būna pačios įvairiausios, kai kada jų neįmanoma nustatyti. Šiandien, pavyzdžiui, labai mažai žinome apie kasos vėžį. Kodėl juo susergama, kokia jo prigimtis? Tik labai retai galime tiksliai nustatyti šio rūšies vėžio priežastį. Pagal esamą patologiją galime tik spėti, kad kažkokie žmogaus organizmo pokyčiai, prasidėję prieš 20-30 metų, tapo vėžio priežastimi. Labai sudėtinga problema.
- Yra žinoma, kad lengviau užkirsti ligai kelią negu leisti didžiulius pinigus jai gydyti. Pas mus profilaktika yra žemo lygio, gydytojai poliklinikose dažnai „nemato“ net paskutinės stadijos onkologinės ligos, o pacientai nė nenutuokia apie tai, kaip reikia saugotis. Padėtį apsunkina bloga ekologija, žalingi įpročiai, paveldimasis polinkis. Patarkite, kaip išvengti sveikatos problemų arba bent sumažinti riziką susirgti vėžiu?
- Profilaktikos, apsaugos nuo vėžio problema man yra labai artima. Gyvenime esama dalykų, kuriuos galime kontroliuoti, pavyzdžiui, laikytis dietos, nepersivalgyti, tinkamai maitintis, valgyti sveiką maistą, gerti švarų vandenį. Cigarečių, alkoholio, riebaus, kepto maisto galime atsisakyti visai arba jo bent mažiau vartoti. Tyrimai rodo, kad žmonėms, turintiems antsvorį, kyla pavojus susirgti įvairių rūšių vėžiu. Todėl rekomenduoju nuo jaunystės kontroliuoti svorį, prisižiūrėti kūno linijas, stengtis išlaikyti gerą sportinę formą - nepamiršti reguliaraus fizinio krūvio. Gyventojus reikia skatinti didinti fizinį aktyvumą - ne mažiau kaip 20 min. saikingo krūvio tris kartus per savaitę, daugiau valgyti vaisių ir daržovių, gauti augalinės ląstelienos. Tačiau kitokių, objektyvių veiksnių, kaip aplinkos būklė ir paveldėtas polinkis, mes, deja, negalime kontroliuoti. Čia reikia sieti viltis su medicina, naujais mokslo laimėjimais ir vėžio gydymo metodika. Jeigu žinote, kad kas nors iš šeimos sirgo krūties vėžiu, reikia savo gydytoją įtikinti nuolatos stebėti jūsų sveikatos būklę, daryti būtinus tyrimus, kad pagal galimybes liga būtų išaiškinta ankstyvojoje stadijoje. Galbūt dėl ekonominių priežasčių pas mus daugiau pinigų skiriama gydymo metodams ir brangiems vaistams kurti ir, deja, gerokai mažiau - onkologinių ligų profilaktikai. Esu įsitikinęs - ligų profilaktika nepaprastai svarbi, jai reikia skirti daugiau lėšų ir dėmesio.
- Jūsų specializacija - virškinamojo trakto vėžio gydymas. Pagal statistiką, iš 800 tūkst. sergančiųjų kolorektaliniu vėžiu, kurie kasmet registruojami JAV, daugiau kaip pusė miršta. Per gyvenimą 1 iš 18 žmonių, gimusių Šiaurės Amerikoje, suserga šios formos vėžiu. Rusijoje padėtis yra panaši.
- Taip, didžiausias sergamumas fiksuojamas ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Mažiausias - Afrikoje ir Azijoje, išskyrus Japoniją, kurioje sergamumo rodikliai nesiskiria nuo Europos rodiklių. Rizikos veiksniai: gausus mėsos, ypač jautienos ir kiaulienos, gyvulinių riebalų ir mažas ląstelienos vartojimas. Jeigu darbe ilgai sėdite, daug dirbate prie kompiuterio, ši aplinkybė taip pat didina storosios žarnos vėžio riziką. Taigi pasikartosiu, būtina sveikai gyventi, reguliariai sportuoti ir mankštintis, valgyti šviežių daržovių ir vaisių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą